„Deja, bet šiandien balsavimas baigtas neįsiklausius į kultūros bendruomenės argumentus. Belieka, kad, balsuojant dėl įstatymo priėmimo, būtų atsižvelgta į kultūros lauko žmonių nuomonę.“

Robertas Šarknickas. Liko vienas žingsnis iki Kultūros rėmimo fondo pabaigos. Mes stebėsime

2021 11 09

Kultūros rėmimo fondo naikinamojo projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad projektas teikiamas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą ir Aštuonioliktosios Vyriausybės programos 72.2 papunktį. Projektais iš esmės siekiama panaikinti Kultūros rėmimo fondą ir papildyti Lietuvos kultūros tarybos įstatymą nuostatomis, neva tai užtikrinančiomis Kultūros rėmimo fondo lėšomis vykdytos veiklos tęstinumą.

Ne be reikalo paminėjau šiuos iniciatorių deklaruojamus tikslus, kadangi norėčiau pateikti labai svarbius tokią poziciją nuneigiančius argumentus. Taip, Konstitucinis Teismas iš tiesų priėmė nutarimą, susijusį su Kultūros rėmimo fondo įstatymu. Bet priešingai nei teigia iniciatoriai, Konstitucinis Teismas nepasisakė, kad Kultūros rėmimo fondas, kaip toks, prieštarauja Konstitucijai. Teismas pasisakė, kad Konstitucijai prieštarauja tik konkretūs fondo šaltinių iš valstybės biudžeto dydžiai – konkretus procentinis dydis nuo biudžeto pajamų šaltinio – akcizų ir loterijų mokesčio. Kaip nurodė Konstitucinis Teismas, valstybei nėra uždrausta finansuoti fondo, tačiau, įstatyme nustatant konkretų asignavimų dydį, pažeidžiama Vyriausybės konstitucinė teisė kiekvienų metų valstybės biudžeto projekte numatyti kitokį planuojamų valstybės biudžeto lėšų tam tikrai nuolatinei valstybės funkcijai dydį.

Noriu pabrėžti, kad prieštaravimo Konstitucijai nebeliktų, jei įstatymas būtų pakeistas keliais žodžiais, vietoj konkretaus asignavimo nuo akcizų ir loterijų mokesčio dydžio numatant, kad asignavimai yra numatomi atskira eilute kiekvienais metais svarstant valstybės biudžetą. Čia noriu atkreipti dėmesį, kad identiški pakeitimai, remiantis tuo pačiu Konstitucinio Teismo nutarimu, buvo atlikti ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme, kurio pakeitimus pateikė susisiekimo ministras Marius Skuodis. Ten valdantieji pakeitimams pritarė. Tad kodėl prieštarauja identiškiems kultūros rėmimo fondo pakeitimams?

Kitas iniciatorių klaidinantis aspektas, kad projektas teikiamas remiantis Vyriausybės programos 72.2 papunkčiu. Noriu pabrėžti, kad šis papunktis taip pat nepasisako apie įstatymo naikinimą, o priešingai – įtvirtina, kad Vyriausybė sieks, cituoju, Kultūros rėmimo fondo finansavimo modelio atnaujinimo įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą.

Pabaigai noriu pabrėžti, kad pripažinus Kultūros rėmimo fondo įstatymą netekusiu galios būtų nepagrįstai panaikintas vienas svarbiausių kultūros finansavimo šaltinių, o dėl to kentėtų visas kultūros lauko finansavimas. Nors valdantieji teigia, kad kartu yra atnaujinamas ir Lietuvos kultūros tarybos įstatymo projektas, kuriame neva tai kompensuojamos fondo naikinimo pasekmės, noriu pabrėžti, kad Kultūros komiteto posėdžio metu kultūros asociacijos aiškiai pasisakė, kad pakeitimai atlikti Lietuvos kultūros tarybos įstatymo projekte yra skuboti ir iki galo neišdiskutuoti, dėl to joms yra neramu, kaip veiks kultūros finansavimas. Bendruomenės pasisakė, kad jeigu fondas naikinamas, yra reikalinga esminė Lietuvos kultūros tarybos įstatymo peržiūra ir įtvirtinti įvairūs skaidrumo saugikliai. Kol to nėra, kultūros bendruomenė taipogi pasisako prieš Kultūros rėmimo fondo įstatymo naikinimą.

Visgi į kultūros bendruomenės žodžius valdantieji neįsiklausė. Seime tik nedidele balsų persvara valdantieji žengė dar vieną žingsnį link puikiai iki šiol veikusio Kultūros rėmimo fondo panaikinimo, kuris buvo kaip bankas, kurio lėšos visada buvo skiriamos išimtinai tik kultūros projektams vykdyti. Niekas nėra garantuotas, kad panaikinus Kultūros rėmimo fondo įstatymą ir tuo pačiu atnaujinus Lietuvos kultūros tarybos bei Profesionaliojo scenos ir meno įstatymo nuostatas viskas išliks skaidru. Čia noriu paminėti, kad minėtuose įstatymuose nėra reikalavimo, kad kultūros sričiai skirtos lėšos negalėtų būti naudojamos kitoms reikmėms nei kultūrai. Toks saugiklis buvo Kultūros rėmimo fondo įstatyme. Taigi, niekas nėra užtikrintas, kad panaikinus Kultūros rėmimo fondą Lietuvos kultūros tarybai bus atrištos rankos lėšas skirstyti ne tik kultūrai, bet, pavyzdžiui, ir administracijos poreikiams tenkinti.

Deja, bet šiandien balsavimas baigtas neįsiklausius į kultūros bendruomenės argumentus. Belieka, kad, balsuojant dėl įstatymo priėmimo, būtų atsižvelgta į kultūros lauko žmonių nuomonę. Priešingu atveju tikėkimės, kad kiekvienas centas, euras į šoną nenueis. Kaip sakė klimato kaitos atšilimo mitinguotojai: „Mes stebėsime.“ Dabar stebės ir kultūros bendruomenė.

Atskirai norėčiau padėkoti visai opozicijai, kuri, balsuojant prieš Kultūros rėmimo fondo naikinimą, išgirdo Lietuvos kultūros bendruomenės, meno kūrėjų asociacijos balsą.