Ligita Girskienė. Kuo maitinsime savo vaikus?

2024 01 29

Daugelis tėvelių gyvena ne tik savo vaikų mokymosi rezultatų rūpesčiais, bet ir kitomis kasmet atsinaujinančiomis diskusijomis. Viena jų – vaikų mitybos kokybė ugdymo įstaigose.

Tėvelių skundų dėl mitybos kokybės ugdymo įstaigose sulaukiu labai dažnai. Tėvai siunčia nuotraukas apie pieniškomis dešrelėmis, saldžiais sausais pusryčiais maitinamus vaikus ir prašo pagalbos. Skundžiasi, kad ugdymo įstaigų vadovai, vietos valdžios institucijų atstovai nereaguoja į tėvų pagalbos šauksmą. Politikai baksnoja į biudžeto eilutę ir pokyčių nežada. Esą pokyčius riboja finansinės galimybės. Netikiu.

Vaikų maitinimas ugdymo įstaigose Lietuvos savivaldybėse organizuojamas skirtingai: vienur maistą gamina įstaigos virtuvės darbuotojai, o kitur – virtuvės patalpas išsinuomojusios įmonės. Įtarimų dėl maisto kokybės ir poveikio sveikatai kyla abiem atvejais. Kur problema? Kodėl nedelsdami nesiimame kardinalių pokyčių?

Vaikų mityba ugdymo įstaigose – politinis klausimas. Priminsiu, kad labai stipri politinė valia keisti reikalavimus vaikų maitinimui ugdymo įstaigose, buvo 2016-2020 metais prie valstybės vairo stojus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politikams. Deja, dabartinės kadencijos įstatymų leidėjai šiai problemai spręsti visiškai neturi laiko ir valios.

Šios vyriausybės programoje ir kaimo plėtros strateginiame plane numatyta, kad ekologiniai ūkiai iki 2027 m. sudarytų 13 proc., o 2030 m. – 15 proc. žemės ūkio naudmenų ploto. Statistikos duomenys rodo, kad 2022 m ekologinės gamybos plotai Lietuvoje sudarė apie 9,2 proc. nuo viso šalyje dirbamo žemės ūkio naudmenų ploto, 2023 m. jų liko vos 8 proc. Žemės ūkio ministerija kaip pagrindinę ekoūkių mažėjimo priežastį įvardija vartojimo sumažėjimą.

Mokslininkai teigia, kad net 50 procentų mūsų sveikatos būklės įtakoja gyvenimo būdas. Antras, ne mažiau svarbus faktorius, darantis įtaką mūsų sveikatai – tinkama, pilnavertė mityba. Tinkamai maitinantis žmogaus gyvenimo trukmę galima pratęsti net iki 10-ies metų. Visi tėveliai sutiks, kad linkime savo vaikams sveikatos, todėl kasdienė vaiko mityba turi būti ne tik orientuota į fiziologinių poreikių patenkinimą, bet turi būti sveikatai palanki. Specialistai sutiks, kad sveikatai palankios mitybos įgūdžius turime pradėti formuoti dar nuo kūdikystės. Procesas turi būti nenutrūkstamas. Norint pasiekti gerų rezultatų, būtinas tėvų, politikos formuotojų, vietos valdžios institucijų, maisto tiekėjų ir ugdymo įstaigų darbuotojų bendradarbiavimas.

Esu įsitikinusi, kad Lietuvos ūkininkai ugdymo įstaigas gali aprūpinti ekologišku, vaiko sveikatai palankiu maistu. Tačiau nesidomintys sveika mityba apie tokiuose ūkiuose užauginamą produkciją žino nedaug. Įdomu tai, kad didžioji dalis Lietuvos ekologiniuose ūkiuose užaugintos produkcijos eksportuojama į įvairias Europos šalis: Vokietiją, Prancūziją, Šveicariją ir pan. Tik 29 proc. ekologiškos produkcijos lieka mūsų rinkoje. Ūkininkai skundžiasi, kad neturi kur dėti daržovių, ekologiškos mėsos ir pan.

Sutinku, kad sąlygos prekiauti savo ūkiuose užauginta produkcija Lietuvoje yra labai nepalankios. Prekybos grandinė, į ją įsitraukus įvairiems tarpininkams, tampa labai ilga. Produktai vartotojui ženkliai pabrangsta, todėl dažnu atveju tampa neįperkami. Statistikos duomenys rodo, kad ES pilietis vidutiniškai ekologiškam maistui išleidžia 100 eurų per mėnesį, o lietuvis – vos 18 eurų. Esu įsitikinusi, kad dėl tokios statistikos kalta ne vien aukštesnė ekologiško produkto kaina.

Pirmiausia, būčiau linkusi kaltinti nesuformuotus mūsų mitybos įgūdžius, nemokėjimą tinkamai paruošti sveiką patiekalą. Lietuvoje turime gerų pavyzdžių. Derėtų pasimokyti iš Ukmergės bei Gargždų ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Jose net 80 proc. vaikams teikiamos produkcijos sudaro ekologiška produkcija. Tiesa, kai kurių įstaigų personalas skundžiasi, kad nemoka tinkamai paruošti sveiko maisto vaikams, pvz. špinatų ar avinžirnių. Buvo besiskundžiančių ir papildomu darbo krūviu.

Mūsų vaikai verti būti maitinami ekologiškais produktais. Kad šie produktai atsirastų ant ugdymo įstaigų pietų stalo – būtina politinė valia. Būtina ištraukti iš stalčiaus buvusio sveikatos apsaugos ministro A. Verygos ir jo komandos parengtą vaikų mitybos tvarkos aprašą bei pavyzdinį meniu, kuriame nurodyta, kokius sveikus patiekalus įstaigos gali gaminti. Per trejus metus kai kurių rekomendacijų ugdymo įstaigos ėmė nepaisyti, o didžioji dalis įstaigų vadovų neįdėjo pastangų, kad ant vaikų pietų stalo atsirastų daugiau daržovių, padažais nepagardintos mėsos ir žuvies. Vis dar gausu istorijų apie vaikams tiekiamus žuvies maltinius su mėsa.

Deja, apie ekologinį ūkininkavimą ir ekologiškos produkcijos naudą sveikatai šios kadencijos Seime nėra beveik jokios diskusijos. O juk tvaraus ūkininkavimo skatinimas spręstų daug problemų. Būtent ekologinių ūkių plėtra, tvaraus vartojimo skatinimas galėtų padėti pasiekti daugelį Žaliojo kurso tikslų ir spręstų visuomenės sveikatos būklės problemas.