Vilma Aasrum. Tikslas – ekonomiškai stipri Lietuva 

2024 05 30

Europos Sąjungos ekonomikos politikos esmė yra skatinti ekonominį augimą, konkurencingumą ir tvarumą visose valstybėse narėse. Tai daroma per bendrą rinką, kurioje laisvas prekių, paslaugų, žmonių ir kapitalo judėjimas suteikia galimybę įmonėms augti ir vartotojams gauti daugiau pasirinkimo galimybių. Be to, Europos Sąjungos ekonomikos politika siekia užtikrinti socialinį teisingumą, tvarų vystymąsi, darbo vietų kūrimą, kovą su nelygybe bei skurdu, taip pat skatinti inovacijas ir investicijas į mokslinius tyrimus. Europos Sąjungos ekonomikos politikos tikslas yra užtikrinti visų jos valstybių narių ekonominį klestėjimą bei gerovę.

Nors Lietuvos ekonomikos perspektyva Europos Sąjungoje vertinama teigiamai, tačiau mūsų šalis susiduria su iššūkiais, tokiais kaip nepakankamas darbo jėgos kiekis, mažas inovacijų lygis ir regioninės nelygybės problema. Todėl itin svarbu, kad būtų ir toliau skatinama verslo plėtra, investicijos ir inovacijos, siekiant užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą. Tam reikalingas tvarus Europos Parlamento narių požiūris į mažąsias ir labiau ekonomiškai paveikias šalis nares.

Ar reikėtų riboti prekių ir asmenų judėjimą iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą? Kai kurie ekonomistai ir politikai teigia, kad reikėtų – dėl saugumo, sveikatos ir ekonomikos priežasčių. Šis klausimas kelia daug ginčų ir diskusijų, ir neabejotinai, ši tema bus aktuali naujosios Europos Parlamento kadencijos darbotvarkėje.

Lietuvos darbo rinką kasmet užplūstant dešimtims tūkstančių darbininkų iš trečiųjų šalių, neabejotinai reikėtų peržiūrėti visos Europos Sąjungos, taip pat ir Lietuvos, politiką, kaip būtų galima apsaugoti savo piliečių teises prieš darbo jėgos imigraciją iš išorės.

Vieni iš, mano nuomone, svarstytinų būdų galėtų būti šie:
• Reguliavimas ir kontrolė – įvesti griežtesnes taisykles ir procedūras dėl darbuotojų imigracijos, kad būtų lengviau stebėti ir kontroliuoti imigrantų skaičių bei jų darbo sąlygas;
• Darbo rinkos apsauga – taikyti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad imigrantai neturėtų teisės konkuruoti su vietos gyventojais dėl darbo vietų ir būtų laikomasi darbo teisės aktų;
• Mokymo ir profesinės kvalifikacijos ugdymas – investuoti į vietos gyventojų mokymą, kvalifikacijos kėlimą ir profesinį rengimą, kad jie galėtų konkuruoti darbo rinkoje su imigrantais;
• Sąmoningumo kėlimas – informuoti visuomenę apie pasekmes ir galimus iššūkius, kylančius dėl darbo jėgos imigracijos, ir skatinti dialogą bei bendradarbiavimą su valdžios institucijomis spręsti šias problemas;
• Tarptautinis bendradarbiavimas – bendradarbiauti su kitomis šalimis, kurios taip pat susiduria su darbo jėgos imigracijos iššūkiais, siekiant ieškoti bendrų sprendimų ir patirties mainų.

Darbo jėgos imigracija kelia iššūkių ir Lietuvos verslininkų dialoge su darbuotojais. Mat, galėdami sulaukti pigesnės darbo jėgos iš išorės, pastarieji nenoriai kelia atlyginimus dirbantiems Lietuvos piliečiams, nenoriai gerinamos darbo sąlygos ir socialinės garantijos. Savo poziciją darbdaviai aiškina tuo, kad apribojimai darbo jėgos imigracijai gali turėti neigiamų pasekmių prekybai, ekonomikai ir pasauliniam bendradarbiavimui. Taip pat esą svarbu nekelti diskriminacijos ir užtikrinti laisvą prekių ir asmenų judėjimą, kuris yra svarbus Europos Sąjungos vertybėms.

Šiuo metu Europos Parlamente priimtas vadinamasis migracijos paktas, kuris turės reikšmės ir valstybių narių ekonomikai bei darbo rinkai. Vis tik, galutinį sprendimą dėl šio klausimo turi priimti Europos Sąjungos institucijos, atsižvelgdamos į visus aspektus ir galimas pasekmes, o svarbiausia – atsižvelgdamos į kiekvienos valstybės narės individualią situaciją bei pačios valstybės poziciją. Svarbu rasti pusiausvyrą tarp saugumo ir laisvės, siekiant užtikrinti geriausią galimą rezultatą visoms šalims.

Dar viena svarbi Europos Sąjungos ekonomikos tema – sankcijos Rusijai ir Baltarusijai. Klausimas dėl papildomų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai yra sudėtingas ir sprendžiamas atsižvelgiant į daugelį veiksnių. Šiuo metu tarptautinė bendruomenė jau įvedė sankcijas abiem šalims dėl jų veiksmų. Jei situacija nesikeis, neatmestina galimybė, jog sankcijos stiprės. Tik vėlgi, Europos Parlamentas turi susitarti ir nesiblaškyti, kad sankcijos būtų adekvatus atsakas agresijai. Svarbu suvokti, kad stiprios Europos Sąjungos nebus be stiprių jos atskirų valstybių narių. Todėl bendrai ekonominė politika turėtų būti nukreipta į tolygų atskirų valstybių ekonominį vystymąsi, skatinant jas Sanglaudos ir kitų Europos Sąjungos finansinės pagalbos instrumentų parama, kurios paskirstymui turės atsakomybę prisiimti ir Lietuvos politikai, kuriuos išrinksime į Europos Parlamentą.