„Taigi ir šiandien, jau startavus programai, iki galo neaiški „Tūkstantmečio mokyklų akademijos“ paskirtis, kas tie ekspertai, kur ekspertų atrankos aprašas ar kitas dokumentas, kurį jau dabar turi žinoti visuomenė?“

Stasys Tumėnas. Po Tūkstantmečio mokyklų sparnu – dar viena lesyklėlė?

2022 02 11

Praėjusioje kadencijoje LVŽS ir Septynioliktosios Vyriausybės vienas iš tikslų buvo peržiūrėti ministerijas lipte aplipusių įstaigų, įstaigėlių, centrų, agentūrų spiečių, įvertinti, ar jos visos reikalingos, ar tų funkcijų negali atlikti ministerijų skyriai ir pan. Kai kas padaryta, kai ko nepavyko suspėti įgyvendinti. 2019 m., Algirdo Monkevičiaus ministravimo laikais, reorganizavus Nacionalinį egzaminų centrą, Nacionalinę mokyklų vertinimo agentūrą, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centrą, Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centrą, Švietimo informacinių technologijų centrą, Ugdymo plėtotės centrą, buvo įsteigta Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), kuri tapo tų įstaigų teisių ir pareigų perėmėja. Kaip deklaruoja Nacionalinė švietimo agentūra, jos veiklos tikslas – dalyvauti įgyvendinant valstybinę ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo politiką.

NŠA kaip švietimo pagalbos institucija prisideda užtikrinant švietimo kokybę, formuojant ugdymo turinį ir koordinuojant jo įgyvendinimą, organizuojant mokinių pasiekimų patikrinimus, vykdant švietimo tyrimus, teikiant įvairiapusę pagalbą švietimo sistemai. Savo svetainėje NŠA išvardija ir savo pagrindinius uždavinius:
• Vykdyti švietimo stebėseną, organizuoti nacionalinius, tarptautinius švietimo tyrimus;
• Organizuoti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo turinio kūrimą ir koordinuoti jo įgyvendinimą;
• Plėtoti švietimo pagalbos sistemą įgyvendinant įtraukties švietime nuostatas;
• Organizuoti ir administruoti mokinių pasiekimų patikrinimus, brandos ir kitus egzaminus, asmens bendrųjų gebėjimų, įgytų profesinių kompetencijų vertinimus;
• Vykdyti švietimo įstaigų veiklos kokybės, pedagoginių darbuotojų praktinės veiklos ir kompetencijų, mokymo priemonių ir technologinių sprendimų atitikties nustatytiems reikalavimams stebėseną ir vertinimą, teikti metodinę konsultacinę pagalbą;
• Organizuoti ir koordinuoti švietimo įstaigų aprūpinimą, edukacinių erdvių modernizavimo ir informacinių komunikacinių technologijų diegimo procesus, plėtoti ir administruoti informacines sistemas, švietimo registrus.

Kodėl čia kalbu apie tai? Todėl, kad kvepia naujos „lesyklos“ po ŠMSM sparnu gimimu. Kyla klausimas, kodėl, įgyvendinti Tūkstantmečio mokyklų (TŪM) programą negalėjo NŠA, kurios struktūroje net penki departamentai su gausybe intelektinio, mokslinio, vadybinio potencialo: Stebėsenos ir vertinimo (38 darbuotojai), Švietimo pagalbos (33), Ugdymo turinio (40), Infrastruktūros plėtros (29), Bendrųjų reikalų (41). Dar 30 darbuotojų administruoja Agentūros veiklą.

Natūraliai kyla klausimas, ar žino apie tuos skaičius, darbuotojų gausybę Premjerė Ingrida Šimonytė, Finansų ministerija, valdančiosios koalicijos partneriai? Juk NŠA veiklą koordinuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Kodėl greta TŪM, NŠA ir kitų trumpinių steigiama visiškai nauja, mįslinga institucija, kurios trumpinys TŪMA (Tūkstantmečio mokyklų akademija), veiksianti ESFA (Europos socialinio fondo agentūra) struktūroje?

Paslapties dūmai prasklaidyti tik paskutinėmis TŪM programos (koncepcijos) pristatymo dienomis. Paaiškėjo, kad savivaldybių vietą, mokyklų įtraukimo / neįtraukimo verdiktą „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje nuspręs paslaptingieji „Tūkstantmečio mokyklų akademijos“ ekspertai. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) svetainėje informacijos apie tokią akademiją ir jos ekspertus informacijas nėra. O juk dar 2021-05-17 ŠMSM parengtoje „Pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ koncepcijoje (Medžiagoje diskusijai)“ buvo nurodyta: „NŠA veikianti TŪM akademija – išorinis, nacionaliniu mastu veikiantis administracinis centras.“ Informaciniuose ministerijos pranešimuose spaudai (2021-11-24) teigta: „Savivaldybes konsultuos „Tūkstantmečio mokyklų akademijos“ ekspertai, ši patariamoji taryba veiks iki pat projektų įgyvendinimo pabaigos.“

Taigi ir šiandien, jau startavus programai, iki galo neaiški „Tūkstantmečio mokyklų akademijos“ paskirtis, kas tie ekspertai, kur ekspertų atrankos aprašas ar kitas dokumentas, kurį jau dabar turi žinoti visuomenė? Dar daugiau – kam samdyti ekspertus, jeigu Nacionalinėje švietimo agentūroje dirba per 200 darbuotojų (dar keli šimtai įtraukiami į NŠA projektus kaip partneriai)? Negi šie specialistai neturi kompetencijų, kurios jiems leistų kvalifikuotai ekspertuoti ir (ar) patarti? Ar taip nekuriama dar viena „lesyklėlė“, pratęsiant seną gerą tradiciją, kai projektams NŠA samdo šimtus ekspertų?

Regis, kad ne, nes ministrės J. Šiugždinienės įsakymu „Dėl „Tūkstantmečio mokyklų“ programos patvirtinimo“ (2022 m. sausio 31 d. Nr. V-137) patvirtintoje „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje netikėtai atsiranda kitas subjektas: „VšĮ Europos socialinio fondo agentūra (toliau – Vykdytojas), atsakinga už Programos įgyvendinimo koordinavimą ir stebėseną: Tūkstantmečio mokyklų akademijos [išskirta – S. T.], sudarytos iš švietimo ekspertų, suformavimą ir jos veiklos vystymą, už savivaldybių ekspertinį konsultavimą rengiantis įgyvendinti Programą bei Programos įgyvendinimo metu [...]“. Vadinasi, Europos socialinio fondo agentūrai (ESFA) perduota teisė ir pareiga įsteigti Tūkstantmečio mokyklų akademiją, samdyti ekspertus, konsultuoti savivaldybes. Lieka mįslė, kodėl jau nebetiko Nacionalinė švietimo agentūra ir kaip su minėta teise ir pareiga koreliuoja ESFA veiklos tikslas, reglamentuotas agentūros įstatuose.

Mįslė ir kas sudarys tą ESFA patvirtintą Tūkstantmečio mokyklų akademiją. Ar neatsitiks taip, kad ekspertais taps tie, kurie šiandien aktyviai advokatauja ŠMSM, pristatydami Tūkstantmečio mokyklas kaip gėrį. Ar nebus įdarbinti toje ekspertų akademijoje buvę viceministrai, politikai, ministerijos skyrių klerkai, liberalai, skaičiuojantys tik atsiperkamumą, klasių komlektus, optimizavimo, mokyklų tinklo pertvarkos metodikas, o mažai kalbantys apie tai, ką daryti, kad Lietuva nebūtų tik Vilnius ir likusi Lietuva. Norisi Lietuvą matyti kaip Valstybę-vienį, o startavusią Tūkstantmečio mokyklų programą regėti kaip konkrečių švietimo problemų regionuose sprendimo priemonę.

210 milijonų eurų, kurie bus investuoti į švietimą iš europinių pinigų – fantastika, gražu, bet tai daryti privalome tikslingai, skaidriai, pagrįstai, matuodami ne tik metrais, kilometrais, komplektais, autobusiukais. Ir svarbiausia neplanuodami naujų „lesyklėklių“, o išnaudodami esamą potencialą.