Man asmeniškai nelabai aišku, kokiomis ideologinėmis nuostatomis remdamasis LSDP narys agituoja balsuoti už konservatorius. Akivaizdu, kad ne kairiosiomis.

Valentinas Beržiūnas. Atsakymas socialdemokratų „maištininkams“

2020 10 16

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Liutauras Gudžinskas neseniai paragino vienmandatėse apygardose, kuriose antrajame Seimo rinkimų ture varžysis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatai, palaikyti konservatorius. LSDP atstovo teigimu, valstiečiai – „vieno oligarcho valdoma partija“.

Į tai netruko sureaguoti vienas populiariausių Lietuvos naujienų portalų Delfi.

Štai, socialdemokratija garsėjančioje Švedijoje didelę įtaką, lyginant su daugeliu Vakarų valstybių, vaidina viena Valenbergų šeima, valdanti didžiuosius valstybės bankus, tarp jų veikiančius Lietuvoje, ir tokias kompanijas, kaip „Ericsson“, „Electrolux“ ir t. t. Galima Valenbergų giminę vadinti verslo magnatais, galima juos įvardyti pačiais įtakingiausiais švedų oligarchais. Semantika. Nepaisant to, Valenbergų giminės dominavimas nesutrukdė šiai šaliai tapti gerovės valstybės pavyzdžiu pasauliui, Europai ir, kaip pabrėžia L. Gudžinskas, Lietuvai. Priešingai. Švedijos pavyzdys tik patvirtina, kad verslas arba, LSDP nario žodžiais tariant, oligarchija yra ir gali būti suderinama su gerovės valstybės vizija.

Aptariant Skandinavijos valstybes, tokių pavyzdžių, kai stambus verslas (kapitalas) dalijasi sukuriamu gėriu su visuomene, – ne vienas ir ne du. Tai yra pasiekta dėka ilgamečio sėkmingo bendradarbiavimo tarp stiprių verslininkų ir socialdemokratų partijos. Ypač tą išryškina legendinio Švedijos socialdemokratų premjero Olofo Palmės pavyzdys. Kadangi O. Palmė taip pat buvo kilęs iš įtakingos giminės, susigiminiavusios su tais pačiais Valenbergais, jis ne kartą buvo puolamas kairiųjų radikalų. Nepaisant to, Švedija jo valdymo metais tapo progresyviausia socialine valstybe pasaulyje.

Antra, apskritai, stebina noras priešinti verslo bendruomenę su visuomene. Nors būtent verslas sumoka daugiausiai mokesčių į valstybės iždą, iš kurių vėliau tos pačios įvairios socialinės programos ir finansuojamos.

Pagaliau, trečia, neteko girdėti, kad Šiaurės Europoje didžiųjų politinių partijų pirmininkai ir jų sutuoktinės būtų tiesiogiai suinteresuoti privataus švietimo verslo kūrimu ir plėtimu. Štai, Šiaurės šalyje Suomijoje, kurios švietimo sistema neretai pateikiama kaip pavyzdinė, privačioms mokykloms įstatymiškai draudžiama rinkti pinigus iš vaikų tėvų už švietimo paslaugas. Tokiu būdu užtikrinama, kad vaikai, kurių tėvai negali susimokėti už privačias ugdymo įstaigas, įgytų vienodai gerą išsilavinimą. Taip kuriama egalitarinė, o ne elitistinė visuomenė.

Taigi man asmeniškai nelabai aišku, kokiomis ideologinėmis nuostatomis remdamasis LSDP narys agituoja balsuoti už konservatorius. Akivaizdu, kad ne kairiosiomis.