Deividas Labanavičius. Suprantame jaunų šeimų rūpesčius

2024 01 12

Esu tėtis, tad puikiai suprantu pradinukų tėvų rūpestį, kad pasibaigus pamokoms, vaikas galėtų saugiai ir prasmingai praleisti popietę, kol tėvai po darbų galės juo pasirūpinti. Juk pradinukams pamokos baigiasi anksti – retoje šeimoje tėvai turi galimybę vidury dienos pasiimti vaiką iš mokyklos, tad dažnu atveju net septynių-aštuonių metų vaikams iš mokyklos tenka rizikuoti grįžti patiems bei neprižiūrimiems laukti vakare iš darbo grįšiančių tėvų.

Šeštą-septintą valandą vakaro, jau gerokai pavargę, vaikai dažniausiai kimba su tėvais ruošti pamokas. Tokia dienotvarkė vaikui, ypač pradinukui, nėra nei saugi, nei efektyvi, nei sudaranti palankias sąlygas kokybiškam vaiko ugdymui. Tokiomis sąlygomis ugdomi vaikai jaučiasi nesaugūs, vieniši, nesistemingai maitinasi, nukenčia jų ugdymo kokybė ir galimybės realizuoti savo talentus popamokinėje veikloje. Tokių vaikučių tėvai taip pat jaučia sąžinės graužatį, kad užuot pasirūpinę vaiku, pasirenka darbą, nes tiesiog negali sau leisti pusei darbo dienos iškristi iš darbo rinkos.

2016-2020 m. laikotarpio LVŽS vyriausybė skyrė ypač didelį dėmesį vaikus auginančių šeimų gerovei. Būtent todėl 2018-2019 metais „valstiečių žaliųjų“ iniciatyva Lietuvoje buvo vykdomas bandomasis Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) projektas „Visos dienos mokyklos modelių išbandymas“. Net devynios iš 38 projekte dalyvavusių mokyklų buvo Kauno miesto mokyklos. Drąsiai teigiu, kad šis projektas pranoko visus lūkesčius: pagerėjo vaikų pasiekimai, vaikai turėjo visas galimybes rinktis popamokines veiklas. Didelis dėmesys skirtas vaikų fiziniam aktyvumui ir sveikos mitybos principų diegimui. Tėveliai buvo ramūs ir užtikrinti, kad vaiku mokykloje pasirūpinta, jis prasmingai leidžia laiką, pasiruošia pamokas, laiku ir kokybiškai pavalgo, dalyvauja jam patinkančiose veiklose, turi galimybę bendrauti.

Ypač didelę naudą šis projektas davė socialinę riziką patiriantiems, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems, atvykusiems iš užsienio vaikams, kuriuos projekte dalyvavusios mokyklos aktyviai įtraukė į visos dienos mokyklos modelį. Mano žiniomis, didžioji dalis bandomajame projekte dalyvavusių mokyklų šį modelį taiko iki šiol, įvertinusios jo teikiamą naudą ir teigiamą poveikį mokinių ir jų šeimų gerovei.

Visgi nepaprastai apmaudu, kad dabartiniai valdantieji nerodo jokio noro rūpintis šeimomis ir pradėti vykdyti visos dienos mokyklos modelio projektą pilna apimtimi, visose Lietuvos mokyklose. Esu analizavęs tokio modelio įgyvendinimą užsienio valstybėse – Graikijoje, Ispanijoje, Anglijoje, Suomijoje, ir matau neabejotiną poreikį perimti šią gerąją patirtį Lietuvoje.

Remiantis LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 2022-2023 mokslo metais visos dienos mokyklą arba prailgintos dienos grupę lankė 27,1 proc. mokinių, besiugdančių pagal pradinio ugdymo programą, ir 7,3 proc. vaikų, besiugdančių pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Atlikus detalius skaičiavimus, paaiškėjo, kad lėšų poreikis tokiai veiklai finansuoti iš viso metams siektų apie 100 602 tūkst. eurų.

Tikiuosi, kad dabartiniai valdantieji užtikrins mokiniams galimybę nemokamai dalyvauti visos dienos mokyklos veiklose valstybės lėšomis. Bent jau priešmokyklinukams, pirmųjų ir antrųjų klasių moksleiviams, kaip vyksta mano minėtose ES valstybėse.

Tačiau, kol valdantieji „konservatoriai“ tokios valios neturi, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga prieš savivaldos rinkimus siūlė ieškoti galimybių ir finansuoti visos dienos mokyklos modelį savivaldybių lėšomis. LVŽS siūlymu, Kauno mieste visos dienos nemokamą mokyklos modelį priešmokyklinio ugdymo, pirmosioms ir antrosioms klasėms buvo ketinama pradėti įgyvendinti jau nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.

Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės administracija priėmė dar ambicingesnį sprendimą: taikyti visos dienos mokyklos modelį ne tik pirmo- siose ir antrosiose klasėse nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. Deja, veikiausiai nebuvo įvertintas lėšų poreikis tokiai paslaugai suteikti, nes Kauno mieste besimokančių pradinukų tėvai jau informuojami, kad visos dienos mokyklos paslauga nuo 2024 m. sausio 1 d. vienam vaikui gali atsieiti 60 eurų (mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams šis mokestis bus mažinamas perpus). Visgi įvertinus, kad Kauno miesto mokyklose besimokančių priešmokyklinukų, pirmokėlių ir antrokėlių skaičius nesiekia net 7000 vaikų, apima liūdesys, kad tokios, palyginti, nereikšmingos sumos, reikalingos visų priešmokyklinukų, pirmokų ir antrokų nemokamam visos dienos mokyklos modeliui finansuoti, Kauno miesto savivaldybė savo biudžete nesukrapštė.

Labai gaila, kad nei valstybė, nei savivaldybė neturi valios paremti pradinukus auginančias šeimas ir šią paslaugą šeimoms kompensuoti, bent jau mažiausiems – pirmokams ir antrokams.