ĮSTATAI

I skirsnis. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (toliau – LVŽS) yra laisvai ir savarankiškai veikianti politinė partija, kurios tikslas – padėti išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių politinę valią, siekti dalyvauti formuojant valstybės politiką ir tenkinti savo narių politinius interesus.

1.2. LVŽS veikla yra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, kitų politinių partijų ir judėjimų.

1.3. LVŽS savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais, šiais įstatais bei programa.

1.4. LVŽS yra viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą ir sąskaitas banke.

1.5. LVŽS organizacinė struktūra grindžiama teritoriniu principu.

1.6. LVŽS simbolis yra skrendantis baltas gandras žaliame Lietuvos žemėlapio kontūre.

1.7. LVŽS būstinės keitimo tvarką nustato Taryba.

II skirsnis. LVŽS UŽDAVINIAI

2.1. LVŽS siekia:

2.1.1. stiprinti nepriklausomą, demokratinę Lietuvos valstybę ir pilietinę visuomenę;

2.1.2. ginti prigimtines žmogaus teises ir laisves;

2.1.3. siekti žmonių socialinės ir ekonominės gerovės;

2.1.4. skatinti tolygią regionų plėtrą ir žmonių gyvenimo kokybės gerėjimą visoje Lietuvoje, mažinti socialinę atskirtį mieste ir kaime;

2.1.5. sudaryti palankias prielaidas šeimos stiprinimui ir vaiko teisių apsaugai;

2.1.6. skatinti sveiką gyvenseną, stiprinti ligų prevencijos politiką, siekti užtikrinti teisę į sveiką aplinką ir gerinti sveikatos paslaugų kokybę bei prieinamumą;

2.1.7. plėsti savivaldą ir piliečių galimybę tiesiogiai dalyvauti sprendimų priėmime;

2.1.8. skatinti žiniomis grįstos socialinės rinkos ekonomikos plėtrą;

2.1.9. ugdyti kūrybinį mąstymą ir gyventojų verslumą;

2.1.10. puoselėti kultūrą, Lietuvos kultūrinį savitumą bei tradicijas;

2.1.11. sudaryti sąlygas žmonių intelektualiniam tobulėjimui ir saviraiškai, modernizuojant švietimo ir mokslo sistemą bei skatinant mokymąsi visą gyvenimą;

2.1.12. saugoti Lietuvos gamtą, plėtoti žmogaus ir aplinkos sąveikos darną, stiprinti aplinkosauginę atsakomybę;

2.1.13. ugdyti partijos narių visapusę kompetenciją ir socialinį jautrumą;

2.1.14. formuoti etiškos, profesionalios ir atsakingos politikos tradicijas, stiprinti piliečių pasitikėjimą valstybe, jos valdžia ir partijomis.

III skirsnis. LVŽS NARIAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS

3.1. LVŽS nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, sulaukę 18 (aštuoniolikos) metų ir nepriklausantys kitai politinei partijai ar politinei organizacijai, pripažįstantys LVŽS įstatus bei programą ir įsipareigoję įgyvendinti minėtuose dokumentuose numatytas teises ir pareigas. LVŽS narys gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijų rinkimuose kitos politinės partijos ar visuomeninio judėjimo sąrašuose tik gavęs Tarybos sutikimą.

3.2. Asmuo, norintis tapti LVŽS nariu, užpildo nustatytos ir Tarybos patvirtintos formos prašymą – anketą bei pateikia bent dviejų LVŽS narių rekomendacijas. Artimiausiame skyriaus valdybos posėdyje (jeigu skyriaus valdyba nesudaroma – skyriaus susirinkime), dalyvaujant asmeniui, pretenduojančiam tapti LVŽS nariu, priimamas sprendimas dėl šio asmens priėmimo į LVŽS.

3.3. Jeigu asmuo, norintis tapti LVŽS nariu, neturi LVŽS narių rekomendacijų, jo prašymas, dalyvaujant šiam asmeniui, svarstomas skyriaus valdybos (jei valdyba nesudaroma – skyriaus susirinkime). Apsvarsčius asmens prašymą, sprendimas dėl jo priėmimo į LVŽS gali būti priimtas kitame skyriaus valdybos (jei skyriaus valdyba nesudaroma - skyriaus susirinkime) arba atidėtas ne ilgiau kaip pusei metų. Naujas narys registruojamas skyriuje, jam išduodamas LVŽS nario bilietas ir ženklelis.

3.4. Skyriaus valdyba (jeigu valdyba nesudaroma – skyriaus susirinkimas) gali motyvuotu sprendimu atmesti arba atidėti asmens priėmimą į LVŽS. Tokį sprendimą asmuo gali apskųsti Tarybai. Tarybos sprendimas yra galutinis.

3.5. Skyriaus pirmininkas tvarko skyriaus narių apskaitą. Ne vėliau kaip per 10 (dešimt) dienų nuo naujo nario priėmimo skyriaus pirmininkas privalo pateikti šio nario užpildyto prašymo – anketos kopiją Sekretoriato vadovui, kuris tvarko visų LVŽS narių registrą.

3.6.  LVŽS narys turi teisę:

3.6.1. rinkti ir būti išrinktas į LVŽS valdymo organus;

3.6.2. siūlyti LVŽS kandidatus ir būti iškeltas kandidatu į įvairias savivaldybės, valstybės, Europos Parlamento ir kitas Europos Sąjungos bei tarptautines struktūras;

3.6.3. teikti pasiūlymus ir gauti atsakymus;

3.6.4. teisės aktuose nustatyta tvarka susipažinti su LVŽS ir LVŽS valdymo organų dokumentais ir gauti išsamią informaciją apie LVŽS lėšų naudojimą;

3.6.5. dalyvauti LVŽS susirinkimuose ir kituose renginiuose ir reikšti savo nuomonę;

3.6.6. sustabdyti arba nutraukti narystę LVŽS. Pareiškimas dėl narystės sustabdymo ar nutraukimo įteikiamas skyriaus pirmininkui. Pateiktas LVŽS nario prašymas dėl narystės sustabdymo arba nutraukimo privalo būti nedelsiant patenkintas;

3.7. LVŽS narys privalo:

3.7.1. įgyvendinti LVŽS programą, laikytis LVŽS įstatų (įskaitant narystės LVŽS sustabdymo laikotarpiu) ir vykdyti LVŽS valdymo organų sprendimus, dalyvauti LVŽS veikloje;

3.7.2. gerbti kitų LVŽS narių teises, pažiūras ir orumą, neveikti prieš kitą LVŽS narį, viešajame ir privačiame gyvenime laikytis geros moralės normų;

3.7.3. laiku mokėti nario mokestį.

3.8. Už aukščiau nurodytų pareigų nevykdymą arba kitokį elgesį, žeminantį LVŽS ir/ar LVŽS nario vardą, ne mažiau kaip 3 (trijų) skyriaus narių arba skyriaus pirmininko arba Tarybos siūlymu skyriaus susirinkimas gali įspėti skyriaus narį, sustabdyti jo narystę arba pašalinti narį iš LVŽS. Nariui, dėl kurio įspėjimo, narystės sustabdymo ar nutraukimo yra sprendžiama, sudaroma galimybė pateikti savo paaiškinimus. Apie priimtą sprendimą narys informuojamas raštu. Narys, nesutikdamas su skyriaus sprendimu, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pranešimo raštu gavimo skyriaus sprendimą gali skųstis Tarybai. Tarybos sprendimas yra galutinis.

3.9. Tuo atveju, jeigu LVŽS nario pareigų nevykdo ar savo elgesiu LVŽS ir/ar LVŽS nario vardą žemina Tarybos narys, jo elgesį bet kurio Tarybos nario siūlymu svarsto ir sprendimą dėl nuobaudos (įspėjimo, narystės sustabdymo ar pašalinimo iš LVŽS) priima Taryba. Nariui, dėl kurio įspėjimo, narystės sustabdymo ar nutraukimo yra sprendžiama, sudaroma galimybė pateikti savo paaiškinimus. Apie priimtą sprendimą narys informuojamas raštu.

3.10. Skyrius arba Taryba, priimdama sprendimą sustabdyti asmens narystę LVŽS, privalo nurodyti terminą ir/ar įvykį, iki kurio sustabdoma asmens narystė. Praėjus šiam terminui ir/ar įvykus numatytam įvykiui, skyriaus susirinkimas arba Taryba priima galutinį sprendimą dėl asmens, kurio narystė LVŽS buvo sustabdyta.

3.11. LVŽS narys gali sustabdyti narystę LVŽS ne ilgesniam kaip 1 (vienų) metų terminui. Jeigu suėjus šiam terminui LVŽS narys neinformuoja skyriaus pirmininko apie narystės LVŽS atnaujinimą, skyriaus pirmininkas privalo išbraukti šį narį iš skyriaus narių sąrašo. Skyriaus pirmininkas privalo pateikti informaciją Sekretoriato vadovui apie asmenis, kurių narystė LVŽS yra sustabdyta arba pasibaigusi, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo atitinkamų aplinkybių atsiradimo.

3.12. Suvažiavimas Pirmininko teikimu, atsižvelgdamas į LVŽS nario nuopelnus LVŽS, gali suteikti jam Garbės nario arba Garbės Pirmininko vardą. Asmuo, kuriam suteiktas Garbės Pirmininko vardas, yra Tarybos narys.

IV skirsnis. LVŽS STRUKTŪRA, VALDYMO ORGANAI IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS

4.1. LVŽS teritorinę struktūrą sudaro skyriai.

4.2. LVŽS valdymo organai yra vienasmeniai ir kolegialūs. LVŽS turi šiuos valdymo organus:

4.2.1. Suvažiavimas (aukščiausias organas), Pirmininkas (vienasmenis valdymo organas), Taryba (aukščiausias kolegialus organas tarp Suvažiavimų), Valdyba (kolegialus valdymo organas), kolegialūs skyriaus organai - skyriaus susirinkimas ir skyriaus valdyba (jeigu ji sudaroma). Organizacinį darbą vykdo Valdyba ir Sekretoriatas.

4.3. LVŽS veikia nuolatinės Finansų kontrolės bei Etikos ir procedūrų komisijos. Tarybos sprendimu gali būti sudaromos (likviduojamos) kitos komisijos ir komitetai.

4.4. LVŽS gali veikti frakcijos, registruojamos Tarybos sprendimu. Frakcijos registruojamos ne mažiau nei 100 (šimtas) LVŽS iniciatyvinės grupės narių pateikus pareiškimą dėl frakcijos kūrimo bei nurodžius šios frakcijos veiklos tikslus. Motyvuotą Tarybos atsisakymą registruoti frakciją iniciatyvinės grupės nariai gali apskųsti Suvažiavimui, kurio sprendimas yra galutinis. Frakcija išregistruojama Tarybos sprendimu, arba dėl išregistravimo kreipiasi frakcija, arba kai frakcijoje lieka mažiau nei 100 (šimtas) narių arba tuomet, kai sprendimą panaikinti frakciją priima Suvažiavimas.

4.5. LVŽS kolegialių organų sprendimai, išskyrus šiuose įstatuose numatytas išimtis, priimami paprasta balsų dauguma. Šių organų susirinkimai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė organo narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia kolegialaus organo pirmininko balsas. LVŽS valdymo organų susirinkimai gali vykti nuotoliniu būdu.

4.6. TERITORINIAI SKYRIAI

4.6.1. LVŽS skyriai steigiami savivaldybėse pagal administracinį teritorinį susiskirstymą Tarybos nutarimu. Tarybos nutarimu gali būti steigiami LVŽS skyriai užsienio valstybėse, vienijantys Lietuvos Respublikos piliečius. Skyrius pertvarkomas arba skyriaus veikla nutraukiama skyriaus susirinkimo arba Tarybos sprendimu. Skundus dėl skyriaus veiklos nutraukimo nagrinėja Suvažiavimas. Skyrių veiklą reglamentuoja skyriaus nuostatai, kurių pavyzdinę formą tvirtina Taryba.

4.6.2. Minimalus narių skaičius skyriuje – 10 (dešimt) žmonių. Skyriaus susirinkimo sprendimu gali būti kuriamos skyriaus grupės. Grupių struktūrą, veiklos teritoriją bei funkcijas nustato skyriaus susirinkimas.

4.6.3. Aukščiausias skyriaus organas – susirinkimas, kurį šaukia skyriaus pirmininkas ne rečiau kaip kartą per pusę metų. Neeiliniai skyriaus susirinkimai taip pat šaukiami skyriaus pirmininko, skyriaus valdybos arba ne mažiau 1/3 (vieno trečdalio) skyriaus narių iniciatyva. Skyriuose, kuriuose yra įkurtos skyriaus grupės, skyriaus valdyba (jeigu ji sudaroma) arba skyriaus susirinkimas gali priimti nutarimą, kad skyriaus susirinkime dalyvauja delegatai, renkami skyriaus grupėse pagal vienodą atstovavimo normą.

4.6.4. Apie numatomą skyriaus susirinkimą iniciatoriai skyriaus nariams praneša ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) dienas iki susirinkimo ir pateikia susirinkimo darbotvarkę, kuri susirinkimo metu gali būti papildoma daugiau kaip pusės visų susirinkime dalyvaujančių skyriaus narių pritarimu. Jeigu į skyriaus susirinkimą susirenka mažiau nei pusė skyriaus narių, susirinkimas laikomas neįvykusiu. Kitas skyriaus susirinkimas pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę privalo būti sušauktas ne anksčiau kaip po 7 (septynių) ir ne vėliau kaip po 14 (keturiolika) dienų nuo neįvykusio susirinkimo dienos ir laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja 1/4 (vienas ketvirtadalis) skyriaus narių.

4.6.5. Skyriuje gali būti sudaromas skyriaus kolegialus valdymo organas – skyriaus valdyba. Skyriaus valdybos posėdžius ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius šaukia skyriaus pirmininkas. 1/4 (vieno ketvirtadalio) skyriaus valdybos narių reikalavimu skyriaus pirmininkas ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas nuo tokio reikalavimo gavimo privalo sušaukti neeilinį skyriaus valdybos posėdį, skyriaus valdybos nariams pateikiant numatomo posėdžio darbotvarkę. Jeigu į skyriaus valdybos susirinkimą susirenka mažiau nei pusė skyriaus valdybos narių, susirinkimas laikomas neįvykusiu. Kitas skyriaus valdybos susirinkimas pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę privalo būti sušauktas ne anksčiau kaip po 7 (septynių) ir ne vėliau kaip po 14 (keturiolika) dienų nuo neįvykusio susirinkimo dienos ir laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja 1/4 (vienas ketvirtadalis) skyriaus valdybos narių. Tuo atveju, jeigu skyriaus valdyba nesudaroma, skyriaus valdybos funkcijas, nurodytas šiuose įstatuose, vykdo skyriaus susirinkimas.

4.6.6. Skyriaus susirinkimas:

4.6.6.1. svarsto LVŽS veiklos ir šalies politines aktualijas, priima atitinkamus nutarimus ir teikia pasiūlymus kitiems LVŽS valdymo organams;

4.6.6.2. svarsto ir siūlo Tarybai kandidatą į Lietuvos Respublikos Prezidentus, kandidatus į Lietuvos Respublikos Seimo ir Europos Parlamento narius ir kitas renkamas valstybės institucijas;

4.6.6.3. svarsto LVŽS programą Europos Parlamento, Lietuvos Respublikos Seimo ir savivaldos rinkimams ir pateikia pastabas LVŽS Sekretoriato vadovui;

4.6.6.4. formuoja kandidatų į savivaldybių tarybas sąrašus ir teikia tvirtinti Tarybai;

4.6.6.5. svarsto kandidatūras savivaldos institucijų pareigybėms, teikia Tarybai siūlymus dėl koalicijų savivaldybės taryboje sudarymo;

4.6.6.6. organizuoja rinkimų, referendumų kampanijas, teikia Valdybai siūlymus dėl atstovų į rinkimų, referendumų komisijas;

4.6.6.7. 2/3 (dviejų trečdalių) skyriaus susirinkime dalyvaujančių narių balsų dauguma priima sprendimus dėl skyriaus nario narystės sustabdymo arba nutraukimo;

4.6.6.8. ne rečiau kaip vieną kartą per metus išklauso skyriaus pirmininko veiklos ataskaitą;

4.6.6.9. dvejų metų laikotarpiui renka skyriaus pirmininką ir pavaduotoją, skyriaus valdybą (jeigu ji sudaroma), sekretorių ir iždininką, nustato jų darbo kryptis;

4.6.6.10. nustato skyriaus ir skyriaus valdybos darbo reglamentą, neprieštaraujantį šiems Įstatams ir juo vadovaujasi;

4.6.6.11. vykdo kitas LVŽS įstatuose numatytas bei savo pobūdžiu skyriui priskirtinas funkcijas.

4.6.7. Skyriaus valdyba:

4.6.7.1. kasmet tvirtina skyriaus biudžetą ir lėšų panaudojimo ataskaitą;

4.6.7.2. Svarsto asmenų, pretenduojančių tapti LVŽS nariais, prašymus ir priima sprendimus;

4.6.7.3. organizuoja LVŽS nutarimų vykdymą, teikia visapusišką informaciją skyriaus nariams.

4.6.8. Skyriaus pirmininkas vadovauja skyriui ir valdybai, šaukia skyriaus susirinkimus, pasirašo susirinkimo priimtus dokumentus, atstovauja skyrių vietos renginiuose, susitikimuose.

4.7. SUVAŽIAVIMAS

4.7.1. Aukščiausias LVŽS organas yra Suvažiavimas, kurį ne rečiau kaip kartą per 2 (dvejus) metus šaukia Taryba. Neeilinis Suvažiavimas privalo būti sušauktas ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius, jeigu to reikalauja Taryba arba ne mažiau kaip 1/3 (vienas trečdalis) LVŽS skyrių.

4.7.2. Suvažiavime delegatų teisėmis dalyvauja Tarybos nariai ir skyrių delegatai, kurių skaičius nustatomas proporcingai skyriaus narių skaičiui pagal Tarybos patvirtintas kvotas, apie kurias skyriai turi būti informuoti prieš 30 (trisdešimt) dienų iki Suvažiavimo.

4.7.3. Pranešimas apie rengiamą Suvažiavimą bei preliminari Pirmininko teikimu Tarybos patvirtinta darbotvarkė privalo būti pateikta LVŽS skyriams ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki Suvažiavimo. Jeigu šaukiamas neeilinis Suvažiavimas, pranešimas apie Suvažiavimą bei preliminari darbotvarkė privalo būti pateikta LVŽS skyriams ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki neeilinio Suvažiavimo. LVŽS skyriai gali pateikti pasiūlymus Tarybai dėl Suvažiavimo darbotvarkės ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) dienų iki Suvažiavimo. Suvažiavimo darbotvarkė patvirtinama Suvažiavime.

4.7.4. Suvažiavimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė delegatų. Sprendimai priimami paprasta Suvažiavime dalyvaujančių balsų dauguma. Sprendimai dėl LVŽS jungimosi su kitomis politinėmis partijomis ar likvidavimo priimami 2/3 (dviejų trečdalių) dalyvaujančių balsų dauguma. Tarybos nustatyta tvarka Suvažiavimai gali vykti nuotoliniu būdu.

4.7.5. Suvažiavimo sprendimai priimami atviru balsavimu. Reikalaujant 1/5 (vienas penktadalis) dalyvaujančių delegatų, sprendimai priimami slaptu balsavimu.

4.7.6. Išimtinei LVŽS Suvažiavimo kompetencijai priklauso:

4.7.6.1. LVŽS įstatų, programos priėmimas bei keitimas;

4.7.6.2. Pirmininko, Finansų kontrolės bei Etikos ir procedūrų komisijų rinkimai ir Garbės nario, Garbės pirmininko vardo suteikimas;

4.7.6.3. Pirmininką renkant visuotiniuose rinkimuose – rinkimų rezultatų tvirtinimas;

4.7.6.4. Pirmininko teikimu – Pirmininko pavaduotojų skaičiaus nustatymas ir pirmojo Pirmininko pavaduotojo bei kitų pavaduotojų tvirtinimas Pirmininko kadencijos laikotarpiui. Suvažiavimui nepatvirtinus Pirmininko pavaduotojo kandidatūros, Pirmininkas turi teisę siūlyti Suvažiavimui kitą kandidatą;

4.7.6.5. Pirmininko, Tarybos ir Finansų komisijos ataskaitų tvirtinimas;

4.7.6.6. nutarimų dėl LVŽS reorganizavimo, likvidavimo, jungimosi su kitomis politinėmis partijomis priėmimas;

4.7.6.7. Tarybos ar Suvažiavimo anksčiau priimtų nutarimų panaikinimas;

4.7.6.8. Suvažiavimo rinktų (skirtų, tvirtintų) LVŽS organų atsistatydinimo patvirtinimas arba atšaukimas nepraėjus kadencijos laikotarpiui. Iniciatyvos teisę siūlyti atšaukti minėtus organus turi Suvažiavimo delegatai, Taryba, LVŽS frakcijos ir skyrių susirinkimai.

4.7.7. LVŽS Suvažiavimas gali priimti sprendimus ir dėl kitų LVŽS veiklos sričių.

4.8. PIRMININKAS

4.8.1. Pirmininką 4 (keturių) metų kadencijai renka Suvažiavimas. Pirmininkas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė Suvažiavime dalyvaujančių delegatų. Jeigu nei vienas kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, du kandidatai, surinkę daugiausia balsų, dalyvauja antrame rinkimų ture, kuris rengiamas pačiame Suvažiavime. Išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris antrame rinkimų ture surenka daugiau Suvažiavimo delegatų balsų, nepriklausomai nuo balsavusiųjų skaičiaus.

4.8.2. Tarybos sprendimu ir nustatyta tvarka Partijos pirmininkas gali būti renkamas visuotiniuose rinkimuose, kuriuose turi teisę dalyvauti visi LVŽS nariai. Sprendimą dėl rinkimų būdo Taryba priima ir rinkimų procedūrų vykdymo datas paskelbia likus ne mažiau kaip 6 (šešiems) mėnesiams iki Suvažiavimo. Jeigu Pirmininkas atsistatydina arba yra atstatydinamas, Taryba ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius priima sprendimą dėl Pirmininko rinkimų būdo, tvarkos ir rinkimų procedūrų vykdymo datų.

4.8.3. Kandidatu į pirmininkus gali būti keliamas asmuo, kuris nepertraukiamai yra LVŽS narys ne trumpiau kaip ketverius metus. Kandidatus į Pirmininkus gali teikti Taryba, Valdyba, Skyriai bei pats kandidatuoti pageidaujantis asmuo. Tarybai priėmus sprendimą Pirmininką rinkti Suvažiavime, kandidatūros LVŽS Sekretoriatui teikiamos po Suvažiavimo datos paskelbimo, tačiau ne vėliau kaip 7 (septynios) dienos iki Suvažiavimo dienos. Pirmininką renkant visuotiniuose rinkimuose, kandidatai keliami Tarybai paskelbus rinkimų procedūrų vykdymo datas, tačiau ne vėliau kaip 2 (du) mėnesiai iki Pirmininko rinkimų procedūros pradžios.

4.8.4. Balsavimas visuotiniuose Pirmininko rinkimuose vyksta 5 (penkias) kalendorines dienas. Rinkimų rezultatai skelbiami ne vėliau, kaip per 5 (penkias) kalendorines dienas nuo balsavimo pasibaigimo. Išrinktas LVŽS Pirmininkas savo pareigas pradeda eiti LVŽS Suvažiavime paskelbus visuotinių Pirmininko rinkimų rezultatus. Išsamią LVŽS Pirmininko rinkimų visuotiniuose rinkimuose tvarką nustato Taryba.

4.8.5. Visuotiniai LVŽS Pirmininko rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų LVŽS narių, o išrinktu Pirmininku laikomas kandidatas, surinkęs daugiau, nei pusę rinkimuose dalyvavusių LVŽS narių balsų. Jeigu nei vienas kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, du kandidatai, surinkę daugiausia balsų, dalyvauja antrame rinkimų ture, kuris privalo įvykti per 1 (vieną) mėnesį nuo rezultatų pirmame rinkimų ture paskelbimo. Pirmininku išrenkamas kandidatas, gavęs daugiausia LVŽS narių balsų neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių narių skaičių. Jeigu visuotiniuose Pirmininko rinkimuose dalyvauja mažiau, nei pusė visų LVŽS narių, rengiami pakartotiniai rinkimai.

4.8.6. Pirmą kartą po to, kai teisės aktuose nustatyta tvarka įregistruojami LVŽS įstatai, kuriuose numatyta galimybė Pirmininką rinkti visuotiniuose rinkimuose, Pirmininkas renkamas tik visuotiniuose rinkimuose. Taryba ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo įstatų įregistravimo privalo patvirtinti Pirmininko rinkimų visuotiniuose rinkimuose tvarką, nustatyti bei paskelbti rinkimų procedūrų vykdymo datas bei Suvažiavimo datą. Šiuo atveju Suvažiavimas privalo būti sušauktas ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo LVŽS įstatų, kuriuose numatyta galimybė Pirmininką rinkti visuotiniuose rinkimuose, įregistravimo.

4.8.7. Pirmininkas:

4.8.7.1. vadovauja LVŽS tarp Suvažiavimų, atstovauja LVŽS Lietuvoje ir užsienyje;

4.8.7.2. teikia suvažiavimui tvirtinti Pirmininko pavaduotojus (iš jų vieną – pirmuoju Pirmininko pavaduotoju), nustato pavaduotojų veiklos kryptis, paveda jiems užduotis ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;

4.8.7.3. vykdydamas LVŽS programą, Suvažiavimo ir Tarybos nutarimus, kartu su Valdyba formuoja užduotis skyriams;

4.8.7.4. šaukia Tarybos posėdžius, vadovauja šio organo darbui;

4.8.7.5. skiria pavedimus Valdybos pirmininkui, Pirmininko pavaduotojams ir Sekretoriato vadovui bei kontroliuoja jų vykdymą;

4.8.7.6. už veiklą reguliariai atsiskaito Suvažiavimui ir Tarybai;

4.8.7.7. vykdo kitas šiuose įstatuose ir teisės aktuose nustatytas funkcijas, nepriskirtas kitiems LVŽS valdymo organams ir naudojasi turimomis teisėmis.

4.8.8. Pirmininkui negalint eiti pareigų, jo pareigas laikinai eina pirmasis pavaduotojas, o pastarajam negalint – vienas iš pavaduotojų Tarybos nutarimu.

4.9. LVŽS TARYBA

4.9.1. Taryba yra aukščiausias kolegialus LVŽS organas tarp Suvažiavimų. Tarybos nariai yra skyrių pirmininkai, o tuose skyriuose, kuriuose yra daugiau nei 150 (šimtas penkiasdešimt) narių – ir skyriaus pirmininko pavaduotojas arba kitas skyriaus deleguotas asmuo, Valdybos nariai bei LVŽS nariai, kurie yra Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento nariai ir savivaldybių merai. Tuo atveju, jeigu asmuo netenka aukščiau išvardintų pareigų, jis praranda Tarybos nario statusą.

4.9.2. Tarybos posėdžius Pirmininkas šaukia pagal poreikį, bet ne rečiau kaip vieną kartą per 3 (tris) mėnesius arba ne mažiau kaip 1/3 (vieno trečdalio) Tarybos narių, Valdybos reikalavimu ne vėliau kaip per 10 (dešimt) dienų po tokio reikalavimo Pirmininkui pateikimo. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė Tarybos narių. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, o balsams pasiskirsčius po lygiai lemia Pirmininko balsas. Sprendimai dėl Tarybos nario narystės LVŽS sustabdymo ar nutraukimo priimami 2/3 (dviejų trečdalių) balsų dauguma.

4.9.3.  LVŽS Taryba:

4.9.3.1. užtikrina, kad būtų laikomasi LVŽS įstatų, programos, vykdomi Suvažiavimo sprendimai bei nutarimai;

4.9.3.2. organizuoja LVŽS veiklą tarp Suvažiavimų;

4.9.3.3. šaukia Suvažiavimus įstatuose nustatyta tvarka, priima sprendimus dėl Suvažiavimo ir Pirmininko rinkimų būdo bei tvarkos;

4.9.3.4. bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos Seimo, Europos Parlamento, Vyriausybės ir savivaldybių tarybų nariais, merais, kurie yra LVŽS nariai arba kuriuos remia LVŽS bei išklauso jų pateikiamą informaciją, pateikia klausimus;

4.9.3.5. tvirtina visų lygių rinkimų programas, kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimą, Europos Parlamentą ir savivaldybių tarybas sąrašus, kandidatą į Lietuvos Respublikos Prezidentus ar priima sprendimą dėl paskelbto kandidato rėmimo;

4.9.3.6. nustato kandidatų atrankos ir iškėlimo principus bei tvarką visų lygių rinkimuose;

4.9.3.7. Pirmininko teikimu tvirtina visų lygių rinkimų štabo vadovą ir štabo sudėtį;

4.9.3.8. priima sprendimus dėl dalyvavimo koalicijose su kitomis politinėmis partijomis per rinkimus;

4.9.3.9. registruoja LVŽS skyrius, į LVŽS narius priima narius, kurie sudaro kuriamą skyrių, Pirmininko arba Valdybos teikimu skiria ir atleidžia Sekretoriato vadovą;

4.9.3.10. nustato minimalų LVŽS nario mokesčio dydį, LVŽS nario mokesčio surinkimo tvarką, tvirtina LVŽS biudžetą ir lėšų panaudojimo ataskaitą, priima sprendimus dėl disponavimo LVŽS nario mokesčio lėšomis;

4.9.3.11. ne rečiau kaip 1 (vieną) kartą per metus išklauso Pirmininko ir jo pavaduotojų darbo ataskaitas;

4.9.3.12. gali sustabdyti skyrių ir Valdybos sprendimus, jeigu jie prieštarauja LVŽS programai ir įstatams;

4.9.3.13. pagal kompetenciją steigia ir likviduoja komitetus ir komisijas, tvirtina komitetų, komisijų ir frakcijų darbo reglamentus;

4.9.3.14. jei yra poreikis, kuria darbo grupes, nustato jų konkrečias užduotis ir terminus šioms užduotims atlikti;

4.9.3.15. vykdo kitas LVŽS įstatuose numatytas bei dėl savo pobūdžio Tarybai priskirtinas funkcijas.

4.10. LVŽS VALDYBA

4.10.1. Valdyba yra kolegialus valdymo organas, įgyvendinantis Suvažiavimo ir Tarybos nutarimus.

4.10.2. Valdybą sudaro Pirmininkas ir jo pavaduotojai. Pirmininko siūlymu iš Valdybos narių renkamas Valdybos pirmininkas.

4.10.3. Valdybos posėdžius Valdybos pirmininkas šaukia pagal poreikį, bet ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį arba Pirmininko, ne mažiau kaip 1/3 (vienas trečdalis) Valdybos narių reikalavimu per 7 (septynias) dienas po šio reikalavimo Valdybos pirmininkui pateikimo. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė LVŽS Valdybos narių. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Kai balsai pasiskirsto po lygiai, galutinį sprendimą lemia Valdybos pirmininko balsas.

4.10.4. Valdyba gali rengti išplėstinius posėdžius, į kuriuos be Valdybos narių kviečiami LVŽS nariai – Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento nariai, savivaldybių merai bei kiti asmenys.

4.10.5. LVŽS Valdyba:

4.10.5.1. vykdo Tarybos, Pirmininko sprendimus ir pavedimus;

4.10.5.2. analizuoja ir vertina LVŽS skyrių veiklą, teikia jiems rekomendacijas;

4.10.5.3. aptaria LVŽS partijos narių kandidatūras į visas valstybės ir savivaldybių valdžios institucijas;

4.10.5.4. vykdo Tarybos patvirtintą biudžetą ir atsiskaito LVŽS Tarybai;

4.10.5.5. vykdo kitas LVŽS įstatuose numatytas bei dėl savo pobūdžio Valdybai priskirtinas funkcijas.

4.10.6. LVŽS Valdybos pirmininkas:

4.10.6.1. organizuoja Valdybos posėdžius, vadovauja šio organo darbui;

4.10.6.2. skiria pavedimus Valdybos nariams ir Sekretoriato vadovui bei kontroliuoja jų vykdymą;

4.10.6.3. už savo veiklą reguliariai atsiskaito Suvažiavimui ir Tarybai.

4.11. SEKRETORIATO VADOVAS IR SEKRETORIATAS

4.11.1. LVŽS organizacinį – techninį darbą atlieka sekretoriatas, kuriam vadovauja Sekretoriato vadovas. Sekretoriato vadovą Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Taryba. LVŽS Taryba nustato sekretoriato darbo kryptis ir patvirtina reglamentą.

4.11.2. Sekretoriato vadovas tiesiogiai pavaldus Pirmininkui ir atskaitingas Valdybai.

4.12. FINANSŲ KONTROLĖS KOMISIJA

4.12.1. Finansų kontrolės komisija iš 3 (trijų) narių renkama Suvažiavime 4 (keturių) metų laikotarpiui. Kandidatus į Finansų kontrolės komisijos narius ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) dienų iki Suvažiavimo gali siūlyti Pirmininkas, Taryba, LVŽS frakcijos ir skyrių susirinkimai. Komisija dirba pagal Tarybos patvirtintą reglamentą. Finansų kontrolės komisija balsų dauguma iš savo narių renka pirmininką.

4.12.2. Finansų kontrolės komisija kontroliuoja LVŽS finansinę ir ūkinę veiklą. Apie nustatytus finansinės ir ūkinės veiklos pažeidimus ji informuoja Tarybą.

4.12.3. Finansų kontrolės komisijos nariai negali būti LVŽS valdymo organų nariais.

4.12.4. Finansų kontrolės komisijos nariai informuojami apie Tarybos bei Valdybos posėdžius ir turi teisę juose dalyvauti.

4.12.5. Finansų kontrolės komisija savo veiklos ataskaitą pateikia Suvažiavimui.

4.13. ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

4.13.1. Etikos ir procedūrų komisija iš 7 (septynių) narių renkama Suvažiavime 4 (keturių) metų laikotarpiui. Kandidatus į Etikos ir procedūrų komisijos narius ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) dienų iki Suvažiavimo gali siūlyti Pirmininkas, Taryba, LVŽS frakcijos ir skyrių susirinkimai. Pasiūlymai dėl kandidatų Sekretoriato vadovui pateikiami raštu. Išrinkus Etikos ir procedūrų komisijos narius, iš Suvažiavimo dalyvių pasiūlytų kandidatų papildomai renkami 5 (penki) asmenys, kurie gali pakeisti išrinktus Etikos ir procedūrų komisijos narius, nebegalinčius eiti savo pareigų komisijoje dėl atsistatydinimo arba dėl to, kad jie daugiau neatitinka šių įstatų 4.13.2. punkte nustatytų reikalavimų. Suvažiavimas patvirtina šių asmenų sąrašą eilės tvarka.

4.13.2. Etikos ir procedūrų komisijos nariais negali būti renkami kitų LVŽS valdymo organų bei Finansų kontrolės komisijos nariai. Etikos ir procedūrų komisija dirba pagal Tarybos patvirtintą reglamentą. Etikos ir procedūrų komisija balsų dauguma iš savo narių renka pirmininką.

4.13.3. Etikos ir procedūrų komisija nagrinėja skundus dėl teisės aktams ir/ar gerai moralei prieštaraujančio LVŽS narių elgesio, sprendžia ginčus tarp LVŽS narių ir narių ginčus su valdymo organais ir priima atitinkamas rekomendacijas. Be to, Etikos ir procedūrų komisija svarsto pareiškimus dėl galimų LVŽS įstatų pažeidimų ir priima sprendimus, kuriuos pateikia Tarybai.

4.13.4. Skyriaus ir/ar Tarybos prašymu Etikos ir procedūrų komisija teikia rekomendacijas dėl LVŽS nario narystės sustabdymo ar narystės nutraukimo bei Tarybai – dėl Skyriaus veiklos nutraukimo.

V skirsnis. SĄJUNGOS LĖŠOS IR TURTAS

5.1. LVŽS turtą sudaro lėšos, įsigytas ar paaukotas inventorius, įrengimai, nekilnojamasis ir kitas teisės aktų nustatyta tvarka įgytas turtas. LVŽS lėšas sudaro LVŽS narių mokesčiai, valstybės biudžeto asignavimai, pajamos gautos iš leidybos, kitos teisės aktų nustatyta tvarka įgytos pajamos.

5.2. Minimalų LVŽS nario mokesčio dydis vienerių ateinančių kalendorinių metų laikotarpiui nustato Taryba. Kiekvienas LVŽS narys teisės aktuose nustatyta tvarka gali mokėti ir didesnį, nei minimalus, nario mokestį. LVŽS nariai, užimantys politines pareigas valstybės ir/ar savivaldybės institucijose, moka nario mokestį, kuris yra ne mažesnis kaip 1 (vienas) procentas jų gaunamų metinių pajamų užimamose pareigose (atskaičius mokesčius). LVŽS nario mokesčio surinkimą vykdo LVŽS teritoriniai skyriai.

5.3. 50 (penkiasdešimt) % LVŽS narių mokesčių sumos disponuoja LVŽS skyriai, 50 (penkiasdešimt) % - Taryba. LVŽS skyrius, nevykdantis šios nuostatos, gali netekti LVŽS finansinės paramos.

5.4. LVŽS skyriaus sprendimu nariams pensininkams, žmonėms su negalia ir kitiems nariams, atsižvelgiant į jų materialinę padėtį, mokestis gali būti sumažintas arba jie gali būti nuo mokesčio atleisti.

5.5. LVŽS turtu ir lėšomis (išskyrus lėšas, kuriomis disponuoja LVŽS skyriai) disponuoja Taryba.

VI skirsnis. SĄJUNGOS VEIKLOS PABAIGA

6.1. LVŽS veikla baigiasi, jei už šį sprendimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 (dviejų trečdalių) Suvažiavime dalyvaujančių delegatų. LVŽS veikla gali baigtis ir įstatymų numatyta tvarka.

6.2. Priėmus sprendimą dėl LVŽS veiklos pabaigos, LVŽS veikla nutraukiama įstatymuose nustatyta tvarka.

VII skirsnis. ĮSTATŲ TAIKYMAS

7.1. Įstatų nuostatos, reglamentuojančios Pirmininko, Pirmininko pavaduotojų, Finansų kontrolės komisijos bei Etikos ir procedūrų komisijos narių kadencijų trukmę, taikomos po to, kai pasibaigia iki šių įstatų įsigaliojimo išrinktų asmenų kadencijos trukmės.


Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas               Ramūnas Karbauskis


Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos įstatai patvirtinti XIII suvažiavime 2021 m. liepos 17 d. Šiaulių rajone, Naisiuose.

Įstatai įregistruoti Juridinių asmenų registre 2021 m. rugpjūčio 16 d.

Peržiūrėti partijos įstatus PDF formate