„Privalome būti optimistai. Ant svarstyklių padėta per didelė – žmonių gyvybių – kaina.“

Rimantė Šalaševičiūtė. Plaučių vėžiui nugalėti – ankstyvosios diagnostikos programos būtinybė

2024 06 03

Plaučių vėžio diagnozė – tolygu mirties nuosprendžiui. Nors šiuolaikinė medicina ir mokslas kasdien stumiasi progreso link, tačiau būtent šios ligos statistika niūriai iškalbinga: kasmet diagnozuojama apie pusantro tūkstančio plaučių vėžio atvejų, o mirštamumas nuo šios ligos - ypač didelis. Tik kas dešimtas susirgusysis, išgirdęs tokią diagnozę, gali tikėtis išgyventi apie penkerius metus.

Šia liga serga tiek vyrai, tiek moterys. Dažniausia ligos priežastis – aktyvus arba pasyvus rūkymas. Tarp kitų rizikos veiksnių – kontaktas su asbestu arba tam tikros gretutinės ligos.

Beveik dešimt metų plaučių vėžio tema yra LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės, buvusios sveikatos apsaugos ministrės RIMANTĖS ŠALAŠEVIČIŪTĖS dėmesio centre.

Kas lėmė, kad plaučių vėžio klausimai tapo viena iš Jūsų darbotvarkės temų?

Skirti ypatingą dėmesį plaučių vėžiui bei lėtinei obstrukcinei plaučių ligai pirmiausia paskatino asmeninė patirtis, kai teko rūpintis sergančiu šeimos nariu ir iš labai arti pažinti visas problemas, su kuriomis susiduria šia liga sergantieji bei jų šeimų nariai.

Įgyta ir kiek vėliau plačiau pasidalinta patirtis sulaukė atgarsių visuomenėje. Tuomet supratau, kokia skaudi ir opi ši problema, ir kiek daug reikia padaryti.

Domėtis bei veikti skatino ir pažintis bei užsimezgę bendradarbiavimo ryšiai su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovu, profesoriumi Edvardu Danila, - jo įdirbis ir patirtis šioje srityje yra didžiulis turtas.

Kodėl būtina kalbėti apie plaučių vėžio problemą? Kokie veiksniai lemia, kad toks didelis mirštamumas nuo šios ligos?

Viena didžiausių bėdų yra tai, kad ši sunki liga dažniausiai aptinkama tik vėlyvos stadijos. Tai ne tik Lietuvos situacija. Labai panašiai yra ir kitose šalyse. Todėl ne tik mūsų, bet ir kitų Europos šalių politikai ėmė labiau gilintis į šią problemą, organizuoti ne tik specialistų, bet ir visuomenės diskusijas dėl plaučių vėžio ankstyvosios patikros programų būtinumo.

2019 m. atliktoje plaučių vėžio tyrimų apžvalgoje pažymėta, kad europiečiai, palyginti su JAV ar kitomis šalimis, neturi nė vienos nacionaliniu lygiu organizuotos plaučių vėžio ankstyvosios patikros programos. 2020 m. tokia programa pradėta organizuoti Kroatijoje.

Kaip minėjau, būtent vėlyva plaučių vėžio diagnostika yra svarbiausias veiksnys, lemiantis ypač didelį mirštamumą. Žinoma, yra ir kitų veiksnių.

Kas lemia, kad taip sunku anksčiau aptikti plaučių vėžį?

Medikai specialistai pripažįsta, kad ankstyva plaučių vėžio diagnostika, nors ir dedama daug pastangų, ieškoma šios onkologinės ligos tyrimo galimybių, kol kas lieka rimta problema. Įprastomis krūtinės ląstos rentgenogramomis, kaip teigia gydytojai, ankstyvos stadijos plaučių vėžio pastebėti neįmanoma, nes jų skiriamoji geba yra nepakankama. Be to, žmogus nejaučia skausmo, augantis navikas nesukelia tik jam būdingų simptomų.

Pastebėta, kad geriausių rezultatų pasiekiama, kai asmenims, kuriems (dar) nėra jokių ligos požymių, periodiškai atliekama mažų dozių krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija. Šiuolaikinė mažų dozių kompiuterinė tomografija yra saugus, tačiau labai vertingas tyrimo metodas, leidžiantis anksti aptikti plaučių vėžį, kol jis dar nepasireiškė jokiais požymiais ir neišplito po žmogaus organizmą. Taip pat krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija leidžia anksti aptikti ir kitas ligas (pavyzdžiui, tuberkuliozę). Mokslininkai mano, kad krūtinės ląstos mažų dozių kompiuterinę tomografiją verta periodiškai daryti gyventojams nuo 50 metų.

Prof. E. Danila pabrėžia, kad pastaraisiais metais sukaupus itin daug žinių apie vėžio biologines savybes, plečiasi galimybės gydyti jį, skirti labiau inovatyvius ir paveikius onkologijos metodus net ir išplitusio plaučių vėžio atveju. Vis dėlto, veiksmingiausias, praktiškai vienintelis būdas išgydyti plaučių vėžį, yra jį aptikti ankstyvos stadijos ir skirti radikalų gydymą (chirurginį ar spindulinį).

Kas daroma, kad ir Lietuvoje atsirastų ankstyvosios patikros plaučių vėžio programa?

Dar 2021 m. rudenį kartu su kolege Jurgita Sejoniene surengėme spaudos konferenciją „Plaučių vėžys gali būti išgydomas“, kurioje žymiausi šios srities specialistai pasidalijo savo įžvalgomis. Visų mintys vedė į vieną išvadą – ankstyvosios plaučių vėžio atrankos programos parengimas bei įgyvendinimas Lietuvoje turi tapti svarbia šios aktualios sveikatos problemos sprendimo galimybe, tai leistų išsaugoti daugelio žmonių gyvybes.

Suvokus, kad reikalinga plaučių vėžiui prevencinė programa, šio klausimo svarstymo ėmėsi LR Seimo sveikatos reikalų komitetas. Tada komiteto nariai buvo supažindinti su liūdna išgyvenamumo sergant plaučių vėžiu statistika Lietuvoje, gydymo būdais, Lietuvoje atliktais tyrimais bei ES valstybių praktika. Pasiūlyta pradėti rengti plaučių vėžio ankstyvos diagnostikos programą ir pradėti plačias diskusijas su visuomene.

2021 m. ES Komisija patvirtino Europos kovos su vėžiu planą, kuriame numatyta pavyzdinė iniciatyva „ES vėžio atrankinės patikros sistema“, ir pakvietė šalis nares dalyvauti įgyvendinant plaučių vėžio ankstyvąją diagnostiką. Lietuva išreiškė norą dalyvauti šiame projekte.

Prie plaučių vėžio klausimo ne kartą grįžta ir LR Seimo sveikatos reikalų komitete. Dalyvauju Europos kovos su vėžiu organizacijos, vienijančios Europos politikus, profesionalus, veikloje – su gydytojų specialistų pagalba teikiu informaciją apie ankstyvosios plaučių vėžio atrankos šiuolaikines tendencijas ir galimybes.

Prevencinių programų sąraše plaučių vėžio ankstyvos diagnostikos kol kas nėra. Ar jūs optimistiškai esate nusiteikusi šiuo klausimu?

Norėčiau patikslinti sąvokas – prevencija yra metodai, kurie mažina tam tikros ligos atsiradimo tikimybę. Tai labai svarbu, nes tokie dalykai kaip sveikas gyvenimo būdas (pavyzdžiui, nerūkymas) mažina vėžio, taip pat ir plaučių vėžio tikimybę, tačiau jo išvengimo neužtikrina. Plaučių vėžiu serga ir nerūkantys žmonės. Taigi, šiuo atveju mes kalbame ne apie prevenciją, bet apie ankstyvą diagnostiką, t. y. ankstyvosios diagnostikos programą.

Privalome būti optimistai. Ant svarstyklių padėta per didelė – žmonių gyvybių – kaina. Atlikta daug darbų. Įvyko esminis pasikeitimas – bendras supratimas surastas. Džiugu, kad atsiranda naujų plaučio vėžio gydymo metodų: biologinė terapija, imunoterapija, tai pagerina pacientų išgyvenamumą.

Reikia paskutinio žingsnio – paleisti į praktiką plaučių vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, kad pražūtingos statistikos eilutėse įsižiebtų vilties sveikti galimybė.