Nepakankama neįgaliųjų įtrauktis darbo rinkoje yra įsisenėjusi problema, sprendžiama jau daug metų, tačiau teigiamiems pokyčiams vis pritrūksta įsigilinimo į asmenų su negalia problemas, o įgyvendinami pokyčiai neretai turi neigiamą efektą.

Rimantė Šalaševičiūtė. Neįgaliųjų užimtumo gerinimas – kerpama nepamatavus

2022 04 14

Metai iš metų sprendžiamos žmonių su negalia užimtumo problemos nesulaukia reikšmingo postūmio į gera – 2020 m. įsigaliojus Socialinių įmonių įstatymo pataisoms, turėjusioms neigiamą įtaką neįgaliųjų padėčiai darbo rinkoje, jau ruošiamasi šio įstatymo naikinimui. Tačiau ir nauji pasiūlymai neįgaliųjų užimtumui gerinti kelia klausimų, ar ir šįkart nebus per greitai „kerpama“ nepamatavus galimo poveikio.

Nepakankama neįgaliųjų įtrauktis darbo rinkoje yra įsisenėjusi problema, sprendžiama jau daug metų, tačiau teigiamiems pokyčiams vis pritrūksta įsigilinimo į asmenų su negalia problemas, o įgyvendinami pokyčiai neretai turi neigiamą efektą.

Nuo 2015 m. įgyvendinant Socialinių įmonių įstatymo pakeitimus neįgaliųjų padėtis darbo rinkoje ne gerėja, o eina blogyn – mažinant žmonių su negalia įdarbinimo rėmimą yra mažinamos ir jų įsidarbinimo galimybės. Tikintis, kad po socialinių įmonių reformos neįgalieji įsitvirtins atviroje darbo rinkoje, susiduriama su priešingu efektu – po jau įgyvendintų pataisų neįgalieji yra iš jos tiesiog išstumiami.

Dirbančių žmonių su negalia mažėjo perpus

2020 m. pradžioje prasidėjusi socialinių įmonių reforma sumažino socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų skaičių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, nuo reformos įgyvendinimo pradžios iki 2021 m. spalio 45-55 proc. darbingumo lygį turinčių asmenų, dirbančių socialinėse įmonėse, sumažėjo 49 proc.

Viena iš priežasčių – dėl vykdomos reformos užsidarančios socialinės įmonės. Nuo 2018 m. iki 2021 m. vidurio šalyje užsidarė apie 70 socialinių įmonių, vien per 4 metus darbo neteko virš 2 tūkst. neįgaliųjų. Nuo 2020-ųjų pradžios iki 2021-ųjų rudens atviroje darbo rinkoje įsidarbino tik 1 proc. neįgaliųjų.

Šiuo metu planuojama dar viena socialinių įmonių reforma kelia klausimą, ar pokyčiai nėra vykdomi skubotai, nepamatavus ankstesnės reformos poveikio neįgaliųjų padėčiai darbo rinkoje – po 2020 m. įsigaliojusių pataisų buvo numatytas Socialinių įmonių įstatymo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas už 2020 m. liepos 1 d. – 2022 m. birželio 30 d. laikotarpį.

Apie naują socialinių įmonių reformą pradėta kalbėti dar pernai, nors buvo žinoma, kad pirmiausia reikėtų įvertinti buvusių įstatymo pataisų poveikį neįgaliųjų užimtumui. Apmaudu, kad sprendimai priimami neturint aiškaus vaizdo apie esamą situaciją.

Vis dėlto planus naikinti Socialinių įmonių įstatymą, neįgaliųjų rėmimo priemones perkeliant į Užimtumo įstatymą turime vertinti teigiamai – iki šiol negalią turinčių asmenų įdarbinimas yra reglamentuojamas dviem skirtingais įstatymais, kas įneša painiavos ne tik darbdaviams.

Džiaugiuosi, kad SADM atsižvelgė į siūlymus atsisakyti atskiro įstatymo ir visas priemones, skirtas negalią turintiems asmenims, koncentruoti viename. Taip sumažinama administracinė našta tiek negalią turintiems asmenims, tiek juos įdarbinančioms įmonėms.

Mažinamas rėmimas gilina problemą

Nors skirtingų įstatymų sujungimas į vieną yra sveikintinas, nerimą kelia siūlymai mažinti neįgaliųjų terminuotą rėmimą. Planuojami pokyčiai labiausiai paveiks vidutinę ir lengvą negalią turinčius asmenis.

Šiuo metu vidutinį negalios lygį turintys neįgalieji turi neterminuotą rėmimą – įgyvendinus socialinių įmonių reformą, jiems siūloma palikti tik 24 mėn. terminuotą rėmimą. Tuo tarpu lengviausią negalios lygį turintiems asmenims su psichikos ir elgesio sutrikimais siūloma nebetaikyti iki šiol galiojusią išimtį dėl neterminuoto rėmimo – po įgyvendintų pokyčių šiems asmenims būtų taikomas toks pat 6 mėn. terminuotas rėmimas, kaip ir visiems lengviausią negalios lygį turintiems asmenims

Jau ankstesnės reformos metu buvo žinoma, kad tai itin jautrios neįgaliųjų grupės, kurioms turėtų būti taikomas neterminuotas rėmimas arba išimtinis reglamentavimas dėl F ligos kodo. Lietuvoje jos sudaro didžiausią neįgaliųjų grupę, kuri apima itin platų spektrą negalią turinčių asmenų su labai skirtingais ir individualiais poreikiais. Įvedamas terminuotas rėmimas tik pablogins neįgaliųjų įsidarbinimo galimybes.

SADM duomenimis, 2021 m. Lietuvoje vidutinę lygio negalią turėjo virš 67 tūkst., lengvą – 58 tūkst. darbingo amžiaus asmenų su negalia.

Finansavimo klausimas dar nėra aiškus

Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad vykdomi pokyčiai dėl neįgaliųjų užimtumo neatsako į klausimą, kaip bus užtikrinamas rėmimo priemonių nepertraukiamumas – iki šiol tai yra opi problema, apie kurią viešai nekalbama.

Šiuo metu pagal Užimtumo įstatyme numatytas priemones neįgaliųjų rėmimui skiriamos lėšos pasibaigdavo vos per pirmąjį metų pusmetį, ir įmonės, norėdamos įdarbinti asmenis su negalia, nebegalėdavo pasinaudoti joms priklausančia subsidija. Kyla klausimas, ar siūlydami verslui paramą ne tik neįgaliųjų darbo vietoms steigti, bet ir joms pritaikyti, neatsitrenksime į tuščią biudžetą ir po metų vėl kalbėsime apie prastėjančią žmonių su negalia užimtumo statistiką?

Neįgaliųjų įdarbinimo skatinimas finansinėmis priemonėmis yra neišvengiamas, siekiant palengvinti įmonėms tenkančią naštą. SADM duomenimis, įdarbinti remiamą asmenį pagal Užimtumo įstatymą šiuo metu valstybei kainuoja 2435 eurus per metus.

Tik efektyviomis praktiškai, o ne teoriškai veikiančiomis priemonėmis galime išspręsti žmonių su negalia užimtumo problemą. Kiekvieną kartą darydami vis naujas reformas turėtume judėti neįgaliųjų padėties gerinimo link, tačiau kartais atrodo, kad sukame ratus vietoje.