LVŽS frakcija: Seime dirbame visiems žmonėms, kuriuos valdantieji „pamiršo“ 

2021 07 05

Pasiūlyti per 90 įstatymų projektų

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija Seimo pavasario sesijai pateikė per 90 įstatymų projektų. Mūsų pateikti įstatymų projektai daugiausiai skirti atliepti eilinio žmogaus, kuris, valdant dabartinei daugumai, pasijuto pamirštas ir nereikalingas, poreikiams.
Frakcijos konstruktyvūs projektai buvo kokybiška ir argumentuota atsvara valdantiesiems, kurie vietoje spartesnės paramos žmonėms ir verslui pandemijos metu, užsiėmė viešųjų ryšių akcijomis ir visuomenę skaldančiais klausimais, pamiršdami savo rinkiminius pažadus švietimo, ekonomikos, socialinių reikalų ir kitose srityse.

Ši pavasario sesija Seime taip pat pažėrė neįprastai daug naujų, visuomenei nepriimtinų ir ją erzinančių radikalių projektų, kuriuos pateikė valdantieji. Visuomenė nesutinka ne tik su buldozeriu stumiamo valdančiųjų parengtu Partnerystės įstatymu, Stambulo konvencija, bet nepritaria ir rinkimų sistemos pertvarkai.

Mūsų frakcija pasiūlė aptarti valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą bei profesinio mokymo įstatymo pakeitimo projektus. Taip pat inicijavo diskusijas ir apie aplinkosaugą, baudžiamojo kodekso pakeitimus, civilinio kodekso pataisas. Į viešumą kėlė ir kitus svarbius klausimus.

Valdantieji savo darbotvarkėje nepakankamai įdėjo pastangų, siekiant išlaikyti gerą ekonominę situaciją, kurią šiai valdžiai paliko nueinanti LVŽS Vyriausybė ir Seimo dauguma. Tuomet Europos Komisija įvertino Lietuvą kaip vieną geriausiai pirmąją koronaviruso bangą atlaikiusių valstybių, nes verslui ir žmonėms buvo teikiama finansinė pagalba, kuri skatino ir vartojimą, ir ekonomiką.

Iniciatyva. Neeilinis Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdis

LVŽS frakcija, reaguodama į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija atsisakė derėtis su medikus vienijančiomis profsąjungomis, ignoravo medikų interesus ir nesirūpino jų socialinėmis garantijomis, surinko pagal Seimo statutą būtinus parašus neeilinio Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio sušaukimui. Prašymą sušaukti neeilinį Sveikatos reikalų komiteto posėdį pasirašė LVŽS, LSDP, Darbo partijos frakcijų bei mišrios grupės atstovai.

Šiuo metu Lietuvos medicinos darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos siekia LNSS šakos kolektyvinės sutarties pratęsimo, nustatančio medicinos darbuotojų socialines garantijas, tame tarpe – prisidedančio prie jų atlyginimų augimo. Minėtosios profesinės sąjungos įstatyme nustatytais terminais kreipėsi į Vyriausybę, siekiant pratęsti LNSS šakos kolektyvinę sutartį, o Sveikatos ministerija buvo įgaliota Vyriausybei atstovauti, tačiau ministerija savo veiksmais tik imitavo derybas – realios derybos nevyko.

Šešėlinis Ministras Pirmininkas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą ir premjerę Ingridą Šimonytę prašydamas jų tarpininkauti Sveikatos apsaugos ministerijos ir medikų profesinių sąjungų derybose.

Iniciatyva. Diskusija apie perbraižomą mokyklų žemėlapį ir ugdymo turinio vertybinius pokyčius

Mūsų frakcija taip pat įsitikinusi, kad po skambiu „Tūkstantmečio mokyklų“ pavadinimu slepiasi viso Lietuvos mokyklų tinklo reforma, grasinanti negailestingai nušluoti mažąsias mokymo įstaigas, įskaitant nevalstybines.

Pertvarka įves ir mokyklų finansinę nelygybę, taip dar labiau didindama socialinę ir edukacinę atskirtį – 210 mln. eurų iš 2,2 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos atsigavimo fondo planuojama investuoti tik į išskirtines mokyklas. Tad šias lėšas gaus tik 150 mokyklų iš šiuo metu esančio maždaug 1000 jų. Perbraižomi ir vertybiniai ugdymo turinio pagrindai.

Apie šias pertvarkas ir jose kylančias grėsmes LVŽS frakcija surengė diskusiją Seimo plenarinių posėdžių salėje.

Vienas iš diskusijos dalyvių, Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas Ramūnas Aušrotas klausė valdančiųjų, koks yra rengimo šeimai dėmuo švietimo sistemoje, ar yra įgyvendinama valstybės raidos strateginiuose dokumentuose prisiimtas įsipareigojimas stiprinti darnią šeimą „kaip tautos išlikimo garantą ir svarbiausią visuomenės ląstelę, kurioje subręsta laisvas, kūrybiškas ir atsakingas žmogus?“

Profesorius Rimantas Kėvalas sakė, kad vaikai yra rytdienos piliečiai, todėl vaikų vystymasis, ugdymas, sugebėjimas veikti ir priimti sprendimus yra tolimesnės pažangos, gyvenimo kokybės, gerovės prielaida, todėl fizinei, psichinei sveikatai, o ypač vaikų ugdymui turi būti skiriamas reikiamas dėmesys.

Anot profesoriaus, mokyklų uždarymas lemia drastiškai neigiamus rezultatus vaikams ir turi neigiamą ekonominį efektą šaliai. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad ankstesnėse studijose mokyklų uždarymas buvo įvardijamas, kaip didesnę reikšmę turinti priemonė epidemijos plitimo stabdymui. Šiandien jos svoris žemesnis. Jų teigimu, tai parodo, kad mokyklos gali veikti ir pandemijos metu, jei yra imamasi prevencinių priemonių, kaip testavimas ir kontaktų atsekamumas.

Seime LVŽS frakcijos rengiamoje diskusijoje dalyvavo Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas Ramūnas Aušrotas, VDU profesorė Birutė Obelenienė, Lietuvos tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikolajūnas, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos Tarybos pirmininkas Robertas Ramanauskas, Panevėžio r. Raguvos gimnazijos direktorė Asta Sakalauskienė, VU ir VDU prof. dėstytoja Emilija Sakadolskienė bei Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas, profesorius Rimantas Kėvalas.

Prarastas pasitikėjimas. Slaptas balsavimas dėl Žygimanto Pavilionio veiksmų

LVŽS frakcijos iniciatyva surinkti parašai dėl nepasitikėjimo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku Žygimantu Pavilioniu. Parašai pradėti rinkti po to, kai Ž. Pavilionis Rusijos propagandistams davė skandalingą interviu, kuriame net deramai neįsitikinęs su kokiais asmenimis bendrauja, atskleidė Lietuvos diplomatijos veikimo principus, strateginius tikslus bei savo pasisakymais trečiųjų valstybių piliečių akyse siekė sumenkinti valstybės Prezidento vaidmenį užsienio politikoje.

Siekis apsaugoti parlamentinę diplomatiją nuo anaiptol nediplomatiškų Užsienio reikalų komiteto pirmininko veiksmų ir buvo tai, kas paskatino nepasitikėjimo procedūros inicijavimą.

Ši procedūra – visuomet yra kraštutinė priemonė politikoje, kai kitos priemonės yra išsemtos. Tiek LVŽS pirmininkas R. Karbauskis, tiek kitų opozicinių partijų pirmininkai ragino Ž. Pavilionį prisiimti atsakomybę ir trauktis iš komiteto pirmininkų pačiam.

Seime buvo surengtas slaptas balsavimas dėl nepasitikėjimo.

Tam, kad Seimo pareigūnas būtų atleistas, slaptame balsavime turi balsuoti mažiausiai 71.

Rengiama interpeliacija. Įtartini ir nedeklaruoti aplinkos ministro Simono Gentvilo verslo ryšiai

LVŽS frakcija kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašydama ištirti ar Simonas Gentvilas, aplinkos ministras ir Seimo narys, nedeklaruodamas ryšių su fiziniais ir juridiniais asmenimis, nesupainiojo viešų ir privačių interesų bei nepažeidė politikų etikos principų. Kaip teigiama kreipimesi, S. Gentvilas nedeklaravo verslo sandorių ir galimai nuslėpė tam tikrus savo biografijos faktus.

S. Gentvilas, pats būdamas miško savininku, aktyviai dalyvauja Nacionalinio miškų susitarimo procese. Inicijuodamas Statybos įstatymų, Architektūros įstatymų straipsnių pakeitimus, jis nedeklaravo nekilnojamojo turto įsigijimo ir statybos darbų sandorių, taip pat – kad jo sutuoktinė dalyvauja Lietuvos architektų sąjungos bei kitų organizacijų valdymo organų veikloje. Be to, galimai nuslėpė, jog kreipdamasis į teismą kaip Seimo narys dėl ankstesnės kadencijos ministrų įsakymų teisėtumo, teisminių dokumentų rengimui bei atstovavimui teismo procese pasitelkė privačių advokatų pagalbą.
 
Nepritaria. Regionų gyventojai paliekami be grynųjų pinigų 
 
Mažėjant bankomatų šalies regionuose, nuo naujų metų valdantieji palieka gyventojus be grynųjų pinigų. Todėl mūsų frakcija nepritarė, kad Seime būtų priimtas įstatymas, įpareigojantis darbdavius atlyginimą darbuotojams mokėti tik bankiniu pavedimu.
 
LVŽS frakcijos nuomone, gyventojų interesai yra patys svarbiausi, todėl būtina grįžti prie bankomatų plėtros visoje šalyje ir užtikrinti kokybišką tokių paslaugų prieinamumą visiems žmonėms.   
 
Pagalba. Šalpos pensijos

LVŽS frakcija, siūlydama Šalpos pensijų įstatymo pataisas, siekia mažinti negalią turinčių žmonių patiriamą skurdą ir atskirtį bei skatina aktyvesnį jų dalyvavimą darbo rinkoje.

Dabar susiklosčiusi situacija, kai asmenys, praradę darbingumą vėliau nei sulaukė 24 metų ir neturintys reikalingo socialinio draudimo stažo, negali gauti nei netekto darbingumo, nei šalpos pensijų.

Šią tvarką siekiama keisti užtikrinant, jog žmogus galėtų gauti dviejų minimalių algų dydžio darbo užmokestį, išsaugodamas ir teisę į šalpos pensiją. LVŽS frakcija tikisi, kad pakeitimai paskatins negalią turinčius žmones įsitraukti į darbo rinką, o drauge pagerins ir jų integraciją į visuomenę.

Pagal esamą tvarką, neįgalieji, darbingumo netekę po dvidešimt ketvirtojo gimtadienio, šalpos išmokos netenka jau kitą mėnesį po įsidarbinimo net ir tuo atveju, jei jų gaunamas darbo užmokestis mažesnis nei pati išmoka, šiuo metu siekianti 143 eurus.

Nors visoms kitoms neįgaliųjų grupėms gaunamas darbo užmokestis niekaip nesiejamas su teise gauti netekto darbingumo ar šalpos pensijos, darbingumą praradę po dvidešimt ketvirtojo gimtadienio žmonės, diskriminuojami trigubai: jie neturi socialinio draudimo, jiems mokamas tik šalpos pensijos bazinis dydis, o pabandę spręsti situaciją ir įsidarbinti, jie praranda teisę net ir į šią, minimalią išmoką.

Nepalaikys. Nepritaria iniciatyvai dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Vytautui Landsbergiui

LVŽS nepalaikys iniciatyvos dėl valstybės vadovo statuso Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovui Vytautui Landsbergiui.
Mūsų frakcija išliks nuosekli. Netgi tuo metu veikęs laikinasis pagrindinis įstatymas nenumatė, kas yra valstybės vadovas – tą pripažino ir Konstitucinis Teismas.

Seimo teisininkai yra pateikę išvadą, kad siūlymas Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą gali prieštarauti Konstitucijai.

Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso projektu siūloma įtvirtinti, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.

Nepritaria. Valdančiųjų stumiamiems rinkimų sistemos pokyčiams

Seimo LVŽS frakcijos nariai, nepritardami valdančiosios koalicijos inicijuojamai rinkimų sistemos reformai, atsisakė dalyvauti šiose politinėse machinacijose ir nuo kovo mėnesio pasitraukė iš rinkimų reformai skirtos darbo grupės.

Valdantieji siūlo atsisakyti vienmandačių apygardų, o visiems žinoma, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) silpnoji vieta Seimo rinkimuose yra būtent antrieji rinkimų turai vienmandatėse apygardose. Taip pat neigiamai vertiname valdančiųjų siūlymą biurokratizuoti rinkimų komitetų veiklą ir apsunkinti galimybę nepartiniams žmonėms dalyvauti savivaldos rinkimuose.
LVŽS frakcijai sunkiai suvokiamos ir valdančiųjų idėjos Prezidento rinkimus rengti Seime. Jau dabar girdimi svarstymai, kad neva tiesioginiai Prezidento rinkimai neatitinka jo įgaliojimų apimties. Įvykdžius tokius pakeitimus 2024 m. valstybės vadovą dar spėtų išrinkti ši valdančioji dauguma.

LVŽS frakcija remia tik tiesioginių merų rinkimų idėją ir sieks, kad tiesioginiai merų rinkimai būtų įteisinti juos apibrėžiant pačiame Konstitucijos tekste.

Pasak LVŽS frakcijos, galimybė patiems rinkti merą didina ir pasitikėjimą vietos valdžia, auga ir merų atsakomybė gyventojams. 2014 metais, kai sprendimas dėl tiesioginių mero rinkimų buvo priimtas, jį rėmė apie du trečdaliai Lietuvos gyventojų. Dalyvaudami tiesioginiuose mero rinkimuose žmonės pajuto, kad jų balsas yra girdimas, kad jie, pasirinkdami merą su viena ar kita rinkimų programa, gali daryti įtaką konkretiems sprendimams jų gyvenamojoje vietovėje. Ši teisė žmonėms turėtų būti užtikrinta.

LVŽS frakcijos posėdžiuose dalyvavo kviesti pareigūnai ir visuomeniniai atstovai

• Finansų ministrė Gintarė Skaistė,
• Susisiekimo ministras Marius Skuodis,
• Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė,
• LR Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė,
• Kandidatas į Apeliacinio teismo pirmininkus Nerijus Meilutis,
• Kandidatai į vyriausiosios rinkimų komisijos narius Šarūnas Liekis, Andrius Vaišnys, Inga Milašiūtė, Jonas Udrius, Laura Martinaitytė ir Andrius Puksas,
• Kandidatas į LR Konstitucinio Teismo teisėjus Vytautas Mizaras,
• Kandidatas į LR Seimo kanclerius Modestas Gelbūda.
• Kandidatė į Lygių galimybių kontrolieres Birutė Sabatauskaitė,
• LR Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Jolanta Petkevičienė,
• Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys,
• Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) buvęs gen. direktorius prof. dr. Adas Jakubauskas, LGGRTC vyriausias patarėjas Aivydas Keršulis ir LGGRTC memorialinio departamento vyresnysis patarėjas Eugenijus Peikštenis,
• Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška, Krašto apsaugos ministerijos Logistikos departamento direktorius plk. Ovidijus Eitminavičius, Krašto apsaugos ministerijos Logistikos departamento Infrastruktūros valdymo skyriaus viršininkas plk. ltn. Aušrius Ivanovas, Krašto apsaugos ministerijos Logistikos departamento Infrastruktūros valdymo skyriaus vyr. specialistas mjr. Nerijus Rocevičius,
• Žvejų ir žuvies asociacijos pirmininkas Algirdas Aušra,
• Pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis,
• Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius,
•Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.