„Teisminiai procesai, be abejo, nėra malonūs ir lengvi, jie gali trukti ilgai. Tačiau jei jokia valstybės institucija negina bankų klientų, kito kelio nėra.“

Stasys Jakeliūnas. VILIBOR byla grįžta į Lietuvą

2021 06 01

Po intensyvių konsultacijų su Europos Sąjungos finansų priežiūros institucijomis atėjo metas Lietuvoje imtis konkrečių teisinių veiksmų VILIBOR byloje. Pirminis pagrindas tam – prieš metus, 2020 m. birželio 4 d., Seime patvirtintos parlamentinio 2009-2010 metų Lietuvos ekonominės krizės tyrimo išvados. Jose nemažai dėmesio skirta VILIBOR rodikliui, kurį komerciniai bankai, galimai pažeisdami teisės aktus, naudojo nustatydami gyventojams litais išduotų paskolų palūkanas.

Išvadose rašoma, kad nuo 2008 m. pabaigos iki 2010 m. pradžios gyventojai dėl nepagrįstai padidinto VILIBOR galėjo sumokėti apie 200 mln. eurų papildomų palūkanų. Tūkstančiai būsto paskolas litais paėmusių asmenų buvo priversti keisti paskolų valiutą į eurus, prisiimdami vidutiniškai 1,5 proc. punkto didesnę kredito maržą ir lito devalvacijos riziką. Kiekvienam būsto paskolą paėmusiam gyventojui nepagrįstai padidintas VILIBOR galėjo lemti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų permokėtų palūkanų.

Tikėtina, kad absoliuti dauguma bankų klientų, kurių paskolų palūkanos buvo susietos su VILIBOR, nebuvo informuoti apie jo nustatymo principus, kaitos istoriją ir apie tai, kad tai nėra objektyviais ir aiškiais kriterijais grįstas rinkos rodiklis. Paskolų gavėjai nežinojo, kad kotiruotes skelbiantys bankai iš esmės turėjo galimybę vienašališkai ir be objektyvaus pagrindo daryti įtaką VILIBOR rodikliui ir paskolų palūkanų dydžiui. Taip elgdamiesi paskolas litais išdavę bankai galimai pažeidė tiek Lietuvos, tiek, kaip paaiškėjo pastaraisiais mėnesiais, ir Europos Sąjungos teisės aktus.

Todėl yra pakankamas pagrindas paskolas litais 2008-2010 metais turėjusiems gyventojams kreiptis į Lietuvos teismus, ginti savo teises ir siekti žalos atlyginimo. Komerciniai bankai ir jų veiksmus prižiūrėti privalėjęs Lietuvos bankas, siekdami išvengti atsakomybės, krizės tyrimo metu ir vėliau neigė tai, kas yra visiškai aišku ir jiems patiems, ir tarptautinėms finansų institucijoms.

Paties Lietuvos banko 2009 m. vasario mėn. rašte Vyriausybei buvo rašoma, kad tuomet išaugusios palūkanų normos neigiamai veikia skolininkų finansinę būklę ir kad kyla abejonių, ar bankų nustatyti rizikos priedai, susiję su VILIBOR rodiklio skaičiavimu, yra pagrįsti. Dar daugiau su VILIBOR susijusių problemų identifikavo banko ekspertų darbo grupė, 2012 m. Lietuvos bankui įgijus finansinių paslaugų vartotojų gynimo mandatą.

Tačiau 2019 metų sausio mėn. oficialiame Lietuvos banko vadovo pasirašytame atsakyme parlamentinio krizės tyrimo komisijai rašoma, kad jokių problemų su VILIBOR nustatymo metodika nebuvo ir kad šio rodiklio šuoliai 2008-2010 metais neva buvo ekonomiškai pagrįsti. Tai – akivaizdus prieštaravimas prieš dešimtmetį išdėstytai pozicijai bei atstovavimas komercinių bankų interesams.

Tiesa, naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas G. Šimkus, skirtingai nuo savo pirmtako V. Vasiliausko, gali nuspręsti neneigti akivaizdžių dalykų, susijusių su bankų vaidmeniu kylant krizei Lietuvoje ir neskaidriu bei nesąžiningu VILIBOR rodiklio naudojimu paskolų kainodaroje, ir stoti ne bankų, o nuo jų nuketėjusių žmonių pusėn. Matysime, kokios pozicijos jis laikysis.

Patvirtinus krizės tyrimo išvadas, Lietuvos prokuratūra nesiryžo pradėti viešojo intereso gynimo dėl netinkamo VILIBOR rodiklio naudojimo paskolų kainodaroje. Tačiau savo sprendime ji nurodė, kad gyventojai turi teisę teikti individualius ieškinius bankams. Kreiptis į Lietuvos teismus rekomenduoja ir Europos Sąjungos finansų priežiūros institucijos, su kuriomis, dirbdamas Europos Parlamente, jau kurį laiką konsultuojuosi VILIBOR bylos tema. Jos nurodė konkrečius Europos Sąjungos teisės aktus ir teismų sprendimus, kurie neabejotinai bus svarbūs teikiant ieškinius bankams Lietuvoje.

Finansinių paslaugų vartotojų pozicijas teisminiuose ginčuose esmingai sustiprina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama naujausia teismų praktika, kuria pripažįstami aiškūs ir griežti Europos Sąjungos teisės reikalavimai sąžiningoms sutartims su vartotojais.

Teisminiai procesai, be abejo, nėra malonūs ir lengvi, jie gali trukti ilgai. Tačiau jei jokia valstybės institucija negina bankų klientų, kito kelio nėra. Artimiausiomis dienomis socialiniuose tinkluose pakviesime dėl nesąžiningo ir neskaidraus VILIBOR rodiklio naudojimo būsto paskolų kainodaroje nukentėjusius gyventojus, kurie yra pasirengę ginti savo teises ir siekti žalos atlyginimo, pateikti preliminarią informaciją ieškiniams rengti. Advokatų ir ekonomikos ekspertų komanda atliks savo profesinę ir pilietinę pareigą, kad teisybė būtų atstatyta, o žmonių teisės apgintos.