Rimantė Šalaševičiūtė: nusikaltimų prieš vaikus bylose trūksta specialistų

2023 10 18

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinės Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministrė Rimantė Šalaševičiūtė kreipėsi į Vyriausybę ir pateikė išsamius atsakingų institucijų vertinimus, kuriuose įvardijamos spragos, dėl kurių neužtikrinami teisėti vaikų interesai nusikaltimų prieš vaikus tyrimo procesuose, ne retai vaikai yra traumuojami. Trūksta specialistų psichologų, jų atlyginimai per maži ir nemotyvuojantys, teismo psichiatrijos ekspertizių terminai yra per ilgi, nėra sisteminami duomenys apie procesuose dalyvavusius psichologus, nėra vieningos vieningo psichologų praktinės veiklos reglamentavimo.

„Teisėjai, prokurorai ir policijos pareigūnai atkreipė dėmesį dėl psichologų, pakviestų iš psichologų, pageidaujančių padėti apklausti asmenis baudžiamajame procese sąrašo, darbo kokybės. Visų pirma, netenkina jų apklausų kokybė, jie turi mažai patirties su baudžiamųjų nusikaltimų teisminiais procesais, neturi elementarių baudžiamosios teisės žinių supratimo, nežino kaip vyksta procesas, atvyksta į apklausas baudžiamose bylose nepasiruošę, klausimai nukentėjusiesiems būna netaiklūs, dažnai kartojami, tikslinami traumuojant apklausiamąjį ir pan.“, – teigia R.Šalaševičiūtė.

Ji patikslino, kad norinčių padėti psichologų sąrašas buvo sudarytas 2018 metais kaip tarpinis variantas su minimaliais reikalavimais, nebuvo keliami kvalifikaciniai reikalavimai, į sąrašą įrašyta 100 psichologų, pageidaujančių būti šiame sąraše, jiems buvo organizuoti tik 3 dienų mokymai, jokių darbo kokybės ar kitų vertinimų per 5 metus nebuvo.

„Po rimtų diskusijų su atsakingomis institucijomis parengėme kompleksinių priemonių sąrašą, kuris teikiamas Vyriausybei. Situacija valstybėje rimta, daugėja smurto ir lytinių nusikaltimų prieš vaikus atvejų, todėl turi būti užtikrintos visos sąlygos, kad su vaikais apklausose ikiteisminiuose tyrimuose ir teismuose dirbtų tam pasirengę specialistai“, – sako R.Šalaševičiūtė.

Pasak jos, būtina rasti tinkamiausius sprendimus, kad būtų priimtas Psichologų praktinės veiklos įstatymą. Įstatymo priėmimas užtikrintų vieningą psichologų praktinės veiklos reglamentavimą, priežiūros ir atsakomybės pagrindus, psichologų teises ir pareigas, psichologų profesijos ir psichologo vardo apsaugą, tinkamai būtų vertinamas psichologų darbas ir atlygis už jį, padėtų įtvirtinti psichologų pasitelkimo baudžiamajame procese modelį.

„Kreipiausi į ministrę pirmininkę I. Šimonytę ir finansų ministrę G. Skaistę, kad būtų ieškoma lėšų padidinti psichologų pareiginės algos koeficientą bent iki 10. Teismuose psichologų darbo užmokestis yra mažiausias – teismo psichologo bazinė alga vidutiniškai yra koeficientas 8 (apygardų teismų psichologų vidutinis pareiginės algos koeficientas – 8,94, apylinkių teismų – 7,85). Būtina spręsti psichologų darbo teisingo atlygio klausimą, dėl nepakankamo finansavimo, didelių krūvių, ši profesija yra nekonkurencinga, nepatraukli, nėra motyvacijos.“ – sako R.Šalaševičiūtė.

Viešąjame sektoriuje, t.y. ministerijoms pavaldžiose institucijose, kuriose numatyti psichologų etatai, šiuo metu yra 2386 psichologų etatų, užimtų etatų 1866, t. y. užimta tik 78 proc. psichologų pareigybių etatų. Generalinės prokuratūros duomenimis, 2020-2023 metais baigta 11980 ikiteisminių tyrimų, kuriuose nepilnamečiai nukentėjusieji ir liudytojai apklausti dalyvaujant psichologui, tačiau nėra galimybės nustatyti kiek apklausose dalyvavo psichologų iš Sąrašo, nes tokių statistinių duomenų prokuratūra nerenka, nekaupia ir nesistemina. 2018 m. buvo patvirtinta 19 teismo psichologų etatų, Nacionalinės teismų administracijos duomenimis 2023 m. užimta tik 13 (2020 m. teismuose dirbo – 16 teismo psichologų, 2021 m. – 17, 2022 m. – 14). Vidaus reikalų ministerijos duomenimis – apie 54 proc. vaikų yra apklausti policijos pareigūnų, pasitelkus psichologus iš Sąrašo. Planuota, kad ateityje policijoje, ikiteisminio tyrimo įstaigose atsiras psichologai ir, tokiu būdu, bus patenkintas jų poreikis. Patvirtinus Sąrašą, jį administruoti ir tvarkyti pavesta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tuo metu ji buvo Teisingumo ministerijos pavaldume, dabar – Lietuvos Respublikos Vyriausybės.