„Kultūros ir kūrybos sektoriai yra svarbūs užtikrinant tolesnį visuomenės vystymąsi ir yra kūrybinės ekonomikos pagrindas.“
Robertas Šarknickas. Kultūra uždirba šaliai daugiau nei pinigus, bet tai supranta ne visi
2024 06 03
Pradėti norėčiau nuo to, kad nieko verti politikai, kurie nesuvokia kultūros prasmės. Vis dažniau pasigirsta minčių, kad tradicijos, valstybinė kalba yra „atgyvenos“ ir nedera prie modernaus laisvo piliečio gyvenimo būdo. Tokias mintis ir negebėjimą suvokti, kokį turtą mes turime saugoti, mano manymu, gali reikšti tik tokie asmenys, kurie nesuinteresuoti, kad mūsų valstybė išliktų ne tik su savo sienomis, bet ir unikaliu turiniu. Deja, bet tokios idėjos sklando ir turi palaikytojų visoje Europoje. Tai susiję su noru paversti visas šalis vienodomis, o jų gyventojus – paviršutiniškais vartotojais, kurių su savo tėvyne nesietų jokie saitai. Tačiau, kad Lietuvos žmonėms būtų ramiau, noriu pasakyti, kad Europoje ima stiprėti ir įgauna vis daugiau žmonių pasitikėjimo tos partijos, kurios pasisako už tapatumą, už kultūrų įvairovę, už unikalias ir tik kažkuriai šaliai būdingas tradicijas, kalbą, paveldą, savarankiškumą ir t.t. Europos Parlamente Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai taip pat jungsis prie tokių politinių grupių, kurioms tapatumo ir valstybės savarankiškumo išsaugojimo tema bus prioritetu. Mums tai – labai svarbu.
Kokia unikalios kultūros nauda šaliai ir pasauliui?
Šiemet Lietuvoje švenčiame gražų Dainų šventės jubiliejų. Šis 100-metis suburs ne tik lietuvius iš viso pasaulio, bet ir pakvies į Lietuvą svečių, kurie norės išvysti šį unikalų ir UNESCO saugomą reiškinį. Taigi, ši išsaugota tradicija Lietuvai atneš didelės naudos, piniginės naudos taip pat. Turistai paliks nemažai pinigų viešbučiuose, restoranuose, įsigys suvenyrų, dalis jų neapsiribos tik sostine ir keliaus po kitus miestus. Lietuvos kūrybinių industrijų sektorius šiai progai sukurs nemažai įvairaus pobūdžio produktų ir paslaugų, kurios pristatys mūsų šalį. Kūrybinės industrijos – šiandien itin daug dėmesio Lietuvoje ir visame pasaulyje sulaukianti sritis, jungianti iš pažiūros visiškai skirtingus ir, regis, tarpusavyje nesuderinamus žmogaus veiklos fenomenus – kūrybą ir gamybą. Kūrybinių industrijų terpėje kūryba lengvai gali virsti gamyba, o pastaroji – įgyti kūrybos statusą. Taigi, per kultūrinio tapatumo išsaugojimą, mes kuriame naujus produktus ir pridėtinę vertę savo šaliai. Remiantis 2022 m. vasarį UNESCO paskelbta ataskaita, kultūros ir kūrybinės industrijos yra vienas sparčiausiai augančių ekonomikos sektorių. 2020 m. KKI sektorius sukūrė 6.2% darbo vietų pasaulyje.
Kultūros ir kūrybos sektoriai yra svarbūs užtikrinant tolesnį visuomenės vystymąsi ir yra kūrybinės ekonomikos pagrindas. Šie žinioms imlūs ir individualiu kūrybingumu bei talentu grindžiami sektoriai svariai prisideda prie ekonominės gerovės kūrimo. Dar svarbiau tai, kad jie yra labai reikšmingi formuojant bendrą Europos tapatybę, kultūrą ir vertybes. Ekonominiu požiūriu jų augimas yra didesnis už vidutinį, juose kuriamos darbo vietos, visų pirma jaunimui, o kartu stiprinama socialinė sanglauda.
Kultūros aspektai įtraukiami į daugelį ES politikos sričių – švietimo, mokslinių tyrimų, socialinės politikos, regioninės plėtros, išorės santykių. Kultūros kūrimas ir skatinimas šiandieniniame sąveikiame ir globalizuotame pasaulyje taip pat neatsiejamas nuo žiniasklaidos ir skaitmeninių technologijų. ES skatina nacionalinių vyriausybių ir tarptautinių organizacijų bendradarbiavimą kultūros aspektais įvairiose politikos srityse.
Lietuva galėtų daugiau pasinaudoti ES projektais kultūrai
Dar visai neseniai kultūros sektoriui nebuvo prieinamas Europos Sąjungos finansavimas. Sektoriui teko ilgai kovoti, kad sprendimų priėmėjai matytų ne tik statybas, bet ir paveldo restauravimą, ne tik socialinius, bet ir kultūrinius projektus, kurie praturtina praktiškai visas šalies gyvenimo sritis - nuo švietimo iki socialinių dalykų. Mano manymu, mes turėtume siekti dar daugiau. ES turi daugybę pavyzdžių, kuomet ES pagalba maži miesteliai ir kaimai užsitikrina kultūrinį gyvenimą, tuo pačiu puoselėja tradicijas ir kuria naujus projektus. Toks kultūra ir jos infrastruktūra turtingas gyvenimas vilioja jaunas šeimas, tuomet ten ima vystytis ekonomika ir visapusiškai virti gyvenimas. Mano, kaip kandidato į Europos Parlamentą, tikslas – rūpintis, kad Lietuva tokių projektų nestokotų. Būčiau tarpininkas tarp ES ir Lietuvos institucijų ir siekčiau, kad Lietuva pasinaudotų visomis galimybėmis puoselėti savo kultūrą, augintų kūrybinį potencialą, kuris ne tik prisidėtų prie šalies ekonomikos, bet ir garsintų Lietuvos vardą.