Robertas Šarknickas. Tai nieko gero nežada,
bet tašką padėtų pati Prezidentė Dalia Grybauskaitė

2022 01 04

Kažkas paskelbė, parašė, kad dalis lietuvių norėtų, kad prezidente vėl taptų Dalia Grybauskaitė. Po pranešimų portaluose vėl kaista dvi Lietuvos. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. Iš vienos, vertinant Konstitucijos tekstą, atrodytų, kad padarius bent vienos kadencijos pertrauką, asmuo vėl gal kandidatuoti Prezidento rinkimuose trečiajai kadencijai. Tačiau net ir konstitucinės teisės ekspertų gretose atsiranda atsargiau galvojančių, ar trečioji Respublikos Prezidento kadencija yra apskritai galima.

Pasirodžiusiomis žiniomis suskubo pasinaudoti ir valdantieji, kurie bemat ėmė svarstyti Dalios Grybauskaitės delegavimą į kandidatus į Lietuvos Respublikos Prezidentus. Suprantama - kiekviena politinė partija į save traukia paklodę, kai jai tai atrodo naudinga. Kaip pavyzdį, imkime tiesioginių merų rinkimų klausimą, kurie valdantiesiems yra nenaudingi, kadangi įvedus tiesioginius merų rinkimus, valdantieji Lietuvoje prarado daug savivaldybių.

Diskusijos dėl merų rinkimų suskaldė Lietuvą į skirtingas stovyklas, didžioji dalis už tiesioginius, mažoji kas liko. Daugumos gyventojų šia tema kaip niekad vieningi - net devyniasdešimt procentų užtikrintai pasisako tik už tiesioginius rinkimus, bet valdantiesiems tai nepalanku, todėl ir siekiama priešinti visuomenę. Kad tiesioginiai merų rinkimai yra svarbu ir tai yra svarbus demokratijos įgyvendinimo įrankis parodo ir rinkėjų aktyvumas, kuris lyginant paskutinius merų rinkimus su vykusiais prieš 15 metų, yra gerokai padidėjęs. Bet ne demokratija valdantiesiems yra svarbi, o jų pačių tikslai – pergalės ir valstybės valdymas. Lygiai taip pat ir su artėjančiais Prezidento rinkimais.

Grįžkime prie buvusios Lietuvos Respublikos Prezidentės galimybę kandidatuoti trečiajai kadencijai, prie temos, kuri sukėlė ne ką mažesnį šaršalą visuomenėje dėl jos galimybės dar kartą po pertraukos kandidatuoti rinkimuose. Valdantieji užsiėmę poziciją, kad Konstitucija draudžia kandidatuoti trečią kartą iš eilės, o po pertraukos – rankos atrištos ir dar dviem kadencijoms. Visgi, tokios nuomonės ne visi. Štai buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sako, kad vakarų demokratijose priimta, kad tas pats asmuo prezidentu būna tik dvi kadencijas gyvenime. Anot jo, tai yra skirta autoritarizmo tendencijoms arba autoritarizmo rizikai mažinti. Ir šioje vietoje negaliu nesutikti. Pernelyg didelis valdžios sutelkimas vienose rankose yra grėsmė demokratijai, ypatingai vertinant faktą, kad visos trys institucijos: Seimas, Vyriausybė ir Prezidentūra, būtų sutelktos vienos partijos rankose. Bet kol kas nesiimsiu piršti savo nuomonės ir auginti konfliktą tarp jūsų, gerbiami skaitytojai, kas yra teisus. Kiekviena situacija visada lieka išskirtinė.

Tačiau šioje vietoje reikia apžvelgti rizikas, kalbėsiu apie patį principą, ar teisinga būtų prezidentei Daliai Grybauskaitei kandidatuoti trečiajai valstybės vadovo kadencijai. Nors iš valdančiųjų pusės susilauksiu kirčių, kad Konstitucijos tekstas to nedraudžia, negalima nepastebėti pavyzdžio rytuose, kuomet Rusijos Prezidentas V. Putinas, po dviejų kadencijų padaręs vienos kadencijos pertrauką, į sostą grįžo, turbūt, visam. Tai, ko gero, aiškiausias pavyzdys, kad net ir vienos kadencijos pertrauka, nesutrukdo valstybėje išsivystyti diktatūrai. Būtent toks moralinis saugiklis vakarų valstybėse, kad Prezidentu asmuo negali būti daugiau nei dvi kadencijas per gyvenimą yra kertinis demokratijos išsaugojimo įrankis.

Tačiau, kaip ir minėjau, dabartiniams valdantiesiems tai nerūpi. Jie vis galvoja, kaip čia, nepaisant gyventojų norų, pasinaudojus galimomis Konstitucijos spragomis ir siekti naudos sau, bet ne tautai. Manau, kad šie rinkimų temos keliami klausimai politiškai yra savanaudiški, galimai nulemti ir dabartinio konflikto su Prezidentūra, kuris tęsiasi jau bene metus. Tai nieko gero nežada - politinės kultūros stoka, kaip matyti, bus iki kitų rinkimų, o nuo to Lietuvai tikrai ne geriau. Bet sprendimas rastas - šovė mintis pasinaudoti pagrindiniu įstatymu – Konstitucija – ir rasti išeitį turėti galimai lojalų Prezidentą. Tiesą sakant, kas yra šio diktatūros bruožų persmelkto klausimo autoriai, turbūt, toli žiūrėti nereikia. Nemanau, kad tarkime buvęs ir gerbiamas Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus šitaip pasielgtų, jei kažkuri dominuojanti politinė partija valdžioje imtų ir pasakytų, gerbiamas Prezidente, pertrauka jau praėjo, dalyvaukite rinkimuose, ką manote? Žinant gerbiamą Valdą Adamkų, jo meilę Lietuvai ir jos istorijai, taip pat vertinant kaimynystėje esančius diktatorius, tokio sutikimo garantuoju nebūtų duota, nes taip būtų sulaužyta moralinė atsakomybė prieš valstybę ir jos žmones.

Visam šitam keliamam šaršalui ir augančiam konfliktui dėl galimo sugrįžimo į Prezidento postą, gerbiama Dalia Grybauskaitė galėtų padėti tašką ir išreikšdama pagarbą Konstitucijai, Lietuvos žmonėms išsklaidyti abejones dėl jos galimo kandidatavimo. Manau, kad ji žino atsakymą ir nesileidžia į šiuo metu eskaluojamą situaciją, kuri negerina, o tik skaldo Lietuvą toliau. Juolab, kad pati Prezidentė daug yra prisidėjusi prie demokratijos puoselėjimo sudėtingame geopolitiniame pasaulyje, už ką yra gavusi ne vieną tarptautinį apdovanojimą, kaip ir prezidentas Valdas Adamkus.