Robertas Šarknickas. Tai, kas ištiko Serbijoje - ar gali įvykti ir Lietuvoje?

2023 05 23

Kelis metus garsiai ir aštriai yra kalbama apie narkotikų įsigalėjimą, platinimą švietimo įstaigose. Jau niekam nebekelia abejonių, kad visos institucijos privalo imtis atsakingų priemonių spręsti išaugusių narkotinių medžiagų vartojimą bei platinimą Lietuvoje. Neseniai turėjome atvejus, kai ligoninės pasitiko jaunuolius, kurių organizmai sunkiai atlaikė didelį narkotinių medžiagų kiekį.

Seime vis nerimsta narkotinių medžiagų dekriminalizavimo klausimas. Pastaruoju metu vėl karštai bandoma bet kokia kaina prastumti narkotinių medžiagų dekriminalizavimo projektą Seimo salėje. Nėra įsiklausoma į jau plaukus besiraunančius Lietuvos mokyklų vadovus, kurie garsiai trimituoja aiškindami kai kuriems politikams, kad jau dabar mokyklose aptinkami narkotinių medžiagų pėdsakai. Tai kas dėsis po dekriminalizavimo, kam tada kris atsakomybė? Ar šio įstatymo projekto iniciatoriai finansiškai ir morališkai vėliau prisiims atsakomybę?

Neseniai Serbiją sukrėtė kraupus nusikaltimas. Vienoje iš Belgrado mokyklų į savo mokyklos draugus kulkas paleido trylikametis. Tragedija nusinešė mažiausiai aštuonių vaikų gyvybes, taip pat nušautas ir ugdymo įstaigos apsaugos darbuotojas.

Serbijos valdžia tiria šį atvejį, įtariama, kad tai gali būti ir psichotropinių medžiagų poveikio pasekmės. Atvykęs į mokyklą, vaikinas ramiausiu veidu nušovė mergaites, kurios tiesiog ramiai leido laiką mokykloje. Tai yra sunkiai suvokiama. Kokios turėjo būti galimos narkotinės medžiagos organizme, kad nepilnametis kurį laiką planuotų tokias baisybes ir galiausiai prieitų iki baisiausių nusikaltimų, kurie atnešė tragediją mokyklos bendruomenei bei Serbijos visuomenei?

Belgrado prokuratūra informavo, kad buvo paimta trylikamečio kraujo mėginių, siekiant išsiaiškinti, ar šaudynių metu jis buvo veikiamas alkoholio, narkotikų ar kitų psichoaktyvių medžiagų. Taigi, kol Serbijos prokuratūra aiškinsis kaip yra iš tikrųjų, mes taip pat turime mokytis iš kitų klaidų ir į tai reaguoti, ypač tokiu atveju, kai valdantieji ketina ir toliau užtikrintai skinti kelią narkotikų dekriminalizavimui.

Situacija Lietuvos švietime jau dabar yra daugiau nei tragiška - narkotinių medžiagų pėdsakai randami daugelyje mokyklų. Pavyzdžiui, narkotikų pėdsakų aptikta 27-iose iš 28 uostamiesčio mokyklų, dažniausias – kokainas. Mano manymu, sukrečianti žinia jau būtų apie narkotikų aptikimą trečdalyje mokyklų, o čia turime absoliučią daugumą. Ką tai reiškia? Tai reiškia tai, kad mūsų visų vaikai auga aplinkoje, kurioje narkotikų galima įsigyti tiesiog mokykloje. Šios medžiagos yra arti mūsų atžalų, o ką darome mes? Visa tai vyksta tuomet, kai šių medžiagų turėjimas yra baudžiamas, o Seime netyla kalbos apie narkotikų dekriminalizavimą.

Ar kas pagalvojo, kas dėsis mokyklose tada, kai baudžiamumas bus panaikintas? Kai platintojai nebeturės baimės su savimi turėti narkotikų ir pagrindo slėptis nuo teisėsaugos? Atrodo, kad pagalvojo tik visuomenė, bet tikrai ne tokių projektų iniciatoriai, kurie vardan kažkokių nežinomų tikslų visais būdais bando stumti narkotikų dekriminalizavimo projektą ir žaisti visų mūsų vaikų likimais.

Ir šioje vietoje jau nekalbu tik apie sveikatos problemas vartojantiems. Kalbu apie tiesioginę grėsmę sveikatai ar net gyvybei vaikams, kurie atsispiria šiai nelegaliai pagundai. Tokią grėsmę, kokią prieš porą savaičių patyrė Serbijos visuomenė, netekusi savo įpėdinių.