„Gyvename sudėtingu laikotarpiu, kai labiau, nei bet kada, gąsdina ateitis ir slegia nežinomybė.“

Renata Venslovienė. Žeminti galima, jei nepriklausai nuomonės monopoliui?

2021 02 03

Šį tekstą paskatino parašyti pastarųjų dienų, o gal net ir kelių metų įvykiai, nes žiūrint retrospektyviai suprantu, kad mūsų valstybėje kitos nuomonės negali turėti, ypač jei ji kardinaliai skiriasi nuo vadinamojo elito. Elito, kuris laimėjo rinkimus ir šiuo metu turi didelį žiniasklaidos palaikymą. Atrodo, žiniasklaida vis dar tikisi, kad ši valdžia bus dosni ar yra kitos priežastys, kurios neleidžia kai kuriems žiniasklaidos atstovams išlikti objektyviems, tikriausiai mes, ypač tie, kurie esame toliau nuo sostinės ir valstybės institucijų santykių su informacijos skleidėjais, niekada to nesužinosime.

Sutrypti ir pažeminti?

Nesitikėjau tokio didelio nacionalinės žiniasklaidos dėmesio po to, kai išsakiau savo nuomonę socialiniame tinkle apie tai, kad per ilgai tęsiamas karantinas, kad žmonės psichologiškai pervargę, negali vykdyti savo veiklų ir netenka pragyvenimo šaltinių, kad trūksta informacijos, kurią turėdami žmonės galėtų planuotis savo gyvenimus, pajamas, darbus ir t.t. Žinoma, buvau sumaišyta su žemėmis, mano nuomonė adaptuota kaip melagiena, prie to dar prijungtos garsių politikų pavardės – būtent tų, kurių, kaip suprantu mūsų žiniasklaida pakęsti negali. Ar toks žiniasklaidos dėmesys turėtų būti suprastas, kaip negalėjimas turėti savo nuomonės? Žiniasklaida, kuri turėtų ginti nuomonių įvairovę, atspindėti nuomonių pliuralizmą ir vengti bet kokio užsiangažavimo, kryptingos komunikacijos, panašu, yra nukreipta prieš vieną politinę organizaciją, jos lyderius.

Gyvename sudėtingu laikotarpiu, kai labiau, nei bet kada, gąsdina ateitis ir slegia nežinomybė. Vykstantys pokyčiai palietė kiekvieną šeimą, kiekviename žemės kampelyje, ir, turbūt, visi sutiksime, kad stovime ant permainų slenksčio, tik klausimas, ar visi toms permainoms pasiruošę?

Visi norime būti sveiki ir laimingi, o dabartinė situacija ypač išryškina šiuos norus. Tačiau visi mes esame skirtingi, su skirtingomis patirtimis, požiūriu ir situacijos matymu. Šalia noro būti sveikiems, yra elementarūs gyvenimiški poreikiai – paskolų apmokėjimai, nuomos mokesčiai, vaikų auginimas, mokyklos, darželiai, psichologiniai sunkumai ir t.t. Dabar ypatingai jautrus metas daugeliui šeimų. Ir kas mane ypatingai stebina, kad dabar, kai kaip niekada yra svarbus įsiklausymas, išklausymas, supratingumas, jautrumas, vyksta visuomenės skaldymas, priešpriešų kūrimas, pajuokos objektų ieškojimas. Dabar tie, kurie klausia ir ieško informacijos ir nesutinka su valdžios priimamais sprendimais, labai greitai gali tapti pajuokos ir patyčių objektu, pasitelkiant žiniasklaidos priemones. Taip nutiko ir man parašius savo nuomonę socialiniame tinkle. Beje, pranešimą „Facebook“ parašiau reaguodama į daugybės savo rinkėjų klausimus ir reiškiamą nepasitenkinimą dėl suvaržymų, dėl matomos neteisybės ar nelogiškų sprendimų. Politikai yra atstovaujamoji valdžia ir jie turi atstovauti savo rinkėjų lūkesčiams, padėti spręsti jiems kylančius klausimus. Į šį mano pranešimą buvo reaguota didžiuliu straipsniu portale www.15min.lt skambia antrašte „Konstitucijoje „valstietė“ išskaitė nesamą draudimą judėti po Lietuvą“, kuriame buvo aptariama ir kritikuojama mano nuomonė. Pvz. žiniasklaidos priemonė, siekdama įrodyti, esą mano nuomonė nepagrįsta, nurodė, esą „smulkiajam verslui nedraudžiama veikti“. Ar tikrai? Apeliuojama į tai, kad daug kas perėjo į internetinę prekybą. Bet pasakykite, kaip grožio srities specialistams pereiti į nuotolinį darbą ar internetinę prekybą? Nemačiau nei vienos kirpėjos ar manikiūrininkės, kuri gebėtų nuotoliu suteikti paslaugas. Bet joms visoms reikia gyventi, išlaikyti vaikus, mokėti nuomą, kai kurioms paskolas ir t.t. Ar ne ciniška galvoti, kad tų 257 Eur turi pakakti viskam? Ar tai nėra spjūvis į veidą mūsų šalies piliečiams, kurie niekada neprašė pagalbos, o patys bandė susikurti gerovę savo sunkiu darbu? Kodėl yra daromos išlygos didiesiems prekybos centrams, kuriuose prekių asortimentas nuo... iki, kai tuo tarpu šalia esanti parduotuvė su kažkuriuo vienu prekių segmentu turi užsidaryti su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis? Ar tikrai ten nebeįmanoma užtikrinti pirkėjų srautų ir saugių atstumų? Juk leidus jiems dirbti, sumažėtų srautai didžiuosiuose prekybos centruose. Bet gal čia ir yra esmė?

Pakalbėkime apie kitą – laisvo judėjimo varžymo aspektą. Savivaldybės Lietuvoje yra labai skirtingos savo dydžiu, gyventojų skaičiumi ir galimybėmis. Ar galime lyginti Vilniaus miestą su 600000 gyventojų ir pvz. Kalvariją, kurios visoje savivaldybėje yra tik apie 10000 gyventojų? Kalvarijoje nėra viešojo transporto, yra tik kelios vidutinio dydžio parduotuvės, žmonės gyvena periferijoje, nes tai pasienio savivaldybė, o gyventojų sergamumas vienas mažiausių šalyje, kaip ir Rietavo, Šilalės, Lazdijų ir kt. Ar sąžininga gyventojų atžvilgiu negirdėti jų?

Dabar kalbama apie slidinėjimo centrų darbo atnaujinimą, bet tuo džiaugtis galės tik tų savivaldybių gyventojai. Nes kirsti savivaldybių ribų dar negalima. Kas atvažiuos į Anykščius? Ar ten slidinės tik Anykščių gyventojai? Ar nusikaltimas klausti viešai valdžios, jei centrai užtikrins saugų slidinėjimą, ar yra skirtumas, iš kokios savivaldybės gyventojas slidinės? Galų gale, gal reikėtų atsižvelgti jau į atskirų savivaldybių epidemiologinę situaciją, ir ten, kur ji yra gera, nuimti suvaržymus ir leisti žmonėms atsikvėpti ir bent kažkiek sumažinti psichologinę, socialinę, finansinę įtampą?

Suprantu, kad klausimų daugiau nei atsakymų ir jaučiu, kad tų atsakymų greitu laiku neišgirsime, nes, kaip matome, žadėto 130 žingsnių plano tiesiog nėra, įvairūs draudimai nustatomi neaišku kuo remiantis, neatsižvelgiant į gyventojų situaciją. Liūdna, kad žiniasklaida, užuot padėjusi sunkioje situacijoje, kala pleištą visuomenėje ir skatina tik vienos, teisingos nuomonės įsigalėjimą, visus kitus, prieštaraujančius ar turinčius savo įsitikinimus, nustumia į užribį, taip bandydama užčiaupti tuos, kurie kelia nepatogius klausimus. Bet ar tokia yra laisvė, kurią mums garantuoja Konstitucija? Ar tikrai žmonės, turintys kitokią nuomonę, verti neapykantos ir patyčių?

Būkite sveiki!