Gimiau Prienų r. Pašventupio kaime. Baigęs Kalvarijos maisto pramonės technikumą ir Lietuvos žemės ūkio akademiją, esu įgijęs ekonomisto inžinieriaus specialybę. Ėjau Šilalės sviesto gamyklos direktoriaus, Klaipėdos pieno kombinato Žaliavų paruošimo skyriaus viršininko, Šilalės komunalinių įmonių kombinato viršininko, Šilutės sūrių gamyklos direktoriaus, „Klaipėdos pieno“ generalinio direktoriaus pareigas. Tačiau širdis kvietė grįžti prie žemės, tad grįžau ūkininkauti į gimtąjį Pašventupį, kur iki šiol puoselėju pieno ūkį. Nuo 2006 m. vadovauju Lietuvos pieno gamintojų asociacijai, nuo 2013 m. esame aktyvūs Europos pieno tarybos nariai. Už nenuilstamą kovą dėl sąžiningų pieno supirkimo kainų šios organizacijos buvau apdovanotas „Golden Faironika“ apdovanojimu. Vadovavau Lietuvos žemės ūkio tarybai, esu Ašmintos bendruomenės „Ošvenčia“ narys, Pieno tarybos narys. Visa širdimi esu su ūkininkais, kuriems šiandieninė politinė situacija ypač nepalanki. Pavargę dirbti už mažesnę, nei gamybos savikaina kainą, ūkininkai streikuoja tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pats organizavau daugybę žemdirbių protestų tiek Lietuvoje, tiek Briuselyje, ragindamas politikus atkreipti dėmesį į žemės ūkio sektoriuje vyraujančias problemas.

Tapęs Europos Parlamento nariu, imčiausi įgyvendinti priemones, kurios apsaugotų ūkininką maisto grandinėje ir užtikrintų ne mažesnę, nei savikaina kainą už pagamintą žemės ūkio produkciją. 2018 m. kartu su ūkininkais inicijavau virš 52 tūkst. Lietuvos žemdirbių pasirašytą peticiją „Sąjungoje, kurioje visi lygūs, negali būti antrarūšių ūkininkų!“, tad Europos Parlamente dėsiu visas pastangas, kad šios peticijos reikalavimai būtų įgyvendinti. Daugiau nebegalima toleruoti situacijos, kai ūkininkas sunkiai dirbdamas nebeišgali pragyventi iš savo veiklos, ar yra priverstas išvežti skerdyklon paskutines daugybę metų puoselėto pieno ūkio karves. Nei pieno, nei kituose žemės ūkio sektoriuose dirbantys žemdirbiai nenusipelnė tokios nepagarbos. Esu pasiryžęs dėti visas pastangas, kad situacija gerėtų – kad Lietuvos žemės ūkis taptų prioritetine šaka, o žemdirbiai turėtų tokias pat sąlygas ūkininkauti, kaip kitose ES šalyse.