Vyriausybė

Ar gali kartotis ,,20 Narkevičiaus lenkų'' istorija? Dėl rekomendacijų kreiptasi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, prašydama Specialiųjų tyrimų tarnybos bei kitų valstybės institucijų pateikti rekomendacijas, kaip turėtų būti naudojami ir trečiosioms šalims teikiami asmens tautybę atskleidžiantys duomenys. Tai padaryta reaguojant į šią savaitę viešojoje erdvėje nuskambėjusią pažymą apie neva 20 ministro J. Narkevičiaus įdarbintų lenkų tautybės žmonių.

Seimo narė Agnė Širinskienė pastebi, kad negana to, kad ,,pažymos” istorija subliuško (20 žmonių nėra, išsiaiškinta, kad ne ministras juos įdarbino, o ministerijos pavaldume esančių įstaigų vadovai), tačiau ir pats tokių duomenų rinkimo faktas leidžia kalbėti, ar nėra prieita prie nepersekiojimo dėl tautybės ir nediskriminavimo principų pažeidimo riba.

,,Premjero patarėjai viešai paskelbė, kad nė vienas iš pažymos dvyliktukui priklausančių privačių asmenų nėra LLRA-KŠS narys. Vienas iš šių asmenų turi seserį, kuri yra minimos partijos narė. Yra du asmenys, kurių abu turi po antros eilės tetą, o šios abi priklauso LLRA-KŠS. Dar vienas turi sutuoktinį, kurio pusseserės dukra priklauso LLRA-KŠS. Tad yra akivaizdu, kad tiek šiuos, tiek ir kitus visus likusius pažymoje nurodytus žmones vienija iš esmės tik tai, kad jie yra lenkų tautybės asmenys. Tautybė ir etninė priklausomybė yra ypač jautrus ir ypatingas asmens duomuo, nes jų atskleidimas gali grėsti diskriminacija.“ – pažymi Seimo narė Agnė Širinskienė

Pasak Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės, šios pažymos duomenų rinkimo ir informacijos paskleidimo situacija šokiruoja ir dėl to, kad Lietuvoje informacija apie „20 Narkevičiaus lenkų” buvo paskleista ypač negatyviame, tariamos korupcijos kontekste, iki galo neįsigilinus, ar tautybė šiuo atveju yra tokia reikšminga, kad apie ją būtų kalbama tokiame negatyviame pažymos kontekste, taip tarsi sudarant įspūdį, kad lenkų tautinei mažumai prikausantys asmenys kelia kažkokius menamus pavojus.

,,Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, visos Europos Sąjungos mastu nustatantis vienodus asmens duomenų apsaugos standartus, įsigaliojo palyginti neseniai. Manant situaciją, panašu, kad institucijoms gali kilti neaiškumų tiek užsakant, tiek ir rengiant pažymas, kuriose yra duomenys, atskleidžiantys asmens tautybę. Todėl kreipiausi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, prašydama parengti šioms institucijoms rekomendacijas, kaip naudoti su asmens tautine tapatybe susijusius duomenis, kad būtų išlaikyti aukšti Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos standartai bei būtų išvengta atvejų, kai gali kilti diskriminacijos ar tautinės nesantaikos kurstymo pavojus. O esamu momentu telieka atsiprašyti lenkų tautybės žmonių, kurie pateko į pažymą ir kuriais, panašu, buvo susidomėta tik dėl to, kad norėta sukurti vienokį ar kitokį ministro Narkevičiaus įvaizdį. Lietuva nuo amžių garsėjo visų ją sudarančių tautinių bendrijų sutarimu ir tarpusavio pagarba – visos tautybės kūrė Lietuvą. Tą turėtume atsiminti ir skaitydami pažymas, ir dirbdami visus kitus darbus.” – sako Seimo narė Agnė Širinskienė.

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas su nedidelėmis išimtimis draudžia tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose. Reglamente taip pat suformuluota bendra taisyklė, kad duomenys apie etninę kilmę (tautybę) yra neskelbtini, nes atsižvelgiant į jų kontekstą gali kilti didelis pavojus žmogaus teisėms ir laisvėms.