Vaida Pranarauskaitė. Įtraukusis ugdymas: viskas arba nieko?

2024 09 11

Artėjant mokslo metų pradžiai, suaktyvėjo diskusijos dėl įtraukiojo ugdymo. Randasi vis daugiau pesimizmo, skverbiasi įtraukiojo ugdymo krizės grėsmė. Ryškėja kraštutiniai požiūriai: „kol nepasirengta, nereikia pradėti“ arba „čia ir dabar”!

Pažvelkime į situaciją iš įvairių perspektyvų, pasklaidykime dokumentus, pasidalinkime mintimis, kilusiomis po diskusijų su švietimo praktikais, pasvarstykime ateities perspektyvą.

Švietimo įstatymas įtraukties principu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir koalicijos partnerių iniciatyva buvo papildytas 2020 m. (birželio 30 d. Seimo nutarimas). Jis nustato, kad „švietimo sistema sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę mokantis, socialinėje, kultūrinėje ir (ar) kitose veiklose ir būti nediskriminuojamam dėl ugdymosi poreikių įvairovės ir (ar) švietimo pagalbos reikmės.“
​
Įtraukiojo ugdymo nereikėtų sieti tik su mokymosi sunkumų ar negalią turinčiais mokiniais, jis apima platų spektrą specialiųjų ugdymo poreikių (toliau –SUP). Į švietimo sistemą ateina turintieji skirtingų gabumų, kuriuos svarbu laiku atpažinti ir tikslingai lavinti. Atskirties rizikų kyla dėl migracijos, karinių konfliktų, religinių įsitikinimų ir kt. Tai nuolat kintantys iššūkiai, aktualūs ne tik Lietuvoje.

Europos specialiųjų poreikių ir įtraukiojo ugdymo agentūros 2022 m. atnaujintos pozicijos svarbiausios nuostatos:
• švietimas – viena iš pagrindinių žmogaus teisių, ją gali užtikrinti mūsų visų pasirengimas pasirūpinti kitais ir kitokiais;
• ugdymo metodai turėtų užtikrinti visų besimokančiųjų įtrauktį, kiekvienam suteikiant galimybę dalyvauti mokymosi procese;
• esant mokinių įvairovei, yra svarbus lankstus finansavimas ir teisingas išteklių paskirstymas mokykloms ir bendruomenėms;
• įtraukties įgyvendinimas – kompleksinė problema, todėl būtina visų suinteresuotųjų šalių partnerystė ir bendradarbiavimas;
• visiems švietimo sistemos dalyviams reikia įvairiapusės informacijos ir supratimo apie įtraukųjį ugdymą.

Kokios problemos dažniausiai įvardijamos Lietuvoje?

1) Mokytojai nepasirengę dirbti su SUP mokiniais, trūksta švietimo pagalbos specialistų.

Kalbant apie švietimo darbuotojus, reikėtų skirti asmenis, teikiančius specialią pedagoginę pagalbą ir specialiąją pagalbą. Pastarąją teikia mokinio padėjėjas, siekiantis konkrečiam vaikui įsitraukti į mokymąsi ir kasdienę veiklą. Mokytojo padėjėjo funkcijos platesnės nei mokinio padėjėjo – jis padeda mokytojui organizuoti ugdymo procesą visiems klasės mokiniams. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, mokytojo padėjėjų skaičius bendrojo ugdymo mokyklose per 2020–2023 m. laikotarpį padvigubėjo ir mieste, ir kaime: 2020 m. – 2 259; 2023 m. – 4 597. Tam reikšmingos įtakos turėjo didėjantis finansavimas.

Specialią pedagoginę pagalbą teikia specialistai, kurie yra įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Specialiųjų pedagogų parengimas nėra vien studijų programų finansavimo ar skatinamųjų stipendijų dalykas. Studijoms ir tolesnei profesinei veiklai yra svarbi informacija grindžiama motyvacija, asmeninės savybės, socialiniai gebėjimai. Ar įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą aptaria suinteresuotosios šalys: abiturientai, aukštųjų mokyklų atstovai, nevyriausybinės organizacijos?

2023 m. patvirtintas Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų kompetencijų aprašas. Jose pažymėtos kompetencijos, aktualios holistiškai ugdant asmenybę nuolatinės kaitos ir neapibrėžtumo sąlygomis. Apraše išskirtos keturios pedagogų kompetencijų sritys: profesinės elgsenos, kognityvinė, veikimo kartu ir emocinė-motyvacinė. Ar turime inovatyvių kvalifikacijos tobulinimo ir studijų programų, grindžiamų įtraukties filosofija ir metodologija?

2) SUP mokiniams nepritaikytas ugdymo turinys.

SUP būdinga didžiulė įvairovė. Net išskirtinai sutelkiant dėmesį į švietimo pagalbą vaikams, turintiems skirtingų negalių, sutrikimų, mokymosi sunkumų, reikia atsižvelgti į skirtingą SUP intensyvumą - nuo nedidelių ir vidutinių iki didelių ar labai didelių SUP. Todėl rekomenduojamos skirtingų tipų bendruomenės: bendrosios klasės (visiška integracija), specialiosios ir lavinamosios klasės (dalinė integracija), specialiosios mokyklos ir ugdymo centrai. Priklausomai nuo SUP pobūdžio ir raiškos intensyvumo, ugdymo turinio pritaikymas bus skirtingas. Atnaujinant bendrąsias programas, 2023 m. parengtos ir rekomendacijos dėl jų pritaikymo SUP (įskaitant intelekto sutrikimus) turintiems mokiniams. Ar tokių rekomendacijų pakanka? Kaip praktikoje mokytojai formuoja/pritaiko ugdymo turinį, kokių kyla problemų?

Reikia pastebėti, kad ugdymo turinio samprata yra ženkliai platesnė nei mokymosi temos ir jų apimtis. Švietimo įstatyme nustatyta, kad „ugdymo turinį sudaro tai, ko mokoma ir mokomasi, kaip mokoma ir mokomasi, kaip vertinama mokinių pažanga ir pasiekimai, kokios mokymo ir mokymosi priemonės naudojamos“. Kita vertus, ugdymas apima ne tik intelektinių, fizinių, bet ir socialinių bei emocinių asmens galių plėtotę. Tam būtina kompleksiška pedagogų ir mokinių tėvų, kitų partnerių veikla. Ar įtraukiojo ugdymo dalyviai bendradarbiauja, siekdami sutartų tikslų?
​
3) SUP mokiniams nepritaikyta mokyklų infrastruktūra.

Mokyklose vis dažniau diegiami universalaus dizaino principai – aplinkos pritaikymas veiklai, neišskiriant konkrečių SUP ar kitų grupių. Pagal Tūkstantmečio mokyklų programą 2023 m. parengtos „Universalaus dizaino mokymuisi gairės“, kuriose atrasime naudingų sprendimų. Juos įgyvendinant pirmumą įgyja finansavimo klausimas, todėl labai svarbus savivaldybės administracijos supratimas. Ar savivaldybė ir mokyklos bendruomenė yra įtraukiojo ugdymo partnerės, pritaikant mokymosi aplinkas?

4) SUP mokiniai trukdys kitiems bendraklasiams pasiekti akademinių rezultatų.
​
Iš tikrųjų, šios problemos sprendimą lems atsakymai į anksčiau įvardintus klausimus.

TAI KUR TOLIAU?
​
Jei negalima iškart pasiruošti visiems atvejams, gal pasirinkime tinkamus kelrodžius ir pradėkime? Antraip, nuolatinės kaitos ir SUP įvairovės sąlygomis, vis iš naujo taikysimės į judantį taikinį.

Įtraukiojo ugdymo problemų negali išspręsti vien šios specializacijos darbuotojai. Europos specialiųjų poreikių ir įtraukiojo ugdymo agentūros teigimu, „įtraukusis ugdymas ir teisingumas turėtų būti vertinami ne kaip atskira strategija, o kaip principai, kuriais grindžiama visa nacionalinė politika“.

Įtraukties principas reiškia, kad jo įgyvendinimu čia ir dabar turėtume rūpintis mes visi – tėvai, pedagogai, mokslininkai ir valstybės tarnautojai. Ryškėja visuomenės informavimo ir sąmoningumo svarba. Aiškinkimės įtraukiojo ugdymo subtilybes, pasikviesdami visas suinteresuotas šalis. Tik tada pamatysime vientisą paveikslą, kuris padės priimti kiekvieną ir solidariai susitarti dėl veiksmų. O veiksmų kryptis žymi tekste suformuluoti klausimai.
​
Planuojant pokyčius, derėtų prisiminti subsidiarumo principą. Suteikime daugiau laisvės ir lankstumo – kiekvienam pedagogui, mokyklos vadovui, savivaldybės merui. Jie geriausiai išmano savo veiklos barą ir, pasitarę su partneriais, atras optimalų sprendimą. Jie geriausiai žinos, kokios sąlygos ir aplinka bus geriausia kiekvienam vaikui, atras įtaigų, jautrų žodį visų vaikų tėvams. Pasitikėkime!

Pabaigai – svarbiausias kelrodis. Dokumentų preambulėse dažnai matome vaiko interesų pirmumo, į vaiką orientuoto ugdymo nuostatas. Kiekvieno vaiko gerovė, jo jausena bendruomenėje ir maksimali galimybių plėtotė turėtų būti svarbiausias kriterijus, planuojant ir įgyvendinant švietimo pokyčius.