Šešėlinė Vyriausybė: „Padėti ukrainiečiams ir savo piliečiams reikės sistemiškai“

2022 03 31

Šešėlinės Vyriausybės vadovas Ramūnas Karbauskis sako, kad daugelį karo pabėgėlių problemų šiandien išsprendžia gyventojai, nevyriausybinės organizacijoms ir savivaldybės, tačiau būtini ir sisteminiai nacionaliniai sprendimai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos suformuota šešėlinė Vyriausybė susitiko su savivaldybių, ukrainiečių bendruomenių ir verslo atstovais bei aptarė valstybės sistemose eižėjančias spragas, priimant ukrainiečius. Be to, kaip pastebi šešėlinis premjeras, su tomis pačiomis problemomis iki šiol susiduria ir Lietuvos piliečiai,  o karo pabėgėliai privertė jas spręsti kuo skubiau, todėl LVŽS frakcijos Seime nariai esamas spragas siūlys taisyti teisės aktais bei kreipsis į Vyriausybę teikdami pasiūlymus sveikatos, socialiniais, ekonominiais, švietimo ir kitais klausimais.

Šešėlinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Rimantė Šalaševičiūtė apibendrino iš valstybės teikiamą paramą, kuri skiriama į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams. Pasak ministrės, pagalba yra socialiai teisinga ir reikalinga, tačiau trūksta apibendrintos ir koncentruotos informacijos, kurią vienoje vietoje rastų tiek atvykęs asmuo, tiek jam padedanti savivaldybė, pilietis arba NVO. Kaip ji pastebi, atvykusių žmonių situacijos yra labai skirtingos ir visas jas reikia spręsti čia Lietuvoje, o svečius priimanti organizacija ar asmuo turi žinoti, kaip jam padėti.
   
„Tik dabar vidaus reikalų ministerijoje baigiama rengti žmonių paskirstymo tvarka, nes susiduriama su tuo, kad vieni ukrainiečiai atvyksta koordinuotai, kiti savarankiškai. Pavyzdžiui, atvežami vaikų su negalia autobusai. Yra problemų koordinuojant veiklas tarp ministerijų ir savivaldybių, su vaikų skiepais, nes Lietuvos ir Ukrainos vaikų skiepijimo kalendoriai nesutampa“, – sako Rimantė Šalaševičiūtė. 

Posėdyje dalyvavę ministrai ir svečiai dėkojo piliečiams, kad jie pasirūpino ukrainiečiais, apgyvendino juos savo namuose ir suteikė kitokią pagalbą nuimdama dalį problemų nuo valstybės pečių. Tačiau, pasak visų posėdyje dalyvavusių specialistų, visuomenė ilgainiui nesugebės išlikti motyvuota ir toliau teikti pagalbą, ypač jei ekonominė situacija valstybėje blogės. Taip pat nereikia atmesti galimybės, kad ukrainiečiams nepavyks taip greitai grįžti namo, kaip jie tikisi ir Lietuvoje, dėl besitęsiančio karo reikės pasilikti ilgiau nei kelis mėnesius, todėl reikalingi svarbūs sisteminiai pokyčiai, kurie liestų visas valstybės sritis nuo švietimo iki sveikatos.

Savivaldybių atstovai atkreipė dėmesį, jog didžiausią nerimą kelia vyresnių vaikų švietimas, kurie turi tęsti mokslus savo gimtąja kalba, nes šiandien neužtenka jų mokyti tik lietuvių kalbos – jie turi gilinti matematikos, fizikos, chemijos, biologijos ir kt. žinias, kurios jiems turi būti pateikiamos jų kalba. Kol kas tokių specialistų Lietuvoje nėra ir ilgainiui tai gali virsti problema. Taip pat trūksta darželių, vaikų užimtumo centrų. Sutarta, kad LVŽS frakcijos nariai kreipsis į Vyriausybę dėl švietimo sistemai numatytų lėšų ir ES finansavimo, kuris iki šiol nėra paskirstytas. Taip pat bus kreipiamasi, jog nebūtų uždaromos mokyklos ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos kaimiškose vietovėse, nes rajonų savivaldybės stokoja ne tik būsto miestuose, bet ir švietimo įstaigų. Taip pat bus prašoma leisti išplėsti mokinių klases, kad ir atitinkamų klasių ukrainiečių vaikai galėtų mokytis. Bus kreipiamasi ir dėl kitų švietimo sistemoje esančių spragų, kurios trukdo sklandžiam ugdymo procesui visoje šalyje.

Baiminamasi dėl sveikatos reformos

Šešėlinėje Vyriausybėje taip pat sutarta, kad bus teikiami projektai, atkreipiantys dėmesį į valdančiųjų planuojamą sveikatos sistemos reformą, dėl kurios gali mažėti gydymo paslaugų prieinamumas tiek piliečiams, tiek svečiams.

„Kai sveikatos apsaugos ministras lankėsi frakcijoje, mes jo teiravomės, ar ruošiamasi peržiūrėti ar stabdyti sveikatos reformą dėl pasikeitusios situacijos ir Lietuvoje daugėjant karo pabėgėlių, bei atsiradus papildomoms grėsmėms, kurių iki šiol nebuvo. Ministras tepasakė, kad neįmanoma visko sužiūrėti. Tad nors ir esame apstulbę dėl tokio ministerijos neveikimo, dar kartą kreipsimės, kad ministerija kažką darytų, nes tokioje padėtyje, kada į Lietuvą gali atvažiuoti daug sužeistų ir reabilitacijos stokojančių žmonių, mūsų sistema gali ir neatlaikyti. Be to, sistema turi būti pertvarkoma taip, kad būtų pasirengusi naujoms grėsmėms“, – sako šešėlinis sveikatos ministras Aureljus Veryga. 

Kaip pastebi ukrainiečių bendruomenės atstovai, dabar ukrainiečiai netikrinami dėl koronaviruso, o jų atvyksta daug sergančių, su aukštomis temperatūromis ir jie eina tiesiai į bendruomenės namus ir kitas įstaigas, taip platindami virusą. Taip neturėtų būti, svečiams turėtų būtų užtikrinamas testavimas ir iš karto atvykus į Lietuvą.

Trūksta būstų

Tiek savivaldybių, tiek ukrainiečių bendruomenių atstovai pabrėžia, kad trūksta gyvenamo būsto. Dėl jo ir centralizuotos sistemos trūkumo, ukrainiečių šeimos išblaškomos po skirtingus miestų rajonus, o negaunant kol kas pajamų, ukrainietėms mamoms labai sudėtinga vieną vaiką vežti kelias dešimtis kilometrų į vieną pusę, o kitą vaiką – į kitą pusę, pačioms vykti į darbą dar į kitą pusę. Verslo atstovai taip pat pabrėžia, kad kol kas viešbučiai ir kitas verslas mielai savo sąskaita apgyvendina ukrainiečius, juos maitina, tačiau nori sulaukti dėmesio ir iš valstybės. Tai galėtų būti mokesčių mažinimas ir kitos paskatos, kurios neapsunkintų verslo, kuris šiandien susiduria su augančiomis kuro ir šildymo kainomis bei brangstančiais maisto produktais. Taip pat susiduriama su privalomo registravimo problema, nes laikinai ukrainiečius priglaudę asmenys nenori jų registruoti savo būstuose, o tuomet šie atitinkamai negali pretenduoti į švietimo įstaigas. Savivaldybės siūlo parengti pasiūlymą, kuriuo ukrainiečių šeimos laikinai galėtų būti registruojamos seniūnijose. Dėl būsto trūkumo taip pat nuspręsta kreiptis į Vyriausybę, kad valdžios institucijos apsvarstytų galimybę apgyvendinti ukrainiečius tokiose įstaigose kaip ministerijoms ir kitoms institucijoms priklausančiose gyvenimui pritaikytose patalpose, tokiose kaip VŠĮ „Pušynas“ Palangoje arba VšĮ „Dainava“ Druskininkuose ir kt. Taip pat bus rengiami ir kiti pasiūlymai, kurie bus susiję su būstu atvykusiems žmonėms.

Padėti verslui, kad nedaugėtų veiklų šešėlyje

Verslo atstovai pastebi, kad būtina jau dabar spręsti, kaip ukrainiečiams bus siūloma steigti verslus, išsiimti įvairias veiklos pažymas. Nuogąstaujama, kad jeigu nieko nebus daroma, daug veiklų gali veikti pogrindyje, kaip pavyzdžiui, vienos dienos darželių, valymo ir kt. paslaugos. Šiandien reikalingas tinkamas ir lankstus darbo santykių sureguliavimas, nes kaip pastebi verslo atstovai, kai kurios įmonės yra ribojamos priimti darbuotojus pagal terminuotas darbo sutartis. Paprastai tokiems darbams priimami nekvalifikuoti darbuotojai ir kai kurios įmonės tokioms sutartims turi limitą. Jeigu tai nebus sutvarkyta centralizuotai, gali kilti įvairių problemų, kurios gali lemti ir tai, kad darbdaviai negalės nieko pasiūlyti atvykusiems ukrainiečiams. Taip pat turi būti peržiūrima privalomo sveikatos draudimo sistema, nes dabar priimant svečią atitinkamomis sąlygomis, darbdaviai dėl tokio įdarbinimo specifiškumo tikisi lankstumo ir iš valstybės. Savivaldybės atkreipia dėmesį, jog atvykusieji taip pat susiduria su problemomis atsidarant banko sąskaitas – procesas trunka ilgai, iki kelių savaičių, o karo pabėgėliai dažnai atvyksta be pinigų arba turėdami labai mažas sumas. Galėdamos suteikti paramą savivaldybės pinigus turi pervesti į svečių sąskaitas, tačiau to padaryti negali, kol svečias neturi sąskaitos. Todėl bus kreipiamasi dėl šio proceso tobulinimo ir spartesnių biurokratinių procesų.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog daug ukrainiečių vyrų vairuotojų išvyko kariauti į Ukrainą. Darbdaviams, kurie išleido vyrus išvykti kyla daug klausimų, kaip elgtis su PSD įmoka. Ukrainiečiams kaupiama skola. Administracijos leidimu išvykęs neribotą laiką asmuo įsijungia visus kitus mechanizmus, kuriems mūsų valstybėje nėra buvę precedentų ir šias problemas būtina spręsti.

Verslas taip pat nuogąstauja dėl kelis kartus pabrangusių žaliavų kainų, kuriuos griauna visą viešųjų pirkimų sistemą, nes verslas nebegali vykdyti sutarčių, kurios buvo pasirašytos dar prieš karą Ukrainoje. Būtini pokyčiai ir čia.

Savivaldybės jau greitai pritruks pinigų

Savivaldybių atstovai atkreipia dėmesį, kad išmokomis gyventojams ir ukrainiečiams rūpinasi savivaldybės, kurių biudžetuose yra tik atitinkama suma, kuri nebuvo numatyta karo pabėgėliams. Savivaldybės dalinasi informacija, kad jau greitai pritruks lėšų. Savivaldybės taip pat dalinasi informacija, kad laikinai ukrainiečius į savo namus priėmę žmonės jau teiraujasi, kada jais pasirūpins savivaldybės, Todėl atkreipiamas dėmesys, dėl motyvacinės sistemos reikalingumo, kad gyventojai jaustų ir valstybės pagalbą, jei piliečiai padeda valstybei spręsti jos problemas. Šešėlinės Vyriausybės posėdyje dalyvavę svečiai pasigenda valdžios centralizuotų sprendimų, planų ir aiškumo, kas bus kompensuojama savivaldybėms. Taip pat neaišku, ką daryti savivaldybei, kai ji ims stokoti lėšų. Pasak svečių, kiekviena savivaldybė turi tartis su Finansų ministerija atskirai, bet jeigu Lietuva neturės jokio aiškaus plano, kaip žmonės bus apgyvendinti, bus didelė problema.

LVŽS frakcijos ir šešėlinės Vyriausybės nariams išreiškus nuogąstavimus, kad valdantieji pasiūlymų gali nepriimti vien todėl, kad juos teikia opozicija, Ramūnas Karbauskis pabrėžė, kad šiandien situacija yra tokia, kad visi politikai, be jokių išimčių, turi galvoti apie tai, kaip sutvarkyti visas sistemas, kad jos veiktų sklandžiai tiek svečiams, tiek piliečiams ir šioje vietoje neturi likti norams užsidirbti kažkokius politinius dividendus ar kovoti kvailas politines kovas.

Šešėlinės Vyriausybės posėdyje dalyvavo ir savivaldybių problemas pristatė: Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas, Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Žebelienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė. Dėl Ukrainos piliečių, gavusių prieglobstį Lietuvoje, įdarbinimo problemų pasisakė Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Eglė Radišauskienė. Dėl nuo karo veiksmų Ukrainoje pabėgusių asmenų priėmimo tvarkos spragų – Ukrainiečių kultūros ir švietimo centro „Rodyna“ pirmininkė Lidia Trigub (Klaipėda).
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinės Vyriausybės posėdyje ministrų kabinetas svarstė, kaip padėti piliečiams, šalies savivaldybėms ir nevyriausybinėms organizacijoms susidoroti su iššūkiais, su kuriais susiduriama priimant nuo karo Ukrainoje bėgančius žmones. 

Posėdžio įrašą rasite čia.