LVŽS labai nustebino visą politinį elitą, kai 2016 metais Seime pradėjo realiai tesėti duotus pažadus

Tomas Tomilinas. Ko neparodys konservatorių nacionalinė apklausa?

2020 08 19

Konkrečių sprendimų aptarimas ar balsavimas už veidus ir šūkius? Racionalumas ar emocija? Protas ar širdis? Žinoma, politika labiau sukasi apie asmenybes, žmonės mėgsta pasakojimus, pagražintas politikų gyvenimo istorijas, simbolius, mažai domisi programomis. Bet juk politikoje turi likti vietos ir rinkėjų tiesioginiam dalyvavimui, sąmoningumui. Žmonės turi suprasti sprendimus, kitaip nusivils „gelbėtojais“ vėl ir vėl.

Liepą pradėjau aktyvią rinkimų kampaniją nuo gyventojų apklausos. Daugiausiai žmonės joje dalyvauja internetu. Panašią apklausą vykdo ir pagrindiniai oponentai – konservatoriai. Esminis skirtumas yra konkretumas. Tėvynės sąjungos apklausoje yra bandoma parodyti šūkius ir temas, su kuriomis opozicija nori laimėti rinkimus. Apklausa tikrai gerai paruošta, tik joje nėra aštrių kampų, visi atsakymai į klausimus yra patrauklūs rinkėjui: gerinti, plėsti, modernizuoti, sutelkti. Mano apklausa yra ne apie tai. Aš esu į praktinius sunkius vertybinius sprendimus orientuotas politikas ir noriu sužinoti žmonių nuomonę apie juos. Siekiu, kad žmonės ne tik deleguotų man sprendimų galią (išrinkdami į Seimą), bet ir patys sąmoningai priimtų arba atmestų konkrečius sprendimus.

Pavyzdžiui, mes klausiame, ar reikia garantuoti visiems moksleiviams nemokamą maitinimą, kas valstybės biudžetui kainuos didelius pinigus – juos galima skirti kitoms reikmėms. Kol kas šis sprendimas sulaukia daugiausia palaikymo (60 proc.), nes žmonės mato jame galimybę išvengti mokinių skirstymo, stigmų. Žmonės mano, jog būtų gerai, jei tas maitinimas vyktų švediško stalo principu. Kaip ir buvo galima nujausti, nemokamas maitinimas aktualesnis už „vaiko pinigų“ didinimą. „Vaiko pinigai“ jau atliko savo istorinį vaidmenį – esame vieni iš ES šalių lyderiai pagal vaikų skurdo mažėjimą.

Mano siūlomi kai kurie sprendimai gali skambėti kontraversiškai, gali kelti interesų grupių prieštaravimą, net pasipiktinimą. Tikra politika yra ne plaukimas pasroviui, o idėjų iškėlimas ir jų realizavimas, veikiant kartu su žmonėmis. Tai sunkus kelias tiek politikui, tiek ir rinkėjui.

LVŽS labai nustebino visą politinį elitą, kai 2016 metais Seime pradėjo realiai tesėti duotus pažadus. O nepatogių pažadų buvo daug. Nuo pat pradžios susidūrėme su aršiu pasipriešinimu. Mus kritikavo oponentai ir gerai apmokami lobistai, kad išdrįsome pagaliau pajudėti darnesnės, teisingesnės, sveikesnės visuomenės link, siekdami, kad šalis turėtų ateitį. Įvestas bankų mokestis, sustabdyta alkoholio pramonės, antstolių savivalė, pažabotas ciniškas farmacininkų pelnymasis iš sergančių žmonių. Pensijų fondams užkirstas kelias laisvai semti pinigus iš pensininkų kišenės. Atsimenu, kai partija gavo laišką iš aktyvaus piliečio, kuris pasigedo mūsų programoje progresinių mokesčių siūlymo ir šio laiško dėka tas siūlymas buvo grąžintas, o mūsų kadencijos metu progresinė gyventojų pajamų mokesčių skalė tapo realybe – ypač dideles pajamas gaunantys moka 32 proc. gyventojų pajamų mokestį, tuo tarpu daugumai žmonių šis mokestis nuosekliai kasmet buvo mažinamas.

Prezidento Kazio Griniaus gerovės valstybės ir socialinio teisingumo idealas – mano gyvenimo siekis. Seime visų pirma gyniau dirbančių šeimų, nepasiturinčių žmonių, smulkiųjų verslininkų interesus. Mano mintis, kad darbo skelbimuose darbdavys privalomai nurodytų siūlomą atlyginimą, buvo įtraukta į Darbo kodeksą ir leidžia darbo ieškančiam žmogui sutaupyti laiko ir jėgų. Taip pat pasiūliau finansinės paramos programą, kad jaunos šeimos galėtų pigiau nusipirkti būstą, kuri jau padeda atsigauti regionams ir kuria jau naudojasi ir anykštėnai.

Negailiu pastangų, kad Lietuvoje – ir sostinėje, ir mažame mieste ar kaime – gerai gyventų ne tik „išrinktieji“, bet ir visi. Džiaugiuosi, kad valdant LVŽS skurdo rodikliai Lietuvoje pradėjo kisti. Bet socialiniam teisingumui reikia naujų idėjų, tad svajojant apie ateitį anketoje paklausiau apie aktyviai pasaulyje aptarinėjimą idėją – trumpinti darbo dieną. Turime mintyje jau ne kartą XIX ir XX amžiuje išbandytą priemonę – kai mažinamas standartinis darbo laikas, paliekant tą patį atlyginimą ir mokant už viršvalandžius didesnį tarifą. Tyrimai rodo, kad mažėjant krūviams gerėja žmonių savijauta, jie pradeda dirbti našiau. Didžiausios korporacijos, tokios kaip „Google“, jau senokai radikaliai sutrumpino darbo laiką. Žmonės vertina laiką su šeima, skiria ji saviraiškai. Tai ypač taps aktualu, kai mūsų darbo režimą kontroliuos kompiuteriniai algoritmai, o ne gyvi viršininkai. Žmonės vis dažniau dirba prie kompiuterio ir kompiuteris seka jų darbo laiką. Deja, šio sprendimo palaikymas apklausoje kol kas nesulaukia didesnio palaikymo, žmonės kur kas palankiau vertina tradicinę darbotvarkę – sąžiningesnius mokesčius, papildomą paramą socialiai atsakingam verslui per viešuosius pirkimus. Diskusija tęsiasi – dalyvaukite.

Preliminarūs anketos rezultatai rodo, kad žmonės ypač aktyviai palaiko smulkaus verslo skatinimą. Valstybė gali remti jį per valstybinio banko steigimą, taikydama nuolaidas, tačiau man rūpėjo išsiaiškinti, kiek yra palaikoma mintis reikalauti, kad stambūs verslo žaidėjai prisidėtų prie smulkiųjų gerovės. Pakankamai prieštaringa idėja apriboti prekybos centrų darbą švenčių dienomis ir net sekmadieniais sulaukia pakankamai daug palaikymo (58 proc.). Žmonės yra pasiruošę aukoti savo, kaip vartotojų, komfortą tam, kad rinkoje atsirastų kiek didesnė niša smulkiam prekybos verslui. Diskutuokim toliau.

Šiam Seimui dažnai priekaištaujama dėl nepakankamo dėmesio gamtosaugai. Nesutinku. Verta tik priminti, kad būtent šis Seimas turėjo politines valios įvesti automobilių mokestį, absoliučiam CO atliekų laidojimo draudimui ir pan. Šioje kadencijoje dirbau Socialinių reikalų ir darbo komitete, tačiau, jei mano rinkėjai norės, matau visas galimybes skirti savo energiją žaliosios politikos įgyvendinimui. Esu universalus, sukaupiau patirties, gerai įvaldžiau įstatymų leidybos procesą ir turiu tvirtas „žalias“ pažiūras. Apklausa rodo, kad žmonės ypač palaiko miškų išsaugojimą. Dar šioje kadencijoje Seimas svarstys mano ir kolegų Virginijos Vingrienės bei Arvydo Nekrošiaus pataisas, radikaliai mažinančias miško kirtimus. Europos ir planetos biologinė įvairovė yra mūsų partijos deleguoto Europos komisaro Virginijaus Sinkevičiaus pagrindinė užduotis.

Per šiuos kelis metus LVŽS spėjo pasėti darnesnės, teisingesnės valstybės grūdą. Bet iš jo prasikalusį daigelį būtina apsaugoti, neleisti jo sutrypti. Tikiu, kad žmonės suteiks galimybę Valstiečių ir žaliųjų sąjungai tęsti pradėtus darbus, kad mes neišklystume iš teisingo kelio, vedančio ne tik į laisvą, bet ir į atsakingą, orią, darnią visuomenę.