Vaida Pranarauskaitė. Tokios ekonomikos mums pavydi daugelis šalių

2020 11 27

Praskolinta Lietuva...Šis teiginys dažnai skambėjo agitatorių lūpose rinkiminės kampanijos metu. Maža to, esu įsitikinusi, kad neilgai trukus, dalis dabartinės valdančiosios sprendimų, ypač neigiamų, bus paremti būtent šiuo argumentu. O kaip yra iš tikrųjų?

Pradžioje reikėtų išsiaiškinti, kokio dydžio Lietuvos skola buvo iki LVŽS atėjimo į valdžią, kokio dydžio Lietuvos skola buvo 2019 metais ir kokio dydžio ji yra dabar. 2016 metų pabaigoje valstybės skola sudarė 41 % BVP, 2019 m. pabaigoje – 36,3 % BVP. Planuojama, kad šių metų pabaigoje Lietuvos skola sieks 47,7% BVP. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2021 metų pabaigoje sudarys apie 50,2 % BVP.

O koks valstybės skolos lygis yra optimalus? ES egzistuoja susikurtos skolos tvarumo taisyklės: nacionalinė skola neturėtų viršyti 60 % BVP ir šalies biudžeto deficito riba turi išsilaikyti ties 3%. Vadinasi, Lietuva, priešingai nei kai kurios kitos šalys, dalį šių reikalavimų vis dar išpildo, be to Europos Sąjungoje yra viena mažiausią skolą turinčių valstybių. Palyginimui, 2019 m. JAV valstybės skola siekė 104,3% BVP, Japonijos – 237,1% BVP, Belgijos – 105,1% BVP, Prancūzijos – 99.7% BVP. Mokslininkų M.S. Mohanty, F. Zampolli ir S. G. Ceccheti atlikti tyrimai parodė, kad tik ties 90 proc. riba valstybės skola jau tampa našta BVP augimui.

Šioje vietoje derėtų prisiminti faktą, kad beatodairiškai besiskolinusi Andriaus Kubiliaus Vyriausybė per 4 valdymo metus centrinės valdžios skolą padidino nuo 15 mlrd. iki 43,13 mlrd. litų, t.y. tuomet skola išaugo 2,875 karto. Tačiau tuo metu mažai besigirdėjo kalbų, kad konservatoriai praskolino Lietuvą... Iki šiol patys aršiausi kritikai kritikavo ne tiek patį skolinomosi faktą, bet skolinimosi šaltinį ir sumokėtas drakoniškas palūkanas:didžiausios palūkanos mokėtos 2009 metų sausio mėnesį skolinantis 9 mėnesiams siekė net 10,8 proc. Tuo tarpu Lietuvos gyventojų kišenių diduma tų paskolintų pinigų nepasiekė. Priešingai, buvo vykdoma „diržų veržimosi“ politika: karpomos pensijos ir socialinės išmokos.

Iki koronaviruso Lietuvos Vyriausybė galėjo didžiuotis pasiektais rezultatais: 2020 metų pradžioje Lietuva pirmą kartą istorijoje buvo pasigerinusi kredito reitingus iki A+. Tokiems aukštiems reitingams suteikti buvo rimtas pagrindas: BVP augimas, mažėjantis valstybės skolos lygis, skolos aptarnavimo išlaidos, kelerius metus iš eilės fiksuojamas valdžios sektoriaus bei didėjantys einamosios sąskaitos balanso perviršiai, suvaldyta infliacija spartaus augimo laikotarpiu ir teigiama grynoji migracija.

Vadinasi, iki koronaviruso tuometiniai valdantieji, t.y. valdantieji kartu su Lietuvos Vyriausybe priiminėjo teisingus sprendimus. Tai liudija ir faktas, kad verslo sąlygas vertinančiame Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2020“ Lietuva iškopė į 11 vietą. Tai aukščiausia Lietuvos pasiekta vieta nuo šio reitingo skelbimo pradžios. Tarp visų 28 Europos Sąjungos valstybių narių Lietuva užėmė 4 vietą ir nusileido tik Danijai, Jungtinei Karalystei ir Švedijai.

O prasidėjus ir įpusėjus karantinui, kilo klausimas, kaip elgėsi kitų šalių vyriausybės visame pasaulyje? Tarptautinio valiutos fondo (TVF) „Fiscal Monitor“ apžvalgoje rašoma, kad TVF duomenims iki rugsėjo 11-osios pasaulio vyriausybės skatinimo priemonėms išleido 11,7 trln. JAV dolerių – ši suma atitinka 12 proc. pasaulio BVP. Vyriausybės raginamos investuoti į sveikatos apsaugos ir aplinkosauginius projektus, socialinių būstų paslaugų teikimą ir skaitmenizaciją. TVF prognozuoja, kad pasaulio vyriausybių bendra skola, didėjant išlaidoms kovai su koronaviruso pandemija, 2020-aisiais išaugs iki rekordinės sumos ir priartės prie 100 proc. pasaulinio BVP.

Vadinasi, beveik visos šalys, kuriose buvo fiksuojamas koronaviruso protrūkis, elgėsi lygiai taip pat įžvalgiai, kaip ir Lietuvos Vyriausybė, t.y. skolinosi. Priminsiu, kad mūsų valstybės skola 2020 metų pabaigoje sieks ne 100%, o vos 47,7 % BVP. Lietuva patenka tarp šešių Eurozonai priklausančių valstybių (kartu su Latvija, Slovakija, Estija, Malta ir Liuksemburgu), kurių valstybės skola 2020 m. sieks mažiau nei 60 % BVP.

O gal tikslingiau taupyti? Ar Lietuvos Vyriausybė, priimdama sprendimą didinti šalies įsiskolinimą, pasielgė teisingai ir atsakingai?

Reikia atminti, kad tokio pobūdžio sprendimui labai didelę įtaką turi paskolų gavimo sąlygos, t.y. kokio dydžio palūkanomis ir kokiam terminui skolinamasi, vidutinis metinis infliacijos lygis ir gautų pinigų panaudojmo būdas.

2020 metais Lietuva, turėjo galimybę pasiskolinti labai žemomis palūkanomis. Palyginimui, Lietuva 2019 metais išplatino 650 mln. eurų nominalios vertės 10 metų euroobligacijas su 0,5 proc. metinėmis palūkanomis. Tuo tarpu už 2010 m. išplatintą 1,8 mlrd. JAV dolerių emisiją buvo mokamos net 7,375 proc. metinės palūkanos.

Kaip minėjau, vidutinis metinis infliacijos lygis irgi yra vienas iš svarbių veiksnių, turinčių įtakos sprendimui, ar tikslinga skolintis, ar taupyti, nes kylant infliacijai, skolinimasis (obligacijos – vienas iš Vyriausybės skolinimosi instrumentų) pinga. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vidutinė metinė infliacija gegužės mėnesį Lietuvoje siekė 2 proc., o Lietuvos Vyriausybė, priminsiu, euroobligacijas išpatino vos su 0,5 proc. metinėmis palūkanomis. Tad, jei niekas iš esmės nesikeis, realios mokėtinos palūkanos dar labiau sumažės.

Ne mažiau svarbu, ar pasiskolinti pinigai yra panaudojami vartojimo skatinimui, ekonomikos gaivinimui ir investavimui į svarbius šaliai projektus, kurie sukurtų pridėtinę vertę ir didintų darbo našumą. Tai ir technologijų atnaujinimas, procesų skaitmenizavimas, aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių ir inovatyvių startuolių steigimas ir plėtra. Visos šios ir kitos priemonės ir buvo įtrauktos į Vyriausybės parengtą ir patvirtintą ateities ekonomikos DNR planą. 

Tačiau tokio pobūdžio investicijos teikia naudą tik po kurio laiko. Vargu, ar priverstus nutraukti, arba smarkiai apriboti veiklą asmenis ir organizacijas būtų guodusi žinia apie Vyriausybės investicijas į sritis, kurios atsipirktų tik po kurio laiko. Pirmiausiai reikėjo skubiai skatinti darbdavius išsaugoti darbo vietas,suteikti galimybę atidėti mokesčius, išmokėti fiksuoto dydžio išmokas savarankiškai dirbantiesiems, suteikti galimybę pasinaudoti valstybės garantuotomis paskolomis ir atlikti daugybę kitų verslo gelbėjimo operacijų. Tai yra, – nemažinti vartojimo tempo. Norisi pacituoti LVŽS lyderį R. Karbauskį, kuris teigė, kad pinigai, grįžtantys valstybei per vartojimą, skatina verslus, didina biudžeto surinkimą, o tuo pačiu ir generuoja pajamas kredito grąžinimui bei, kas svarbiausia, nemažina žmonių gyvenimo kokybės.

Gal ne visas priemones LVŽS Vyriausybei pavyko sėkmingai įgyvendinti, bet faktas, kad Lietuvos žmonės patikėjo, jog nereikia taupyti. Ir mes netaupėme. Rezultatas: remiantis Eurostat duomenimis, Lietuvos BVP 2020 m. III ketvirtį smuko vos 1,7 proc. ir tai buvo mažiausias nuosmukis tarp ES valstybių.

O, sakysite, ar taupymas yra blogai? Ekonominės krizės atveju taupymas tampa blogybe, nes diržų susiveržimas ir taupymas juodai dienai lemia prekybos ir paslaugų kritimą, dėl to lėtėja ekonomika. Kritus vartojimo apimtims, dalis verslo įmonių gali bankrutuoti ar nuspręsti nutraukti veiklą. Pasak banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Ž. Maurico, iš rinkos pasitraukus dideliam skaičiui verslų, šalyje išauga nedarbo lygis, bankrotų skaičius, blogėja kriminogeninė situacija, didėja emigracijos mastai ir išauga tam tikrų prekių bei paslaugų kainos.

Ir galiausiai kyla klausimas, o kaip valstybės skola galėtų būti mažinama? Valdžia gali mažinti išlaidas (pavyzdžiui, mažinti valstybės tarnautojų skaičių, jų darbą efektyvinti skaitmenizacijos dėka), didinti mokesčius ar skatinti eksportą. Kokį būdą pasirinks Premjerė Ingrida Šimonytė su Vyriausybės komiteto nariais, parodys laikas.

Tačiau išanalizavus visus šiuos duomenis, neabejotinai galima daryti išvadą, kad teiginys apie praskolintą Lietuvą yra tik puikiai pavykęs rinkiminės kampanijos triukas. Visų, sėkmingai užkibusių ant šio kabliuko, pateisinimui galiu pasakyti, kad prie šios klaidingos informacijos sklaidos nemažai prisidėjo ir Lietuvos bankas, kuris šios vasaros pradžioje valstybei prognozavo beveik penkiskart blogesnį scenarijų, nei LVŽS Vyriausybei pavyko įgyvendinti...Tai dar viena mįslė: ar Vyriausybės taikytos priemonės ir įrankiai penkiskart viršijo Lietuvos banko vadovų lūkesčius, ar prasidėjusios rinkimų kampanijos metu buvo sąmoningai siekta tik sumenkinti tuometinės valdančiosios daugumos darbus?