Vytis Turonis. Greitieji traukiniai į Klaipėdą – gera pradžia, bet tik pusė darbo

2024 10 02

Dar 2022 metų gruodį Europos Sąjungos susisiekimo ministrų taryba pritarė Klaipėdos jūrų uostų prijungimui prie transeuropinio transporto tinklo (TEN-T). Praktiškai tai reiškia, kad traukinio jungtis Vilnius – Klaipėda yra svarbi visai Europos Sąjungai. Taip pat, kad dar labiau sustiprės Klaipėdos jūrų uosto, o kartu ir viso regiono konkurencingumas. Nors egzistuoja apčiuopiamas pagrindas nusišypsoti, tačiau skęsti euforijoje dar nereikėtų. Pakalbėkime apie grėsmes, kurios kyla šiam projektui.

Kuo svarbūs greitieji traukiniai Klaipėdai ir Europai?

Europos Sąjunga ėmėsi iš esmės gero tikslo – kovos su klimato kaita. Visgi veiksmas yra geras tik tuomet, kai tinkamai pasirenkamas tiek tikslas, tiek ir priemonės, kuriomis jo bus siekiama. Tai galioja tiek mūsų kasdieniams pasirinkimams, tiek ir ES strateginiams sprendimams. Noras išsaugoti planetą savaime tikrai negali būti laikomas blogu reiškiniu, tačiau kai kurios kovos priemonės, kaip neseniai parodė buvusio ECB vadovo Mario Draghi raportas mažina ES konkurencingumą ir Senąjį žemyną grasina paversti trečiuoju pasauliu, kai lyginame jį su JAV bei Azija. Visgi kai kurie kovos su klimato kaita įrankiai yra neabejotinai pozityvūs. Tokiu įrankiu galima įvardyti ekologiškus greituosius traukinius, kurie apsaugo mus nuo nereikalingų CO2 emisijų ne tik nemažindami, bet ir didindami mūsų konkurencingumą. Tai galioja ir Klaipėdai. Šiandien trumpiausia kelionė traukiniu iš Vilniaus į Klaipėdą trunka 4 val 8 min., o integravus uostamiestį į greitųjų traukinių tinklą planuojama, kad kelionė truks trumpiau nei 2 valandas. Tas pats pasakytina ir apie krovinius. Spartesnis greitis paskatins keleivius dažniau rinktis traukinius, o išaugęs jų skaičius, skatins paleisti daugiau traukinių. Visa tai artins Vilnių ir Klaipėdą bei didins šalies konkurencingumą.

Trečiasis prioritetas

ES susisiekimo ministrų tarybos sprendimas priimtas, Lietuvos interesas įgyvendinti projektą yra, tad kyla klausimas kokia prasmė kalbėti apie rizikas projektui? Ar jų apskritai esama? Deja, šiandien jos realiai egzistuoja. Kad ir kokios didelės būtų mano simpatijos Klaipėdos prijungimo prie greitųjų traukinių tinklo idėjai, negaliu nematyti fakto, kad šiandien esama didesnių prioritetų. Pirmas prioritetas yra pagrindinė „Rail Baltica“ vėžė sujungsianti Kauną su Lenkija ir Latvija. Antras prioritetas yra „Rail Baltica“ atšaka nuo Vilniaus iki Kauno. Trečias prioritetas yra Klaipėdos prijungimas prie greitųjų traukinių tinklo. Nebus įmanoma greitaisiais traukiniais sujungti Klaipėdą su Vilniumi, jeigu pastarojo nepasieks greitieji traukiniai.

„Rail Baltica“ projektui kylančios rizikos

Šiuo metu „Rail Baltica“ projektui yra kilusios rizikos. Pats projektas pabrango daugiau nei keturis kartus, žinoma, tam įtakos turėjo tiek didžiulė infliacija, tiek ir jo trukmė laike. Pasak birželio mėnesį paviešinto Valstybės kontrolės tyrimo, vien Lietuvoje projekto įgyvendinimui papildomai reikės apie 8,7 mlrd. Eurų, o Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 7,6 mlrd. Eurų ir 2,7 mlrd. Eurų. Geležinkelio statybų užbaigimas taip pat vėluoja mažiausiai penkis metus. Laimei, šias sumas galima sumažinti atsisakius dalies neprioritetinių darbų, pavyzdžiui, nestatyti naujų geležinkelio stočių. Deja, problemos čia nesibaigia. Kyla rizika, susijusi su nauju ES finansavimo laikotarpiu, kuris prasidės 2028 m. Iki šiol galiojo praktika, kad pirmaisiais naujo finansavimo laikotarpio metais dotacijos projektams neskiriamos. Vadinasi reikalingiems darbams 2028 metais gali trūkti lėšų.

Politinės valios klausimas

Visa tai suponuoja, kad kritiškai svarbi bus politinė valia. Ar turėsime lyderius, kurie sieks kuo sklandžiau užtikrinti „Rail Baltica“ finansavimą? Ar naujasis Seimas ir Vyriausybė bus įsipareigojusi skirti reikiamą finansavimą greitiesiems traukiniams, jeigu strigs ES finansavimas? Galų gale, ar Klaipėdos ir Vilniaus sujungimas greitaisiais traukiniais bus matomas prioritetu, jeigu „Rail Baltica“ išbrangs drastiškai? Tai klausimai, į kuriuos šiandien atsakyti sunku. Dar negirdėjau debatų, kuriuose jie būtų keliami. Visgi mūsų politinių lyderių atsakymai į šiuos klausimus gali būti itin reikšmingi jau kitoje kadencijoje. Matydamas, kokia svarbi yra greitųjų traukinių plėtra Lietuvos regionams, o šiuo konkrečiu atveju Klaipėda, jaučiu pareigą jau šiandien kelti šiuos svarbius klausimus.