„Ar ir toliau rinksime žmones, kurie neslepia savo leftistinės ir neomarksistinės darbotvarkės? Jau greitai atsakys rinkėjai.“
Vytis Turonis. Apie 2024 m. Seimo rinkimų laimėtojus ir pralaimėtojus
2024 10 08
Kai kurie rinkėjai nuoširdžiai mano, o politologai netiesiogiai skatina juos taip mąstyti, kad Seimo rinkimus laimi partijos ir politikai. Tačiau iš tikrųjų kiekvienų Seimo rinkimų laimėtoja arba pralaimėtoja tampa Lietuvių Tauta.
Todėl svarbu prisiminti, kad 2024 m. Seimo rinkimuose Tautos atstovus rinksime ne tik sau, bet ir kitiems bendrapiliečiams. Išrinksime ne atskirų pasaulėžiūrų būrelių vadovus, kurių veikla turės reikšmės tik juos rinkusiems žmonėms, bet Respublikos Seimo narius, kurių priimti įstatymai nulems mūsų gyvenimus, o taip pat gyvenimus mūsų politinių oponentų, kaimynų bei draugų, turinčių panašias arba skirtingas pažiūras. Ir galiausiai turėtume prisiminti, kad kitą galimybę išsirinkti valdžią turėsime tik po ketverių metų. Šis supratimas turėtų mus priversti suklusti ir rinkimų nepaversti vien keršto akcija dabartiniams valdantiesiems, bet kartu skatinti nepraleisti retos progos pasiųsti svarbų signalą dėl 2020–2024 m. kadencijoje peržengtų atsakingo valdymo ir net sveiko proto ribų.
Gana yra gana. Bet ar neužlipsime ant to paties grėblio? Tam, deja, yra puikios sąlygos. Kai partijos skelbiasi, kad dar turi nebaigtų reikalų, nemaža dalis rinkėjų vis dar nėra aiškiai įsivardinę savo vertybinių prioritetų, jie nėra suformulavę pilietinio užsakymo būsimai valdžiai, pagal kurį būtų pasirengę pagirti atsakingus (balsuoti „už“) arba drausminti (nebebalsuoti „už“) ciniškus politikus. Paradoksalu, bet ištikimi partijų rinkėjai, kurie galėtų ir turėtų daryti įtaką politinių partijų programoms, toleruoja savo renkamų politikų sprendimus, kurie nesuderinami su jų pačių pažiūromis. Tai pagal ką tada renkamės?
2016–2020 m. kadencijos pabaigoje svarsčiau, ar pilietinė visuomenė Lietuvoje sugebėtų atpažinti gerą arba bent patenkinamą valdžią, kuriai būtų verta suteikti mandatą dirbti kelias kadencijas iš eilės. Juk žinome, kad rimtiems pokyčiams valstybėje ketverių metų tiesiog neužtenka. Visgi, kai didelės dalies rinkėjų pasirinkimą lemia ne faktai, o emocijos, valdžios kaita tampa ne demokratijos stiprumo, bet jos ydų požymiu. Žinoma, ne visi vadovaujasi tik emocijomis, bet per didelę dalį rinkėjų vis dar klaidina partijų pavadinimai, žiniasklaidos šališkumas ir duomenų, kuriais būtų galima priimti informuotą sprendimą, trūkumas. Šią spragą bent iš dalies bando kompensuoti kai kurios nevyriausybinės organizacijos, kurios seka ne tik politikų pasisakymus, bet ir jų darbus, t. y. konkrečių balsavimų rezultatus bei juos apibendrina. Todėl prieš renkantis kviečiu susipažinti su Laisvos visuomenės instituto parengta kandidatų pažiūrų analize. Arba dr. Vincento Vobolevičiaus su didžiosiomis Lietuvos IT kompanijomis sukurtu portalu seimodetektorius.lt, kuris leidžia palyginti panašumą arba skirtumą tarp politikų ir frakcijų pagal tai, kaip jos balsavo dėl visų 2020 – 2024 m. Seimo plenariniuose posėdžiuose svarstytų teisėkūros projektų. Būkime informuoti ir atsakingi rinkėjai. Naudokimės šiomis įžvalgomis darydami sprendimą dėl Lietuvos ateities.
Šioje kadencijoje jau turėjome progos įsitikinti, kad geras valdymas negali būti grindžiamas vien valstybės prievarta ar siekiu perauklėti savo piliečius. Esame arba valdoma masė, arba laisvos šalies piliečiai. Ir tai demokratinėje respublikoje nulemia mūsų pačių pasirinkimas. Todėl laisvoje visuomenėje turime sutarti dėl laisvės sampratos ir bendrojo gėrio sąlygų, kurias gerbti turėtų visos parlamentinės politinės partijos. O tos, kurios šių bendrojo gėrio sąlygų negerbia, neturėtų gauti Tautos mandato ar juolab formuoti valdančiąją daugumą. Mano manymu, prigimtinių teisių apsauga ir nacionalinis saugumas yra tie dalykai, tarp kurių geros valios piliečiai neturėtų daryti kompromisų. Deja, šiandien mano pažiūrų žmogui tarsi sakoma, kad jis gali rinktis tik arba vieną, arba kitą. Tai klaidinga pozicija, kuri viešojoje erdvėje formuojama tikslingai.
Šiuose Seimo rinkimuose, rinkdami ir reitinguodami jungtinio LVŽS sąrašo Nr. 8 kandidatus, jūs neturėsite daryti kompromisų tarp prigimtinių teisių, žmogaus orumo apsaugos ir valstybės nacionalinio saugumo. Kad taip yra, puikiai iliustruoja ne tik mūsų politinė programa, bet ir mūsų politinių oponentų paraginimai, kuriuose konstatuojama, jog LVŽS palaiko krašto apsaugos stiprinimą ir didesnių lėšų tam skyrimą. Dar daugiau, mūsų atstovai parlamente atkreipia dėmesį į grėsmes, kurias dabartiniai valdantieji yra linkę nuslėpti, nes tai neatitiktų kuriamo įvaizdžio, kad Lietuvos nacionalinį saugumą gina tik viena politinė jėga. Tokio iškreipto įvaizdžio kūrimas yra labai žalingas Lietuvai, bet apie tai kitą kartą. O pabaigai, kalbant apie mūsų sąrašo vertybinę politiką, kviečiu dar kartą įvertinti kolegos Ramūno Aušroto parengtą balsavimų lentelę, kurioje galite pamatyti, kad LVŽS opozicijoje buvo pagrindinė politinė jėga, stabdžiusi žalingus valdančiųjų sprendimus šioje kadencijoje.
Ar blaiviai mąstančių politinių jėgų balsai nebus išskaidyti ir atrama žmogaus orumui ateinančiame Seime padidės? Ar lietuvių Tautos demografinės problemos bus iš tikrųjų sprendžiamos? Ar bus sustabdyta korupcija? Ar švietimo ministrais bus skiriami asmenys, kurie žino ir nebijo pasakyti, kad yra tik dvi vyro ir moters lytys ir kartu žino, kam priklauso Krymas? Ar ir toliau rinksime žmones, kurie neslepia savo leftistinės ir neomarksistinės darbotvarkės? Jau greitai atsakys rinkėjai.