Guoda Burokienė. Kaip gyvensime kitais metais?

2023 12 07

Esame kantri, nuolanki, savo mažuose rateliuose tyliai pabumbanti, bet valdžios sprendimams dažniausiai paklūstanti tauta.

Tik ką Seime priimtas kitų metų biudžetas parodė, kaip valdantieji mato Lietuvą šiandien ir rytoj, kaip tame rytojuje regi save ir visus likusius gyventojus.

Prieš kelias savaites užsienio reikalų ministras ir konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Lansbergis iš savo „aukščiausiosios ministerijos bokšto“ pareiškė, kad jau tuoj tuoj būsime Rusijos užpulti ir mums jau nepadės net ir NATO šalys. Ministro, reikia manyti, gerai žinančio ką šneka, retorika išgąsdino ne tik eilinius piliečius, bet ir karo ekspertus, ir patį Prezidentą.

Prieš dvejus metus pašonėje prasidėjęs karas privertė ne tik išsigąsti, bet ir permąstyti kaip reikėtų elgtis, jei ir pas mus ateitų diena X. Nors konservatoriai jau seniai ir labai daug kalba apie grėsmes, tačiau priminsiu, jog sprendimas krašto gynybai skirti 2 proc. nuo BVP buvo priimtas tik tuomet, kai Seimo rinkimus laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Krašto gynyba – itin skaudi konservatoriams tema, nes valdant konservatoriams 2009–2012 m. krašto apsaugai finansavimas sumažėjo nuo 1,11 proc. iki 0,78 proc. nuo BVP. Na, o pastarųjų dienų užsienio reikalų ministro G. Lansbergio sukelta panika, jog Rusija ruošiasi karui su NATO, o NATO esą nebūtinai gins Lietuvą, tebuvo tik reklaminis priešrinkiminis triukas. Tuo tarpu praėjusį mėnesį LVŽS priėmė sprendimą realiais darbais prisidėti prie krašto gynybos ir visapusiškai remti modernių dronų gamybą Lietuvoje.

O kol dar padangė saugi, turime planuoti savo gyvenimą šiandienai ir rytojui. Sprendžiant iš priimto biudžeto, gyvename, anot valdančiųjų, „labai gerai“. Ir visai neaišku ko tie pedagogai streikuoja, juk jų atlyginimai netgi labai padorūs. Mokytojai į mitingą buvo priversti neštis savo algalapius ir išaiškinti „mokytiems“ valdininkams, kad vidutis atlyginimas nuo konkretaus mokytojo atlygio skiriasi kaip diena ir naktis.

Pinigų biudžete stinga ir sveikatos apsaugai, ir kovai su narkotikų plitimu mokyklose, mokinių užklasinei veiklai. Prioritetinių darbų sąraše vietos neatsirado nei kelių asfaltavimui regionuose, nei griūvantiems tiltams remontuoti.

Ir valdantieji, ir ekonomistai vis pabrėžia, kad Lietuvos ekonomika stiprėja, eksportas didėja, gyventojams kyla atlyginimai. Dėl vis gerėjančio gyvenimo perkamas nekilnojamasis turtas, bankai fiksuoja pilnėjančias gyventojų sąskaitas. Tačiau kai susitikimuose pakalbu su žmonėmis, jie kraipo galvas, nes nei jų atlyginimai taip didėja, nei to nekilnojamojo turto įsigyti gali. O ir kas iš tų didėjančių atlyginimų, jei po jų padidinimo gyventojai gali įpirkti vis mažiau ir mažiau. Ar ne todėl tokia gausybė mūsų tautiečių apsipirkti vyksta į Lenkiją? O ir kodėl pasaulinėje rinkoje dujos atpigo apie 50 proc., o Lietuvos vartotojams tik 5–6 proc.?

Kaip tvarkomasi su finansais valstybėje, kaip vyksta paslaugų reguliavimas ir stebėsena, iliustruoja skandalinga situacija, kuomet paaiškėjo, kad gyventojai už elektrą „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) permokėjo milijonus, tačiau grąžinamų lėšų turės palaukti dar ne vienerius metus. Dar vienas valstybės lėšų „neapsaugojimo“ atvejis įžvelgiamas planuojant kitų metų Europos Parlamento rinkimus, kurie vyks atskirai nuo Prezidento rinkimų. Tai Lietuvai papildomai kainuos apie 18 mln. eurų.

Jei į valstybės lėšas būtų žiūrima taip pat atsakingai, kaip ir į savo asmenines, manau, pavyktų ir sutaupyti, ir perskirstyti jas kur kas racionaliau, o gal net ir užtektų pinigų sritims, kurioms šiandien „verkiant“ reikia.

Tad kaip gyvensime kitais metais? Panašu, kad lėšas tampydami lyg paklodę nuo vienos probleminės vietos prie kitos. O turėdami visą eilę socialinių įsipareigojimų, būsime priversti dar daugiau skolintis tęstinių įsipareigojimų įgyvendinimui, tuo tik didindami fiskalinį deficitą ir grimzdami į gilesnę skolą.