Valentinas Beržiūnas. Vertybės ar pragmatizmas?

2021 01 20

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad kels klausimą dėl naujų sankcijų Rusijai po opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno sulaikymo Maskvos oro uoste.

Kokias sankcijas siūlys Lietuvos diplomatijos vadovas? Ar tai bus eilinis draudimas Rusijos režimo atstovams atvykti į Europos Sąjungą, ar kas nors kokybiškai naujo: pavyzdžiui, sankcijos dujotiekiui „Nord Stream 2“?

Kiek anksčiau, reaguojant į įvykius Ukrainoje, Rusijai paskelbtos sankcijos, nors apribojo tam tikrų paslaugų ir technologijų eksportą į šią šalį, praktiškai neturėjo jokio poveikio Rusijos ir Vakarų Europos šalių ekonominiam bendradarbiavimui bei stambaus masto energijos importui iš Rusijos. Priešingai, pastaruoju metu ekonominiai–energetiniai ryšiai tarp Rusijos ir Vakarų Europos šalių plėtojasi itin sparčiai.

Negana to, nebuvo numatytos jokios baudžiamosios priemonės, kurios galėtų paveikti finansinius Rusijos–Vakarų ryšius. Štai, 2014 m. rudenį būta raginimų atjungti Rusiją nuo Pasaulinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos (SWIFT). Bet Vakarų šalių Vyriausybės šią iniciatyvą atmetė, argumentuodamos per didele ekonomine žala, nors 2012 m. analogiškas žingsnis buvo žengtas prieš Iraną.

Tais pat metais kilo diskusija dėl rusiškos naftos embargo. Tačiau jokių konkrečių sprendimų ir vėl nebuvo priimta. Priešingai, aukšti Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos, Italijos pareigūnai teisino kartu su Rusija vykdomus energetinius projektus, tarp jų „Nord Stream 2“, teigdamos, esą jie yra skirti užtikrinti Senojo žemyno energetinius interesus.

Maža to, 2017 m. birželį Vokietija ir Austrija netgi sukritikavo JAV, kai šių Senatas paskelbė apie planuojamas sankcijas „Nord Stream 2“ projekte dalyvaujančioms europiečių įmonėms. Austrija ir Vokietija tuomet perspėjo, kad tokie JAV ketinimai kelia grėsmę Europos energetiniam saugumui ir esą neigiamai veikia transatlantinius santykius.

Netrukus pamatysime, kokias sankcijas Rusijai siūlys Lietuva ir ar mūsų pozicija bus principinė. Vis tik, prognozuočiau, kad šiuo klausimu naujoji Lietuvos valdžia laikysis ne deklaruotos „vertybinės užsienio politikos“, o rinksis pragmatizmą.