Darbais įrodėme, kad kiekvienas lietuvis yra svarbus, kad ir kur gyventų ar ką dirbtų, tačiau ir ateinančioje Seimo kadencijoje bus klausimų, aktualių išeivijai.

Rūta Miliūtė. Pasaulio lietuviai – neatsiejama Lietuvos dalis 

2020 10 02

Lietuva, nuo seno patyrusi ne vieną emigracijos bangą, turi didelę išeiviją – skaičiuojama, kad už Lietuvos ribų gyvena virš milijono lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių. Didelę reikšmę Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo procese turėjusi diaspora ir šiandien išlieka svarbi mūsų šaliai. Svarbūs tautiečių, gyvenančių užsienio šalyse, ryšiai, patirtis, verslumo, mokslinis, kūrybinis potencialas. Susitelkę, šį potencialą galime panaudoti valstybei stiprinti ir Lietuvos vardui garsinti.

Šioje Seimo kadencijoje daug dėmesio skyrėme išeivijai: 2019-uosius paskelbėme Pasaulio lietuvių metais, surengėme referendumą dėl dvigubos pilietybės, pirmą kartą istorijoje įkurta Pasaulio lietuvių apygarda Seimo rinkimuose. Pateiktos pataisos, prailginsiančios apisprendimo laiką dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo: vaikai, įgiję kitos šalies pilietybę, turės galimybę per 2 metus (iki sukaks 20 metų) savarankiškai pasirinkti, kokios valstybės pilietybę pageidauja turėti. Darbais įrodėme, kad kiekvienas lietuvis yra svarbus, kad ir kur gyventų ar ką dirbtų, tačiau ir ateinančioje Seimo kadencijoje bus klausimų, aktualių išeivijai.

Pirmiausia tikiu, kad pasaulyje gyvenantys lietuviai turi teisę į Lietuvos pilietybės, kaip ryšio su Tėvyne, išsaugojimą, todėl turime siekti, kad būtų plečiama teisė į dvigubą pilietybę. Konstitucinio teismo išaiškinimas sako, kad nėra kito būdo pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį, kaip tik referendumas. Ilgus metus tai buvo atidėliojama, oponuojančios partijos ir jų vadovai netgi skatino žmones susilaikyti arba nedalyvauti balsavime. Iki sprendimo priėmimo pritrūko labai nedaug, o faktą, kad įvykusiame referendume virš 70% balsavusiųjų palaikė pilietybės išsaugojimo idėją, laikau įpareigojimu tęsti pradėtą darbą. Per ateinančius ketverius metus, įvertinę išmoktas pamokas, turime susitelkti, atsakingai pasiruošti ir surengti naują referendumą.

Antra, turime skatinti glaudesnius išeivijos ryšius su Lietuva ir rūpintis, kad užsienyje gyventi nusprendusios lietuvių šeimos turėtų galimybes išsaugoti gimtąją kalbą ir ryšį su Tėvyne. Todėl svarbu stiprinti lituanistines mokyklas, bendruomenes, profesionalų tinklus, plėsti galimybes mokytis lietuvių kalbos, pažinti šalies kultūrą ir tradicijas nuotoliniu būdu.

Trečia, ne ką mažiau svarbu - užtikrinti reikalingą pagalbą grįžtantiems į Lietuvą. 2019 metų pabaigoje pirmą kartą po ilgo laiko užfiksuota daugiau grįžtančių žmonių nei išvykstančių, iš kurių daugiau nei pusė – emigravę tautiečiai. Tikiu, kad kiekvienas turi jaustis laukiamas gimtojoje šalyje ir gauti reikiamą informaciją bei pagalbą. Jau egzistuoja vieno langelio principu veikianti svetainė „Renkuosi Lietuvą“, kurioje teikiamos konsultacijos, tačiau sieksiu, kad kiekviena savivaldybė būtų pasiruošusi priimti sugrįžtančius kraštiečius. Jaunos šeimos jau gali gauti valstybės subsidiją įsigyjant pirmąjį būstą, esame numatę kurti darbo ieškančiųjų ir užimtųjų perkvalifikavimo sistemą, leisiančią lanksčiai reaguoti į šiandienos ir ateities ekonomikos poreikius.

Dažnas grįžtančiųjų motyvas – vaikai, kuriems integracija į lietuvišką švietimo sistemą gali tapti iššūkiu, todėl sieksiu, kad šis procesas būtų kuo sklandesnis. Jau egzistuoja sugrįžtančius mokinius pasirengusių priimti mokyklų tinklas, grįžtantiems vaikams skiriamas didesnis finansavimas, kuris gali būti naudojamas intensyvesniam lietuvių kalbos mokymuisi, psichologinei pagalbai ir pan. Numatyta steigti mokytojo padėjėjo, mokinio asistento pareigybes, turi būti užtikrinamas prieinamas nuotolinis mokymas užsienio lietuvių vaikams, tobulinama mokytojų kvalifikacija, įkurtos išlyginamosios grupės grįžusiems.

Lietuva keičiasi ir stiprėja. Auga pragyvenimo, saugumo ir pasitikėjimo lygis. Darbais įrodėme nuosekliai vykdantys įsipareigojimus rinkėjams - nuo 2016 m. LVŽS Lietuvoje vykdė pokyčius, kurių dėka augo žmonių pajamos, skaidrėjo valstybės valdymas, mažėjo skurdo lygis. Mūsų šalis tapo pavyzdžiu, kaip gali būti suvaldomas Covid-19 viruso plitimas, išlaikomas ekonomikos stabilumas. Kiekvienas galime būti aktyviu Lietuvos kūrėju, tad kviečiu bendromis jėgomis kurti tokią, Lietuvą, kuria didžiuotumėmės ir kur visada norėtųsi sugrįžti.