Ramūnas Karbauskis. Valdantieji tapo savo skaičių ir nenoro girdėti kitus įkaitais. Siūlome elgtis kitaip, kol dar nevėlu

2021 02 18

„Euractiv“, nepriklausomas Europos žiniasklaidos tinklas, kurio specializacija – Europos Sąjungos politika, skelbia, kad Lietuva – viena iš nedaugelio valstybių iki šiol nėra pateikusi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano ES atsigavimo fondui. Lietuva galėtų panaudoti 2,6 mlrd. eurų dotacijų ekonomikai, patiriančiai sunkumus dėl COVID-19, gaivinti. Tą jau spėjo padaryti net 19 ES valstybių narių. Todėl siūlome ekonomikos ir inovacijų ministrei drauge su premjere daugiau dėmesio skirti plano parengimui, o paskui jau daryti reportažus iš ministerijos rūsio Tik-Tok programėlėje vaikams.

Plano pateikimo terminas nenumaldomai artėja, jis turi būti pateiktas iki balandžio mėnesio. Ne gana to, šiandien NVO koalicijos vadovai prabyla, kad planas net nepradėtas derinti su socialiniais partneriais, o gal NVO sektorius iš viso ignoruojamas.

Tikrai nenustebčiau, kad kaip ir visi valdančiųjų planai, jis bus suderintas tik su stambiojo verslo atstovais – tą matėme priimant sprendimus dėl DNR plano, matome ir patariamojoje ekspertų grupėje, kuri priima rekomendacijas dėl karantino priemonių taikymo.

Nesinorėtų girdėti tos pačios retorikos ir matyti tas pačias klaidas, kurias darė Dalia Grybaukaitė ir Andrius Kubilius „sprendžiant“ 2008 metų ekonominę krizę. Jie pasmerkė Lietuvą emigracijai, visus sunkumus užkrovė ant paprastų žmonių pečių. Tikiuosi, kad I. Šimonytė suprato tuomet padarytas klaidas ir jų nekartos, nes antra emigracijos banga nusineštų dar daugiau protų ir darbingo amžiaus žmonių, kas reikštų liūdnas pasekmes Lietuvos ekonomikai.
Net ir po pavienių verslų atlaisvinimo, pagal karantino priemonių griežtumą ir toliau toli lenkiame Estiją bei Latviją, nors pandemijos situacija mūsų šalyje yra pati geriausia. Lietuvoje šiuo metu 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 353,34 naujai nustatyti COVID-19 atvejai, Estijoje – 569,97, Latvijoje – 577,09 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Oksfordo universiteto karantino priemonių griežtumo indeksas, priemones vertinant balais – 66,67 Lietuva, 56,48 – Latvija, 41,67 – Estija.
Valdantieji turėtų išgirsti ir ekonomistus, kurie aiškiai sako, kad valstybės sustabdymas kerta per vartotojų pasitikėjimą ir neišvengiamai atsilieps ekonominiams procesams. EBPO skaičiuojamas vartotojų pasitikėjimo indeksas, praėjusių metų viduryje, mums kovojant su pirmąja koronaviruso banga ne tik medicininiu požiūriu, bet ir ekonominiu, buvo ėmęs atsigauti. Tačiau jau keletą mėnesių iš eilės šis indeksas krenta į žemumas (duomenys apačioje). Ir labai aiškios to priežastys – valdžios sprendimai ir jų negalinti pagrįsti komunikacija, stovintis ir aiškumo dėl ateities stovintis verslas, augantis nedarbas.

Šiuo metu 16,4 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų užsiregistravę Užimtumo tarnyboje. Tai – 282.000 darbo neturinčių asmenų! Per metus Užimtumo tarnyboje registravosi beveik dvigubai daugiau žmonių, nei darbo ieškojo prieš pirmąjį karantiną. Kovoje su klastingu virusu yra daugiau sudedamųjų dalių, kurių neįvertina dabartiniai valdantieji, manydami, kad valstybę išgelbės įkalindami visus namuose. O kas pagalvos apie tų žmonių pajamas, ekonominę valstybės situaciją?