Robertas Šarknickas. Galima didžiausia šio amžiaus energijos afera Lietuvoje

2022 09 21

Nesu energetikos srities specialistas, bet jau gali bet kas suprasti, kad galimai vyksta bene didžiausia afera Lietuvoje.
Išaugusiomis elektros kainomis besipiktinančius Lietuvos žmones, verslininkus kviečiu solidarizuotis - visą savaitę stengtis nenaudoti elektros ar maksimaliai sumažinti jos vartojimą, kad elektros energijos tiekėjai neluptų pinigų iš mokesčių mokėtojų. Boikotas turi prasidėti nuo Prezidentūros ir baigtis visomis savivaldybėmis ir kiekvieno gyventojo namais.

Toks boikotas buvo tarpukariu, kai kauniečiai dėl padidintos elektros kainos nusprendė visą savaitę gyventi prie žibalinių lempų, žvakių. Ir tai jiems pavyko. Tarpukariu gyvenę lietuviai ypač brangią elektrą bandė atpiginti sumažindami ar visai nutraukdami jos vartojimą.

Po Pirmojo pasaulinio karo paskelbta nepriklausoma Lietuvos Respublika šiurpino savo gyventojus ypač brangia elektra. 1939 metais vidutinis darbininko atlyginimas buvo apie 98,75 Lt. Galima paskaičiuoti, kad už vidutinį atlygį buvo galima nusipirkti maždaug 87 kWh elektros, tuo tarpu latvis už vidutinį mėnesio uždarbį galėjo įsigyti 223 kWh, estas – 274 kWh.

„Persiutusi liaudis ėmė boikotuoti ir paskelbė nenaudosianti elektros. Elektros vartojimas buvo labai menkas, ji buvo naudojama dažniausiai tik apšvietimui. Taigi boikoto metu buvo galima ir žvake, ir žibaline lempa pasišviesti, tais laikais žmonės nepernelyg išpaikę buvo", - pasakojo G. Vaskela. Istorikas primena, kad 1933 balandžio 23 d. pradėtas elektros naudojimo boikotas tęsėsi savaitę.

Šiam gyventojų judėjimui vadovavo advokatas Rapolas Skipitis. Boikotas atšauktas tik sumažinus elektros kainą iki 82 ct/kWh. Istoriko duomenimis, boikoto dienomis elektros nenaudojo ne tik paprasti gyventojai, bet ir Kauno miesto savivaldybė, Prezidentūra.

Anos Vyriausybės boikotų, streikų, judėjimų tiesiog perkūniškai bijojo, taigi savo sprendimu sumažino elektros kainą iki 82 ct/kWh", – sakė G. Vaskela. „Jaunimas daužė langus, jeigu vakare kas nors šviesą užsidegdavo",

Dabar karas vyksta Ukrainoje, karo pasekmes jaučia Europa, bet vieni tvarkosi geriau, siekiant, kad kainos skaudžiai nesmogtų gyventojams, kiti prasčiau arba visai nesitvarko. Vienas gerųjų pavyzdžių - Estija, kuri įveda lubas, neleidžia didinti energijos kainų. Tiesa, elektros tiekimo įmonė yra valstybinė, bet kainų reguliacija yra įvedama. O Lietuvos nepajudinami “kompetentingi“ ministrai tiesiog prisidirbę kvailina valstybę ir jos gyventojus, maitina Ignitis dalininkus, kuriame figūruoja ir Swedbank, SEB bankas.

Jų tikslas yra pelnas, o ne gyventojų gerovė. Kuo sunkiau bus gyventojams ir kuo daugiau jie mokės, tuo Ignitis vadovai taps turtingesni. ,,Ignitis grupės“ pajamos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 1,733 mlrd. Eur, gauta 2-3 kartus daugiau nei pernai, kai pajamos siekė 738,1 mln. Eur. Klausimas, kodėl pelno sąskaita nemažinami tarifai?

O dabar apie dar įdomesnį reikalą - baudas. Tie, kurie nepasirinko energijos tiekėjo, moka baudas atskaitant už elektros suvartojimą papildomai apie 24 euro centus. Kam jie atitenka? Taip, atspėjote „ESO“. Toliau dar įdomiau. „ESO“ yra „IGNITIS GRUPĖ“ dalis.

Tokiu būdu vyriausybės sprendimo naudos gavėjas yra privatūs investuotojai į Ignitis. T. y. piliečiai, nepasirinkę nepriklausomo elektros tiekėjo, moka baudą tiems patiems tiekėjams - privatiems investuotojams. Tokio absurdo dar neteko matyti. Tai yra visiškas kriminalas.

Būtų suprantama, jei baudas rinktų Valstybinė mokesčių inspekcija. Bet šiuo atveju baudas renka privatūs investuotojai.
Toliau dar įdomiau, kas liečia Lietuvos įmones. Po susitikimų su darbdaviais, pas kuriuos dirba šimtai žmonių. Vienas politikas yra gerai pasakęs: ,,Kas galėtų paneigti, kad energijos kainų dirbtinis palaikymas aukštame lygyje sukurtas ne specialiai?“

SEB ir Swedbank yra du pagrindiniai bankai Lietuvoje. Tuo pačiu SEB ir Swedbank yra didieji privatūs "Ignitis Grupės" investuotojai. Šie švediški bankai skyrė atstovus į ,,Ignitis Grupė‘‘ valdybą. Tai galimai yra labai patogi schema kaip netiesiogiai valdyti Lietuvos įmones, kurios stipriai priklausomos nuo energetikos kainų, o tuo pačiu ir lengvas būdas perimti tokias įmones, sukeliant energetikos kainas, stabdant kreditų davimą.

Būtent tokią nuomonę, kuria šiame straipsnyje ir dalinuosi, esu susidaręs susipažinęs su skirtingų šaltinių informacija. Lietuva laisva demokratinė valstybė, todėl tikiuosi, kad dar nesame tame lygyje, kuriame didieji veikėjai už viešą kritiškos nuomonės išsakymą, ginant gyventojų bei darbdavių interesus, tave gali spausti ar areštuoti.

Tiesa, kodėl nėra energijos kainų šuolis yra kompensuojamas tik gyventojams, privačias bendroves, kurios jau pradeda stabdyti veiklą, paliekant nuošalyje? Paprasta logika veda į tai, kad jei įmonės bankrutuos viena po kitos, iš ko gyventojai mokės už išaugusias komunalines paslaugas, jei neteks darbų?

Pabaigai, nemanau, kad valstybei reikia skolintis milijardą eurų, tegu susikviečia visus tiekėjus, jų viršpelnius - čia maždaug išeina apie du milijardus eurų. Būtent tokia galimybė leistų stabilizuoti padėtį Lietuvoje.