Stasys Tumėnas. Seimo statuto interpretacijų pamokos

2024 01 05

„Atokvėpis“ tarp rudens ir pavasario sesijų Seime – puikus metas ne tik rengti įstatymus, jų pataisas, bet ir tobulėti, pasikartoti Seimo statutą, kuris greta LR Konstitucijos yra pagrindinis Seimo nario įstatymas. Deja, 2023 m. gruodžio posėdžiai paliudijo, kad Statutą netobulai išmano net Seimo vadovai, Seimo valdyba. Ką jau kalbėti apie visus Seimo narius, kurie tiesiog pasitiki (pasitikėjo) tais, kurie posėdžių metu mėgsta pamojuoti Seimo statutu ar pacituoti jo normas.

Kad atminties / išmanymo spragų esti, liudija ir Seimo vadovų nustebimas gruodžio pabaigoje, kad galimas vardinis balsavimas, kurį pripažinęs Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma neiškentė replikavęs, kad tai pamiršta, kvepianti archaika, dar iš Aukščiausiosios Tarybos laikų išlikusi nuostata. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pripažino ir paantrino, kad tobulėti ir studijuoti Statutą niekada nevėlu.

Su tokiomis Seimo statuto interpretacijomis susidūriau ir aš po to, kai 2023 m. rugsėjo 20 dieną įvykusiame Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje išsiskyrė komiteto narių, posėdžio dalyvių nuomonės dėl mano inicijuoto Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3021 atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dėl galimybės surasti teisinį reguliavimą, ribojantį teisę Lietuvos valstybei nelojaliems asmenims dirbti (kandidatuoti) valstybės tarnyboje.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas minėtos dienos posėdyje išklausęs mano, komiteto narių argumentus, abejones, pasiūlė (ačiū jiems bent už tai) kreiptis į Seimo valdybą, kad minėtoms problemoms spręsti būtų sudaryta Darbo grupė, į kurią būtų įtraukti įvairių frakcijų atstovai, išklausyti konstitucinės teisės žinovai. Aš, Seimo narys, laikiausi ir tebesilaikau nuomonės, kad teisės aktų projektai, ypač keliantys klausimų dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai, turi būti viešai diskutuojami pasitelkiant ekspertus, visuomenės atstovus, visus suinteresuotus asmenis. Taigi tądien aš tikėjausi, kad bus sudaryta Darbo grupė, todėl neskubėjau rengti antrojo įstatymo projekto varianto. Pasirodo, kad aš klydau, nors dėjau visas pastangas, kurios buvo nubrauktos ...Seimo valdyboje.

LVŽS frakcija 2023 m. gruodžio 5 d. kreipėsi su prašymu į Seimo valdybą, kad tokia Darbo grupė būtų sudaryta. Ir čia gruodžio 13 d. Seimo valdybos posėdyje „išlindo“, mano nuomone, jau Valdybos narių nekompetencija. Taip ir liko neaišku, kokiu teisiniu pagrindu Valdyba atsisakė sudaryti darbo grupę remiantis LVŽS frakcijos rašto ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje aiškiai išsakyta rekomendacija, kuriai komitetas pritarė. Paaiškėjo, kad Seimo valdybos nariai tiesiog iš savo atminties sąmoningai ar ne išbraukė Seimo statuto 32 straipsnio 9-ąjį punktą, kuris reglamentuoja, jog Seimo valdyba „prireikus sudaro darbo grupes įstatymų projektams rengti ir Seimo bei valdybos pavedimams vykdyti.“ Deja, to Valdybos nariai nežinojo ar nenorėjo žinoti. Taip ir liko mįslė, kodėl Seimo nariams tiesiog neleidžiama dirbti, kodėl ignoruotas LVŽS frakcijos prašymas, kodėl kliudoma realizuotis konstituciniam atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekiui?

Kas toliau? Seimo valdyba šį klausimą svarstyti kaip kokią karštą bulvę permetė atgal Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kuris, kaip minėta, tą jau buvo daręs anksčiau. Taigi laukti ilgai nereikėjo, prieškalėdinę savaitę Komitetas tą ir padarė. TTK vėl pakartojo, kad kai kurios įstatymo projekto nuostatos gali prieštarauti Konstitucijai, o komiteto nariai A. Širinskienė, J. Jarutis, Č. Olševski, J. Sabatauskas patvirtino, kad tai užsitęsusi problema, kurią pagaliau metas išspręsti ir prie jos negrįžti.

Komitetas priėmė saliamonišką sprendimą – šį klausimą ateityje svarstyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK). Vadinasi, pripažįstama, kad tai svarbi Lietuvos valstybės problema, kad metas užversti gėdingą KGB knygą. Bet tą jau buvo galima padaryti sudarius darbo grupę iš įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių. Kita vertus, šis siūlymas teikia vilčių, kad NSGK bus atsakyta į klausimą, kad pretenduojantys dirbti valstybės tarnyboje asmenys paliudytų savo lojalumą valstybei, nesusisaistymą su priešiškų valstybių specialiosiomis tarnybomis. Tą ir darysime. Tobulinsime savo projektą, tam, tikiuosi, nesutrukdys Seimo vadovybės Seimo statuto nežinojimo spragos.

Tad laukite tęsinio, nesimurkdykime 30 metų besitęsiančiuose ginčuose ir abejonėse. Stebint valdančiųjų tokį nenorą, problemos sprendimo vilkinimą, gal ir teisūs žmonės, kurie tai matydami, galvoja, kad kažkam naudingiau Lietuvoje „kovoti“, demaskuoti buvusius komunistus, bet ignoruoti ir leisti pretenduoti asmenims į atsakingas pareigas Valstybės tarnyboje. Gal jau pats metas apsispręsti ir pa(si)sakyti, kas Lietuvos valstybei pavojingesni – buvę komunistai, ar buvę kgbistai?