„Žinodami, kas vyksta pasaulyje ir Lietuvoje, rinkite valdžią atsakingai, nes jos atsakomybė už šalies saugumą bus labai didelė ir neturės precedentų anksčiau buvusioms situacijoms.“

Dainius Gaižauskas. Tektoninis taikos plokštės lūžis keičia saugumo strategijas pasaulyje

2024 01 05

Tikriausiai ne vienas esate pagalvojęs, o kas būtų, jeigu staiga prasidėtų karas Lietuvoje. Ar esame jam pasiruošę? Kokio pobūdžio jis bus? Ar ginsimės patys, ar kažko lauksime? Natūralu, kad nerimas ir tokie klausimai kyla dėl karo Ukrainoje, Izraelio veiksmų Gazoje, musulmonų atsako Europos sostinėse, o kur dar įvykiai Moldovoje ir kitur, Putino noras pradėti branduolinius bandymus ir kt.

Karo ekspertai sako, kad neramumai visame pasaulyje kas rytą mus pažadina naujoje realybėje, kurioje taikos vis mažiau, o karas vyksta ne tik su ginklais ir tankais frontuose – priešų taikiniais tampa informacinė ir viešoji erdvė, strateginiai objektai, jėgainės ir kt., todėl net ir minimalias grėsmes turinčios valstybės turi ruoštis viskam.

Visai neseniai matėme, kokie galimi scenarijai – pasipylė grasinimai mokykloms, visos tarnybos beveik dvi savaites kone kasdien turėjo vykti į iškvietimus. Bendrai kalbant, Lietuva ne išimtis, mes esame to neramaus pasaulio dalis ir turime būti viskam pasiruošę, tačiau pasiduoti panikai nereikėtų, informaciją vertinkite racionaliai, žinodami, kas vyksta ir kam reikėtų būti pasiruošusiems.

Nustekentiems rusams karas naudingas ekonomiškai

Rusijai nepavyko pirminis planas įgyvendinti savo imperialistinius planus Ukrainoje. Rusija neįvertino, kad tiek Europa, tiek NATO šalys susivienys, nors pradžioje, dar prieš karo veiksmus Ukrainoje, stebėjome tam tikrą susiskaldymą tiek dėl energijos, dujų, tiek dėl kitų ekonominių dalykų.

Prasidėjus Ukrainos puolimui, NATO aktyvavo gynybos planus. Visa Europos Sąjunga taip pat parodė vienybę, susitardama dėl sankcijų Rusijai. Jungtinėse Tautose (JT) valstybių balsavimai taip pat parodė, kad absoliuti dauguma pasaulio nepalaiko Rusijos veiksmų ir įvardijo tai kaip karo veiksmus, nors Rusija siekė kitokių formuluočių. JT aiškiai pasakė, kad Ukraina užpulta valstybė ir gali imtis visų veiksmų, kurie reikalingi apginti savo suverenitetą.

Žinoma, matome, kad praėjus dvejiems metams, Rusija keičia taktiką, karo ekspertai Vakarų žiniasklaidoje teigia, kad ji mokosi iš situacijos ir dabar dar labiau negailėdama savo žmonių, didina pajėgas. Šiam momentui Rusija surinko per 400 tūkst. samdinių ir šis skaičius lenkia tą, su kuriuo Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Rusams karas duoda daug ekonominės naudos, ypač skurdžiuose regionuose. Rusijos gilumoje dėl to atsirado daugiau pinigų, kuriuos leidžia samdinių šeimos, atsirado parduotuvės net ten, kur jų niekada nebuvo. Didelės sumos skatina niekada darbo neturėjusius, nusikaltėlius ar pijokėlius eiti kariauti. Už jų mirtį šeimoms išmokamos didelės kompensacijos, todėl žmogiško požiūrio tuose nužmogėjusiuose kraštuose į karą jau nebebus ir nereikia to tikėtis. Rusai kariaus ir palaikys Putiną jau ne tik dėl propagandos, kuri ilgus metus skatino nekęsti Ukrainos, Baltijos šalių ir viso Vakarų pasaulio, bet ir dėl finansinių paskatų. Ukrainoje situacija kita – kariauja Ukrainos tautos žiedas, pradedant mokytojais, baigiant valstybės tarnautojais. Jie gina savo tautos vertybes, šalies nepriklausomybę.

Rusija bando kiršinti pasaulį

Niekas Europoje ilgiems karams nesiruošė, todėl senka ginklų sandėliai, senka galimybės padėti, o tai puikiai mato Rusija ir nori tuo pasinaudoti. Ji stengiasi kiršinti, provokuoti naujus karo židinius. Tą pastebėjome, vertindami įvykius Izraelyje. Hamas lyderiai prieš karą Izraelyje lankėsi Rusijoje. Todėl nenuostabu, kad sulaukę ne tik moralinio, bet ir palaikymo ginklais, vos gavę nurodymus, per kelias dienas iššovė per kelis tūkstančius raketų. Kad visi suprastume, tai milžiniški pinigai. Apie tokį kiekį pinigų, kiek iš Gazos ruožo buvo paleista raketų pavidalu, Lietuva galėtų tik pasvajoti.

Rusijai pavyko, kad pasaulis susipriešintų ir dabar jau ne ekonominiu pagrindu, o religiniu. Čia verta prisiminti, kaip elgėsi NATO narė Turkija, kurioje susirinko minios palaikyti musulmoniškam pasauliui priklausančio Hamas. Turkijos prezidentas R.T. Erdoganas kreipėsi į minią, kad „ei, Vakarai, norite Kryžiaus karo su pusmėnuliu?“ Žinant istoriją, kad Turkija turi ambicijų dėl Izraelio, šis Turkijos prezidento pasisakymas bei kiti toliau sekę pareiškimai buvo įvertinti vienareikšmiškai, tai reiškia, kad NATO narės turi skirtingą poziciją Izraelio klausimu. Kinija taip pat pasisakė prieš Izraelį. Europos sostinėse prasidėjo šimtatūkstantiniai mitingai. Pasaulis susiskaldė. Musulmoniškos radikalios valstybės, kaip Iranas, grasina atominiu ginklu, kitos sakosi nukreipusios į Izraelį šimtus raketų. Matydamos šią problemą JAV iš karto pasiuntė du lėktuvnešius, kad židinys imtų gesti. Žinoma, į tai sureagavo Kinija, ji taip pat ten pasiuntė savo lėktuvnešius ir pasakė, kad esant reikalui, padės Iranui ir parodys savo raumenis, kad jie taip pat pasiruošę karui.

JAV padėti ir Izraeliui, ir Ukrainai yra sunku. Negana to, atsiranda kiti židiniai, pavyzdžiui, Kosovas, kur židinį jau praktiškai užgesino Latvijos ir Didžiosios Britanijos kariai. Jei Balkanuose įsiliepsnotų karas, jei Šiaurės Korėja įsismarkautų, jei Kinijos ir JAV nesutarimai net prie Filipinų virstų kariniais veiksmais, tai vis garsiau skamba Kinijos žiniasklaidoje, be to nereiktų pamiršti ir Taivano, kurį nori susigrąžinti Kinija, o  JAV įsipareigojusi jį ginti – tas policininkas, t.y., JAV, gali tapti nepajėgus savo vaidmenį atlikti visuose taškuose. Rusijai pavyko, kad eižėjusios pasaulio taikos tektoninės plokštės prasiskyrė.

Biudžetas gynybai auga, tačiau krašto apsaugos ministro neveiksnumas tampa grėsme

Šiandien tampa akivaizdu, jog neveikia jokie susitarimai, daugėja pareiškimų, kad tai viena, tai kita šalis nori susigrąžinti savo buvusias teritorijas. Visa tai reiškia, kad pasaulis įėjo į nesantaikos, kol kas mažų karų erą. Valstybės, kurios yra gynybiniuose blokuose, kaip mes NATO, gali jaustis saugiau, tačiau turi atgaivinti savo karinius pajėgumus, stiprinti juos ir ruošti gyventojus.

NATO generalinis sekretorius kreipėsi į nares, kad visos didintų pasirengimo karui resursus. Lietuvos biudžete tai atsispindi – istoriniame biudžete gynybai kitąmet bus skiriama 2,5 proc. Gynybai bus nukreipiamas ir bankų solidarumo mokestis, tad krašto apsaugai turėsime apie 2,7 proc. Tačiau su tokiu krašto apsaugos ministru, mes, Lietuva, su kai kuriais darbais stipriai vėluojame. A. Anušausko neveiksnumas jau kelia tam tikras rizikas valstybės nacionaliniam saugumui – Lietuvai jau reikėjo būti pasiruošusiai priimti Vokietijos batalioną, turėjo būti sudarytos sąlygos divizijai.

Negana to, reikia nuolat stiprinti šaulius, įkurti komendantūras savivaldybėse. Jose, jeigu prasidėtų karo veiksmai, galėtų susirinkti piliečiai, kurie padėtų kariuomenei, padėtų rūpintis gyventojų sveikata, maistu, saugotų strateginius objektus ir pan. Todėl komendantūrose turi būti ne tik ginklų, medicinos priemonių, bet jos turi tapti centrais, kuriems priklausytų pasirengę ginti šalį piliečiai. Jie turėtų visą reikiamą informaciją, turėtų pratybas ir kt. Tačiau tam nepritaria ministras A.Anušauskas ir sabotuoja Seimo NSG komiteto darbą, nedalyvauja posėdžiuose ir jau esame tokioje situacijoje, kad NSGK pirmininkas rašo raštus, kad ministras privalo pagal įstatymą atlikti vienokius ar kitokius veiksmus. Mums tai yra nesuvokiama, nes vienas ministras sabotuoja pasirengimą atremti išorės veiksmus, o kitas, tiksliau kita, t.y., vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė vidaus reikalų sistemą stato į nepavydėtiną situaciją, o tai bendrai Lietuvos mastu reiškia, kad vidaus grėsmės tampa iššūkiu jau šiandien. Vien iš Baltarusijos šiandien mes turime per 60 tūkst. pabėgėlių, kurių čia atvyko visokio plauko ir greičiausiai su įvairiomis misijomis bei užduotimis. Dalį jų pavyko identifikuoti ir grąžinti atgal į Baltarusiją. Iš viso Lietuvoje turime per kelis šimtus tūkstančių pabėgėlių, nors nežinome, ar jie Lietuvoje, ar išvyko į kitas šalis, o turint omeny dabartinį susiskaldymą religiniu pagrindu, situacija vėlgi kelia daug rizikų.

Be to, matome, kad Izraeliui sienos nepadėjo apsisaugoti, o mes nežinome, ar Baltarusijoje „Vagner“ būrys liko, ar ne. Opozicijai pavyko sustabdyti, kad A. Bilotaitė nesunaikintų Viešojo saugumo tarnybos, kuri, kaip nuolatinės specialiosios parengties institucija, yra viena iš labai svarbių Lietuvos nacionalinį saugumą užtikrinančių tarnybų. Ši tarnyba sukurta operatyviai atkurti viešąją tvarką, užtikrinti visuomenės saugumą ypatingų ir ekstremalių situacijų metu, užtikrinti svarbių valstybės objektų apsaugą, o karo atveju ginti Lietuvos valstybę. Tačiau, net ir matydama grėsmes, A.Bilotaitės ministerija neša į Seimą valstybės tarnybos įstatymo projektus, kurie silpnina vidaus reikalų sistemos žmogiškuosius resursus. Valdantieji „reorganizuoja“ policiją, pasiūlė keisti pareigūnų darbo sąlygas ir socialines garantijas, deja, ne pareigūnų naudai. Policijos pareigūnų po šios reformos tik mažės, tą labai aiškiai sako policijos pareigūnų profesinės sąjungos. Jau dabar yra milžiniškas pareigūnų stygius – neužpildyta per tūkstantis darbo vietų, o po šios reformos dirbti policijoje nebus jokios motyvacijos. O dar kiek išeis į pensiją… Niekas šiandien nekalba, kaip stiprinti pareigūnus, kaip rengti mokymus, kokią techniką įsigyti, kaip stiprinti kriminalinę policiją, kuri kovotų su nusikalstamumu, narkotikų platinimu ir t.t.

Krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrų visiškas nematymas, o I. Šimonytės leidimas šioms ministerijoms elgtis priešingai, nei reikalauja saugumo situacija, neramina. Mes garsiai sakome, kas blogai, konstruktyviai kritikuojame, kai kuriais atvejais mums pavyksta užkirsti kelią neteisingiems sprendimams, pavyzdžiui, VST sunaikinimui ir mes, būdami opozicijoje, telkiame NSGK, kompetencijas, kad stiprintume mūsų šalies saugumą. Šiame komitete nėra susipriešinimo ir tai parodo, kad vardan mūsų valstybės saugumo yra norinčių ir galinčių dirbti. Ir dėl NATO galime būti ramesni. Lietuvos Prezidentas atlieka savo darbą ir stiprina ryšius su Lietuvos sąjungininkėmis. NATO vadovai ne kartą pakartojo, kad bus ginamas kiekvienas NATO valstybės narės milimetras, jei kils grėsmė.

Lietuvoje įsikurs Vokietijos batalionas, čia nuolat rotuojasi kitų NATO narių valstybių kariai, Lietuva stiprina savo kariuomenę. Kitais metais vyks treji rinkimai. Žinodami, kas vyksta pasaulyje ir Lietuvoje, rinkite valdžią atsakingai, nes jos atsakomybė už šalies saugumą bus labai didelė ir neturės precedentų anksčiau buvusioms situacijoms. Rinkite tuos, kurie turi politinę valią ginti šalį, piliečių vertybes ir nepaliks savo tautos likimo valiai!