Valius Ąžuolas. Skepticizmą keiskime pragmatizmu: vieno piliečio balsas Europoje

2024 05 29

Prieš kreipdamasis į Jus svarsčiau, nuo kurio liaudies išminties posakio pradėti. Pirmoji mintis buvo „Ir vienas lauke karys“, tačiau tai juk taip banalu ir nuvalkiota. Tų karių, karų, kovų ir dvikovų, su drakonų žudikais ir „Kubos mafijos šaika“ Lietuvos žmonės kasdien prisiskaito ir prisižiūri sisteminėje žiniasklaidoje, kur propaganda ir ditirambai valdantiesiems liberalkonservatoriams liejasi pagal „geriausias“ sovietmečio tradicijas.

Kelią įveikia einantis...

Kalbėsiu apie skepticizmą. Apie tai, jog beveik kiekvienas matome, kad „kažkas negerai šioje karalystėje“, bet beveik visi sudedame rankas ir ginklus, kai reikia tą „negerai“ keisti.

Dar kalbėsiu apie pragmatizmą ir apie neįtikėtiną galią, kurią, norėdamas, sugebėtume parodyti kiekvienas iš mūsų. Vieno balso galia. Taip, galia, nes ir vienas iniciatyvus žmogus, ypač, jei jis politikas ir Europos Parlamento narys, gali paveikti ir pakeisti net tuos sprendimus, kurie, atrodytų, biurokratinių varžtų užrakinti nepajudinamai.

Kelią įveikia einantis – štai kur glūdi esmė ir paslaptis, kaip vienas Jūsų išrinktas atstovas gali iš esmės pagerinti visos bendruomenės, net visos valstybės gerovę.

Mes jau turime pavyzdžių – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguoto ir jau dvi kadencijas Europos Parlamente dirbančio Bronio Ropės veikla, kai tik jo dėka ir pastangomis pavyko išsireikalauti geresnes ūkininkavimo sąlygas Lietuvos ūkininkams, garantuotą finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, lėšų kaimiškiems šalies regionams, palengvinti aplinkosauginius reikalavimus žemės savininkams ir kt.

Kelią įveikia einantis – reikia tiesiog žengti žingsnį. Tiesa, tam reikia drąsos, žinių, sugebėjimų ir pasitikėjimo, kad tau pavyks. Skepsis, kurio vis daugiau konservatorių valdymo Lietuvoje metais, turėtų būti keičiamas pragmatizmu, kai savo užsibrėžto tikslo ir rinkėjų lūkesčių išpildymui pragmatiškai renkiesi – tiek politinę komandą, tiek sąjungininkus Europos Parlamento viduje. Klausimas – ar tai lengva padaryti institucijoje, kuri atstovauja 448,4 mln. žmonių 27-iose valstybėse?

Vienuolika – septynių šimtų penkių narių tarpe

Tokia proporcija Europos Parlamente atstovaujama Lietuvai šalia kitų dvidešimt šešių valstybių išrinktųjų europarlamentarų skaičiumi. Apmaudu ir liūdna, jog ši „lietuviško politikos futbolo“ komanda, deja, elgiasi lyg pasakėčios gulbė ar vėžys – užuot bendrai surėmę jėgas gauti iš narystės savo valstybei kuo didesnę naudą, mūsų išrinktieji europarlamentarai dažniausiai pasiduoda juos priimančių politinių Europos Parlamento frakcijų lobizmui, ir imasi uoliai atstovauti tokių politinių srovių ideologijai, pamiršdami juos išrinkusių savos valstybės piliečių valią ir lūkesčius.
Europos Parlamente egzistuoja įvairių ideologijų lobizmas ir skirtingų interesų grupių veikla, kuri siekia paveikti sprendimų priėmimą. Daug lobistų atstovauja verslo, pramonės, aplinkos, sveikatos, žemės ūkio ir kitoms sritims.

Vienas iš pavyzdžių yra gaunama finansinė parama ir lobistų veikla, kuria siekiama paveikti sprendimų priėmimą dėl klimato kaitos politikos. Kai kurios pramonės šakos, kurios turėtų būti pakeistos ar pritaikytos naujoms reikalavimams, investuoja į tokių lobistų veiklą, siekdamos mažinti ar sušvelninti šiuos reikalavimus. Taip pat yra remiamos įvairios nevyriausybinės organizacijos ir aktyvistai, kurie siekia skatinti griežtesnes klimato apsaugos politikas. Tuo pat metu lobistai ir interesų grupės taip pat gali veikti siekdami sustabdyti ar keisti teisės aktus, kurie jiems nepalankūs. Pavyzdžiui, pramonės lobistai gali būti aktyvūs bandydami atitolinti ar sumažinti reguliavimą, kuris gali turėti neigiamų pasekmių jų verslui. Būtent tokių interesų grupių ir yra veikiami išrinktieji Europos Parlamento nariai, ir neretai – tiksliau, beveik niekuomet joms neatsispiria.

Taigi, Europos Parlamente tikrai yra stiprus ideologijų lobizmas, kuriam skiriami dideli pinigai, siekiant paveikti sprendimų priėmimą. Tai yra sudėtinga ir svarbi problema, kuri atveria diskusijas apie skaidrumą, viešumą ir demokratiją Europos Sąjungoje. Apmaudu, kad iki šiol beveik absoliuti Lietuvos europarlamentarų dalis dirba būtent taip, išskyrus jau mano minėtą LVŽS atstovą B. Ropę, kuris nuo pirmųjų darbo EP dienų sugebėjo atsilaikyti ir nebalsuoti tais jo frakcijos klausimais, kurie neatspindėjo jį delegavusios politinės partijos - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ideologinių vertybių.

Kodėl „valstiečių“ atstovai siūlo pragmatizmą?

Europos ekonomika šiuo metu susiduria su iššūkiais dėl pandemijos poveikio, ekonomikos augimo sulėtėjimo ir klimato kaitos. Tai neabejotinai veikia ir Europos Sąjungos biudžeto bei finansinės paramos mechanizmų paskirstymą valstybių narių naudai. Mano nuomone, valstybės narės – ir Lietuva, visų pirma – turėtų ieškoti pragmatiškų sprendimų, bendradarbiaudama su ES institucijomis ir kitomis valstybėmis narėmis. Čia derėtų principas – nedauginkime priešų, jei galime didinti draugų ar bent jau sąjungininkų tarp europarlamentarų skaičių.

Lietuva turėtų vykdyti ilgalaikius ekonominius planus, skirtus skatinti inovacijas, konkurencingumą ir tvarų vystymąsi. Būtina investuoti į švietimą, mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir infrastruktūrą. Taip pat svarbu vystyti verslo sektorių, skatinti eksportą ir plėtoti tvarias pramonės šakas.

Lietuva taip pat turėtų stengtis siekti didesnės integracijos į ES vidų ir kurti glaudesnius ryšius su kitomis valstybėmis narėmis. Bendradarbiavimas su kitomis šalimis ir ES institucijomis padėtų sustiprinti Lietuvos ekonomiką ir pasiekti ambicingesnių ekonominių tikslų. Vienas iš būdų – pragmatiškų, ekonomine nauda paremtų Europos Sąjungos ryšių su trečiosiomis šalimis, visų pirma Kinija, plėtra.

Visi šie veiksmai gali padėti Lietuvai išnaudoti Europos ekonomikos potencialą ir sukurti palankias sąlygas šalies ekonomikos augimui bei plėtrai ateityje. Lietuva gali pasiekti sau naudingų rezultatų, Europos Parlamente aktyviai dalyvaudama ir prisidėdama prie sprendimų priėmimo procesų. Svarbu palaikyti bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis, siekiant bendrų tikslų ir interesų. Be to, reikia aktyviai atstovauti savo šalies interesams ir propaguoti Lietuvos pozicijas Europos lygmeniu. Taip pat svarbu būti atsargiems ir pasirinkti tinkamus aljansus bei partnerius, kurie padėtų siekti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vertybinių tikslų ir interesų Europos Parlamente.

Skepticizmas atsiranda iš galvojimo, kad nieko padaryti negalima

Skepticizmas atsiranda iš galvojimo, kad nieko padaryti negalima, nes tai yra pradinis skeptikų požiūris į pasaulį. Žmonės gali tapti skeptiški dėl įvairių priežasčių, tokių kaip praeities patyrimai, emociniai ar psichologiniai sunkumai, nepasitikėjimas savimi ar kitais. Taip pat skeptikai gali būti abejingi ar netikėti savo gebėjimais ir galimybėmis, todėl jie gali manyti, kad nieko padaryti negalima ir būti pesimistais.

Skeptiškumas taip pat gali kilti iš ideologinių ar filosofinių įsitikinimų, kurie prieštarauja tam, kad žmonės gali turėti įtakos savo gyvenimui ir pasauliui apskritai. Šiais atvejais skeptikai gali laikyti, jog nieko padaryti negalima, nes jie tiesiog abejoja savo galimybe pakeisti ar pagerinti esamą situaciją. Tokiais atvejais skeptikai gali manyti, kad nieko padaryti neapsimoka, nes vis tiek niekas nepasikeis ar nepagerės.

Tačiau toks požiūris yra ydingas ir nepriimtinas. Ypač politikoje, kur kiekvieno išrinkto atstovo balsas gali tapti didžiule, net lemiama galia.

Štai kodėl labai svarbu į Europos Parlamentą išrinkti savęs pačių, Lietuvos rinkėjų, vertus atstovus, kurie nepasiduotų madingoms liberalistinėms ir genderistinėms, globalaus pasaulio ir federalizuotos Europos idėjoms, o aiškiai ir tvirtai laikytųsi tradicinių vertybių ir pagarbos kiekvienos šalies narės unikalumui ir nacionaliniam suverenitetui, kartu užtikrindami nuomonių pliuralizmą, pagarbą vietos kultūrai, tradicijoms, papročiams ir per amžius susiformavusiai pasaulėžiūrai šeimos, lyčių, žmogaus teisių klausimais.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatams netrūksta motyvacijos ir pasitikėjimo savo galimybėmis ir potencialu. Jūsų rankose – padaryti, kad Europos Parlamente būtų kuo daugiau lietuviškų „gandriukų“. Būtinai dalyvaukite birželio 9-ą dieną vyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą ir suteikite šansą mums, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovams, padaryti Lietuvą ir Europą tikrai Gerovės kraštu!