Valentinas Beržiūnas. Dviejų Lietuvų nėra ir negali būti

2020 10 08

Dažnai girdime kalbant apie dvi Lietuvas. Vieną – sėkmingesniąją, labiau pasiturinčią, turinčią daugiau galimybių ir dažniausiai išsidėsčiusią aplink sostinę Vilnių. Kita Lietuva veriasi pažvelgus į mūsų valstybės regionus, kur gyvena darbštūs ir geri žmonės, tik gyvenimas jiems, rodos, šypsosi mažiau, jie turi siauresnes galimybes ir yra mažiau matomi bei girdimi. Dviejų Lietuvų nėra ir negali būti. Stipri Lietuva – tai laimingi, orūs jos gyventojai ir stiprūs regionai.

Susitelkėme ir įveikėme

Turime visus pajėgumus kurti stiprią Lietuvą. Tai rodo ir patirtis, su kuria Lietuva susidūrė šį pavasarį. Šiemet mūsų valstybė susidūrė su COVID-19 pandemija, paralyžiavusia pasaulį. Greiti ir ryžtingi Vyriausybės sprendimai pasiteisino. Lietuva sėkmingai įveikė pirmąją COVID-19 bangą – išvengėme gydymo įstaigų perkrovimo, sunkiai sergantieji sulaukė tinkamos pagalbos, buvo išvengta didelio aukų skaičiaus.

Tai, kad COVID-19 krizė sveikatos apsaugos sektoriuje Lietuvoje buvo suvaldyta per gana trumpą laiką, leido greičiau sušvelninti karantino priemones. Dėl to Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per laiką, kai Lietuvą buvo sukausčiusi pirmoji koronaviruso banga, arba, kitaip sakant, antrąjį šių metų ketvirtį smuko mažiau, nei buvo prognozuota – 3,7 proc. Tai – vienas geriausių rezultatų visoje Europos Sąjungoje.

Pirmosios COVID-19 bangos iššūkį valstybės ekonomikai atlaikėme. Iššūkis, kuriam privalu susitelkti dabar ir su kuriuo reikia susidoroti nedelsiant – socialinė ir ekonominė atskirtis.

Kauno sėkmės istorija

Dviejų Lietuvų nebus ir gyvensime stiprioje Lietuvoje, jei ekonomika vystysis sparčiai ir, kas svarbiausia, tolygiai.

Pastaraisiais metais sėkmė lydėjo ne tik Lietuvos sostinę Vilnių. Laikinoji sostinė Kaunas pademonstravo, kaip galima įveikti socioekonominius netolygumus, pritraukant užsienio investuotojus. Vokietijos automobilių dalių gamintoja „Continental“, amerikiečių medicinos įrangos gamintoja „Hollister“ – tik dalis pasaulyje gerai žinomų kompanijų, nusprendusių vykdyti veiklą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje.

Pakartoti Kauno sėkmės istoriją gali bet kuris šalies regionas. Tereikia noro, aktyvumo ir, žinoma, centrinės valdžios palaikymo. Siekdama sušvelninti karantino padarinius, Vyriausybė skyrė milijardus eurų šalies ekonomikai gaivinti. Paradoksalu, bet koronavirusas ir karantinas – unikali galimybė daugeliui regionų.

Dėl COVID-19 pandemijos susidūrusios su tiekimo sutrikimais, vis daugiau įmonių ieško alternatyvų. Bene vienintelis sprendimas – perkelti gamybą kuo arčiau savęs. Lietuva, sėkmingai įveikusi COVID-19 krizę, vis dažniau atsiduria Europos investuotojų dėmesio centre. Ne mažiau svarbios ir verslo sąlygos, o jos mūsų šalyje – palankios. Tą pripažįsta ir tarptautinės institucijos. Pavyzdžiui, pasaulio banko „Doing Business“ reitinge Lietuva neseniai pasiekė 11 vietą. Tai – aukščiausia vieta, kurioje buvo atsidūrusi Lietuva nuo pat šio reitingo skelbimo pradžios.

Negana to, karantino metu didelė dalis santykinai aukštas pajamas gaunančių miesto darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu. Atsižvelgiant į tai, kad beveik iš bet kurios Lietuvos vietovės laisvai pasiekiamas interneto ryšys, vis daugiau žmonių perpildytus didmiesčius norėtų iškeisti į ramesnį gyvenimą kaime ar miestelyje. Tai – puiki proga regionų verslininkams pasiūlyti šiems žmonėms ne tik apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, bet ir pramogas.

Laimingi ir orūs gyventojai

Žvelgiant į pastarųjų ketverių metų laikotarpį retrospektyviai, matysime, kad, augant ekonomikai, augo ir žmonių pajamos. Pajamos augo labai skirtinguose sektoriuose ir tarp labai skirtingų visuomenės grupių. Tai, savo ruožtu, rodo, kad žingsniai, kovojant su socialine ir ekonomine atskirtimi, jau žengti.

2016–2020 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis išaugo beveik 200 eurų, neapmokestinamųjų pajamų dydis padidintas nuo 200 iki 350 eurų, o minimalioji mėnesinė alga – nuo 555 iki 607 eurų „iki mokesčių“ arba nuo 396 iki 437 eurų „į rankas“. Tuo tarpu vidutinės pensijos dydis, lyginant su 2016 m., padidėjo 33 proc. arba 133 eurais. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija siekia beveik 400 eurų. Tai lėmė, kad per pastaruosius kelerius metus pasiektas mažiausias per dešimtmetį nepriteklių patiriančių žmonių skaičius.

2019–2020 m. šalies gydytojų vidutinis („iki mokesčių“) darbo užmokestis išaugo iki 2,7 tūkst. eurų, slaugytojų – iki 1,3 tūkst. eurų, kito personalo, teikiančio asmens sveikatos priežiūros paslaugas – iki 1,2 tūkst. eurų. Bendras vidutinis dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokesčio augimas per trejus pastaruosius metus siekė 50 proc. Beveik dvigubai padidėjo ir doktorantų stipendijos, o mokytojų vidutinis darbo užmokestis („į rankas“) vien per paskutinius metus kilo beveik 200 eurų.

Atskirtį mažina ir dėmesys pažeidžiamiausioms grupėms. LVŽS pastangų dėka pradėti mokėti „vaiko pinigai“. Ši išmoka – veiksminga priemonė, kovojant su skurdu. „Vaiko pinigus“ šiandien gauna 500 tūkst. Lietuvos vaikų. Nuo 2020 m. ši išmoka siekia 60 eurų už kiekvieną vaiką, o daugiavaikėms, nepasiturinčių ir neįgalių vaikų šeimoms skiriama 100 eurų.

Pamirštoji Lietuva

Nors pajamų augimas yra efektyvi priemonė kovai su socialine ir ekonomine atskirtimi, to nepakanka. Lietuva – maža valstybė, tarp jos regionų egzistuoja dideli skirtumai. Nevykdydami aktyvios regioninės politikos, leisime, kad ši praraja didėtų.

Ilgus metus Lietuvoje nebuvo vykdoma nuosekli regioninė politika. Tai lėmė, kad, nors BVP dalis vienam gyventojui tam tikruose Lietuvos regionuose siekia Vakarų Europos valstybių lygį, yra ir tokių regionų, kurie lygiuojasi į Rytų Europą.

Darbo vietų stygius nemažą dalį šalies regionų gyventojų, ypač jaunimą, skatina rinktis gyvenimą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, nepaisant to, kad stichiška didžiųjų miestų urbanizacija kelia aibę naujų problemų – pradedant oro užterštumu, transporto, mokyklų ir darželių stygiumi, baigiant eilėmis poliklinikose, ligoninėse ir t. t.

Mažėjantis gyventojų skaičius regionuose apsunkina investicijų pritraukimą. Tai lemia, kad regionuose trūksta darbo vietų, o tos, kurios yra, nėra gerai apmokamos, taigi negali pritraukti jaunų, patyrusių ar ką tik išsilavinimą įgijusių, didelį potencialą turinčių specialistų. Tuo tarpu, esant specialistų trūkumui, sunku tikėtis tiek vidaus, tiek užsienio investicijų, kadangi įmonėms reikia kvalifikuotų specialistų. Taip susidaro užburtas ratas.

Vienas iš regioninės atskirties mažinimo būdų – socialinė programa, pagal kurią pirmąjį būstą regionuose perkančioms arba statyti norinčioms jaunoms šeimoms (nevertinant jų pajamų) valstybė suteikia subsidiją. Žinoma, tik šios priemonės nepakaks panaikinti regionų ir didžiųjų miestų atskirtį. Su regionine atskirtimi galima kovoti, taikant aiškias priemones: investicijas kreipiant ne tik į didžiuosius miestus, bet ir į regionus, saugant regioninius universitetus ir didinant švietimo bei sveikatos apsaugos paslaugų kokybę regionuose, kuriant kokybišką infrastruktūrą ir stiprinant savivaldą. Kuo daugiau talentingų žmonių atvažiuos į regionus, tuo didesnė tikimybė, kad ir mažesni Lietuvos miestai pritrauks didelių investuotojų, kuriems reikalinga kvalifikuota darbo jėga.

Skaudulių ir neteisybės šiandieninėje Lietuvoje vis dar yra daug. Tačiau pradėti pokyčiai duoda teigiamų rezultatų. Būtina ir toliau dėti pastangas, kad Lietuvos žmonių gyvenimas gerėtų. Stipri Lietuva – tai stiprūs jos regionai ir laimingi bei orūs jos gyventojai.

Apie mūsų programą:

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – daugiau kaip šimtą metų aktyvios politinės veiklos patirtį turinti politinė jėga, kuri savo politinę veiklą grindžia tradicinėmis vertybėmis, gerovės visiems Lietuvos žmonėms siekimu ir lietuvybės puoselėjimu bei aplinkosauginėmis idėjomis, kuriomis siekia formuoti žaliosios Lietuvos viziją. Per pastaruosius ketverius metus LVŽS savo darbais įrodė nuosekliai vykdanti įsipareigojimus rinkėjams.

Nuo 2016 m. LVŽS Lietuvoje vykdė pokyčius: augo žmonių pajamos, skaidrėjo valstybės valdymas, vykdytos struktūrinės reformos leido modernizuoti ištisas valstybės gyvenimo sritis. Mūsų, kartu su Lietuvos žmonėmis, nuveiktais darbais didžiuojasi ir kitos valstybės bei tarptautinės institucijos: tai, kaip susitvarkėme su COVID-19 pandemija, užsienio valstybių spaudoje vadinama pavyzdžiu: Europos Komisija sako, jog vaiko pinigai – efektyviausia kada nors Lietuvoje taikyta priemonė kovai su skurdu; Pasaulio sveikatos organizacija džiaugiasi mūsų pastangomis gyventi sveikiau bei blaiviau ir ragina šias pastangas tęsti; Pasaulio bankas verslo sąlygų reitinge „Doing business“ Lietuvai suteikė 11 vietą pasaulyje, kai atėję dirbti po rinkimų sakėme, kad 15-ta vieta kadencijos pabaigoje yra tai, kuo džiaugtumėmės kartu su Jumis pasiekę. Pasiekėme daugiau.

Nepaisant šių įkvepiančių darbų, dalis problemų, su kuriomis susiduria valstybė, yra įsisenėjusios, tad reikalauja didesnio centrinės valdžios dėmesio nei viena Seimo kadencija. Pavyzdžiui, išliekanti pakankamai didelė socialinė atskirtis. Pokyčiai ir ilgalaikė vizija reikalingi švietimo, mokslo bei sveikatos srityse. Manome, kad visi pokyčiai turi būti atliekami vadovaujantis aiškia valstybės raidos vizija, laikantis skaidrumo bei atsakomybės principų, o pradėti darbai turi būti pabaigti.

Tad į 2020 metų Seimo rinkimus LVŽS eina siūlydama tolesnę aiškią Lietuvos raidos viziją bei savo pradėtų darbų tęstinumą. Pateikiame programą, kurios pagrindas – tradicinės vertybės, kaip pamatinis gėris šūkyje „Tau. Šeimai. Lietuvai“. Jį detalizuodami pabrėžiame, kad politiniai sprendimai turi remtis tokiomis vertybėmis, kaip žmogaus gyvybės bei sveikatos apsauga, glaudus sambūvis su gamta, darnus tradicinės šeimos ir bendruomenės puoselėjimas, patriotiškumas, istorinė atmintis ir Lietuvos valstybingumo saugojimas, kuriant žmogui tarnaujančią ekonominę, socialinę bei politinę aplinką.

Šios LVŽS puoselėjamos vertybės darniai sujungia visus LVŽS siūlomus darbus sveikatos ir socialinės apsaugos, švietimo ir mokslo, kultūros, aplinkos apsaugos ir žemės ūkio, ekonomikos ir finansų, kovos su korupcija, savivaldos ir regioninės politikos srityse bei numatomą vykdyti užsienio politiką.

Nesame kadencijomis ir vien joms skirtomis programomis gyvenanti partija. Mūsų prioritetas – nuoseklus šalies vystymasis ilgalaikėje perspektyvoje. Tą įrodėme šioje kadencijoje kurdami strateginius valstybės raidos dokumentus: 2021–2030 metų nacionalinės pažangos planą bei Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą. Pagal šį planą vien ilgalaikių investicijų įgyvendinimui iki 2021 m. pabaigos bus skirta apie 6,3 mlrd. eurų, iš kurių naujos ir papildomos investicijos sudarys 2,2 mlrd. eurų, likusią dalį – 4,1 mlrd. eurų – paspartintos jau suplanuotos investicijos.

Šie du dokumentai bei mūsų Vyriausybės atnaujintas Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021–2030 m., kuriame numatyti artimiausio dešimtmečio Lietuvos veiksmai, kovojant su klimato kaita, yra mūsų rinkimų programa, su kuria einame į 2020 m. Seimo rinkimus.

Pradėtus darbus turime tęsti ir šiuose planavimo dokumentuose esančius ilgalaikius įsipareigojimus žmonėms bei valstybės raidai, jei gausime Jūsų pasitikėjimo mandatą, žadame toliau įgyvendinti 2020–2024 metais dirbdami Seime.

Įsipareigodami įgyvendinti mūsų programinius dokumentus, norime išskirti darbus, kuriuos sieksime įgyvendinti pirmiausiai:
– vaiko pinigų indeksavimo mechanizmo sukūrimas ir 13-osios pensijos įvedimas;
– esamos sveikatos apsaugos infrastruktūros tobulinimas, jos funkcionalumo didinimas, idant prireikus ji būtų lengvai transformuojama ir pritaikoma ekstremalioms situacijoms;
– valstybinio banko įsteigimas, pelno mokesčio lengvatos, identiškoms lengvatai, taikomai LEZ, ne mažiau 1 mln. eurų investiciniams projektams kaimiškose vietovėse iki 1000 gyventojų ir sukuriantiems ne mažiau 50 darbo vietų, įvedimas;
– tobulinsime visų kultūros sričių finansavimo programas, kad jos geriau atitiktų kiekvienos srities specifiką, valstybinio ir nevalstybinio sektoriaus poreikius, leistų įgyvendinti tiek profesionaliojo meno, tiek etninės kultūros prioritetus. Drauge stiprinsime kūrybinių industrijų ir inovacijų sritis.

Tikimės LVŽS vertybių ir programos palaikymo bei kviečiame ją įgyvendinti kartu!