Rimantė Šalaševičiūtė. Neįgaliųjų socialinės integracijos reforma – neatsakingai ir skubotai parengta

2022 11 04

Vyriausybė ketina iš esmės pertvarkyti neįgaliųjų socialinės integracijos sistemą. Seimui pateiktame įstatymo projekte būtų reformuojamas ir neįgalumo nustatymas.

Siūlomi įstatymų pakeitimų projektai visiškai neatskleidžia, kaip faktiškai po reformos veiks sistema, o tai padaryti paliekama poįstatyminiams teisės aktams, kurių projektai (ar bent projektų apmatai) nėra pateikti nei visuomenei susipažinti, nei sprendimų priėmėjams – Seimo nariams.

Pasigendama analizės ir pasekmių vertinimo

Kiekviena reforma turi būti grindžiama analize, atsakingu situacijos ir pasekmių įvertinimu, kad kiekvienam neįgaliam asmeniui būtų aiškus ir suprantamas tolesnis jo gyvenimo kelias. Tačiau būtent to parengtoje reformoje pasigendama.
Projekto rengėjų teiginiai, kad dabartinė negalios nustatymo sistema yra diskriminacinė, nepagrįsti nei tyrimais, nei minimalia analize.

Iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas paliestų ne mažiau kaip 300 tūkst. Lietuvos gyventojų (įskaitant ir neįgaliųjų šeimų narius). Šiuo metu žmonių su negalia skurdas siekia 31 proc. ir yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, o pensinio amžiaus žmonių skurdas siekia 29 proc.

Nesant nuodugnios analizės, kaip reforma paveiktų šią socialiai itin jautrią visuomenės dalį, Seimo nariai būtų priversti balsuoti dėl projektų, kurių galimų pasekmių jie nežinotų ir negalėtų nuspėti.

Medicininių kriterijų reikšmė bus mažinama

Reforma numato, kad nustatant negalią sumažės medicininių kriterijų reikšmė. Kyla pagrįstas klausimas: kuo bus grindžiamas sprendimas, nesant objektyvių priežasčių negaliai nustatyti?

Teikiamoje reformoje medicininė dalis minimizuojama, o socialiniai darbuotojai iš viso neminimi. Šiuo metu neįgalumas vertinamas remiantis 90 proc. medicininiais kriterijais. Projekte detalizuojama, kad šie kriterijai palaipsniui bus mažinami iki 60, 50, 40 proc. Neaišku, kaip veiks šis procesas, nes projekte neaptartas grįžtamasis ryšis negaliai nustatyti bei neaiškūs medicininiai kriterijai, nežinia, kuo remiantis nustatyti procentai.

Sumažinus medicininių kriterijų reikšmę, jie pakeičiami subjektyviais, ne medicininiais kriterijais. Ar tokiu būdu nebus sudaromos palankesnės sąlygos korupcijai? Manyčiau, kad korupcijos rizika dar labiau padidės, padaugės tų, kurie sieks negalios neteisėtai.

Nors teigiama, kad projekto korupcinis vertinimas buvo atliktas, tačiau visuose lygiuose pristatant įstatymo projektą, antikorupcinio vertinimo pažyma nebuvo pridėta. Tai leidžia teigti, kad toks vertinimas nebuvo atliktas.

Esu įsitikinusi, kad tik medikai gali nustatyti ir įvertinti žmogaus sveikatos būklę, galimas ligų, traumų pasekmes tolesnei jo gyvensenai ar sveikatos problemas, kurias asmuo turi, ypač nuo gimimo. Efektyvi pagalba žmogui gali būti teikiama tik žinant medikų išvadas ir rekomendacijas.

O tai žinodami, žmogui pagalbą teikia socialiniai darbuotojai. Medikų priežiūra neįgaliajam yra būtina ir toliau. Projektu siūlomi atvejų vadybininkai iš esmės taps tik biurokratine našta medikams ir socialiniams darbuotojams. Siūloma steigti naują agentūrą ir koordinatorių pareigybes savivaldybėse. Agentūroje numatoma įdarbinti apie 50 atvejo vadybininkų. Jie, gavę iš negalią turinčio asmens dokumentus apie nustatytą diagnozę, sėdėdami kabinete, nebūdami žmogaus su negalia gyvenamojoje vietoje, kontroliuos, kaip teikiamos paslaugos neįgaliesiems, ir informaciją teiks savivaldybės koordinatoriams. Jų funkcija visiškai neaiški – atvejo vadyba jie neužsiims.

Šiuo metu atvejo vadybininko funkcijas atlieka savivaldybių socialinės paramos centruose dirbantys socialiniai darbuotojai.

Be to, įstatymo projekte neaptariamas tarpsektorinio bendradarbiavimo klausimas. Žmogus su negalia ir dabar pasiklysta tarp skirtingų sistemų, nežino, kur turėtų kreiptis paslaugų ir pagalbos. Projektu ši problema nesprendžiama, užmirštama. Įstatymu būtina išspręsti švietimo, socialinių ir medicinos paslaugų koordinavimo klausimą.

„Dalyvumo“ lygis

Reforma siūlo atsisakyti darbingumo ir neįgalumo lygių. Vietoje jų darbingo amžiaus ir sulaukusiems pensinio amžiaus žmonėms būtų nustatomas „dalyvumo“ lygis, „kompleksiškai įvertinus aplinkos veiksnių įtaką asmens savarankiškumui, galimybes veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime bei asmens organizmo funkcijų sutrikimus po to, kai yra išnaudotos visos galimos medicininės priemonės“.

Negalią turintys asmenys, jų šeimos nariai, darbdaviai neturi galimybės įvertinti, kokią faktinę įtaką jiems turės siūloma reforma, nes neturi objektyvių galimybių nustatyti, ar jų dabar turimas darbingumo lygis atitiks būsimą „dalyvumo“ lygį, ar bus mažesnis, ar bus didesnis.

Nuo šio lygio nustatymo iš esmės priklauso šių žmonių gyvenimas, galima parama jiems ir kitos išmokos.

Prieš Seimo nariams priimant sprendimus dėl neįgalumo ir darbingumo nustatymo reformos, būtina įpareigoti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir kitas atsakingas institucijas pateikti faktinę nedviprasmišką informaciją, koks realiai bus „dalyvumo“ lygis asmenų, kuriems dabar yra nustatytas darbingumo lygis.
Priešingu atveju Seimo nariai balsuotų dėl projektų neturėdami išsamių duomenų apie galimas pasekmes.

Naikins Ginčų komisiją prie SADM

Nerimo kelia ir ketinimas panaikinti Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, perduodant šias funkcijas Administracinių ginčų komisijai.

Projekto rengėjai teigia, kad tokia reforma vykdoma Teisingumo ministerijos iniciatyva, siekiant sujungti visas ginčų nagrinėjimo institucijas į vieną – Administracinių ginčų komisiją. Be to, norima atsisakyti esą neefektyvaus ginčų tarp asmens bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nagrinėjimo.

Siūlomas specializuotos institucijos funkcijų perdavimas nespecializuotai centralizuotai institucijai – Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri neturi tinkamų dalykinių kompetencijų, kvalifikacijos, medicinos specialistų ir patirties, yra grynai mechaninis.

Tai reiškia, kad valstybė nesilaikys savo įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, prie kurios prisijungdama Lietuva įsipareigojo užtikrinti veiksmingą skundų nagrinėjimą. Per devynis 2022 m. mėnesius Ginčų komisija prie SADM tenkino net 43 proc. neįgaliųjų skundų.

Siūlome daryti pertrauką

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) šešėlinė Vyriausybė pabrėžia, kad Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (NSIĮ) ir asmenų su negalia integracijos sistema tik iš dalies atitinka JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas ir nepakankamai užtikrina asmenų su negalia lygių galimybių ir nediskriminavimo visose gyvenimo srityse principų laikymąsi.

Siūloma nauja neįgaliųjų socialinės integracijos reforma įneš daugiau neaiškumo nustatant neįgalumą, bus sukurtas biurokratinis paslaugų neįgaliam asmeniui aparatas be vidurinės grandies, sumenkins savivaldybių socialinių paslaugų centrų atliekamą darbą. Ginčų komisijos prie SADM panaikinimas ribos galimybes kreiptis su skundais į kompetentingą instituciją, pailgės jų nagrinėjimo terminai ir, manytina, kokybė.

Numatoma neįgalumo nustatymo ir pagalbos sistema netenkina dalies žmonių su negalia nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių, neigiamai vertinama Seimo narių, dalyvaujančių svarstymuose po įstatymo projekto pateikimo.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) šešėlinė Vyriausybė kreipėsi į LR Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir į LRMinistrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę su siūlymu daryti pertrauką Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projekto svarstyme ir surengti išsamias diskusijas su suinteresuotais asmenimis visais ginčytinais klausimais, taisyti įstatymo projektą. LVŽS šešėlinės Vyriausybės nutarimas perduotas ir LR Prezidento Gitano Nausėdos žiniai.