Ramūnas Karbauskis. Ne diržus veržtis reikia, o duoti daugiau galimybių Lietuvos žmonėms

2020 10 19

Šią savaitę Vyriausybė pateikia Seimui svarstyti valstybės biudžetą. Jame numatytos lėšos vaiko pinigų augimui – vaiko pinigai kils iki 70 eurų, o vaiko pinigai su papildoma išmoka vaikams su negalia, iš gausių ir nepasiturinčių šeimų – iki 111 eurų. Prie šeimų gerovės prisidės ir plečiamos nemokamo maitinimo mokyklose galimybės. Kitąmet, nuo rugsėjo 1-osios, nepriklausomai nuo šeimos pajamų, nemokamas maitinimas bus prieinamas ne tik priešmokyklinukams ir pirmokams, bet ir antrokams. Išliks ir toliau bus taikomos tokios socialiai pasiteisinusios valstybės iniciatyvos, kaip „Šeimos kortelė“, kuria naudojasi daugiavaikės šeimos, bei moksleivio „Kultūros pasas“, leidžiantis visiems vaikams patekti į kultūros ir meno įstaigas, susipažinti su kultūriniais renginiais nemokamai. Numatyta, kad augs 7,17 proc. ir senatvės bei netekto darbingumo pensijos. 

Grąžinamas ir toliau keliamas per 2008-2009 m. krizę sumažintas valstybės tarnautojų pareiginės algos dydis. Taip pat grąžinamos per 2008-2009 m. krizę nurėžtos išmokos – ta valstybės skola jos piliečiams, kurią turime visi iki šiol mokėti solidariai už nevykusį 2008-2009 m. krizės valdymą. Šiais metais jau kompensavome 10 proc. per krizę sumažintų valstybinių ir kitų pensijų, kompensacijų bei rentų, kurios buvo likusios nekompensuotos. Šiuos ir kitus sprendimus, prisidėsiančius prie Lietuvos žmonių gerovės, priimame ne norėdami „išlaidauti“ ar kažką „papirkti“, kaip kartais bando sakyti opozicija, o suprasdami realią ekonominę situaciją, kuri leidžia prisidėti prie kiekvieno žmogaus gerovės – per ketverius metus pasiekėme, kad turėtume vieną stabiliausių ekonomikų pasaulyje.

Tarptautinis valiutos fondas, balandį prognozavęs, kad šiemet Lietuvos ekonomika trauksis 8,1 proc., šio mėnesio pradžioje paskelbė atnaujintas prognozes – Lietuvos ekonomika šiais metais gali susitraukti vos 1,8 proc. Tai bus mažiausias nuosmukis visoje Europos Sąjungoje. Tai kur kas geresnis rodiklis, nei kaimyninėje Estijoje ir Latvijoje (jų šiemet turėtų smukti atitinkamai 5,2 proc. ir 6 proc.), bei kitose euro zonos valstybėse (prognozuojamas 8,3 proc. nuo BVP smukimas). Ekonominės prognozės Lietuvai dar niekada nebuvo tokios palankios.

Ekonominį stabilumą leidžia prognozuoti ir kiti rodikliai. Nuosekliai kilo vartotojų pasitikėjimo lygis. Jo kilimas jaučiamas ir kaimo vietovėse, kur vartotojų pasitikėjimas pasiekė jau praėjusių metų pabaigos lygį, t.y. tą, kuris buvo iki pandemijos. Neabejotina, kad prie to prisidėjo ir vienkartinės išmokos senjorams ir vaikams, kurių tikslas ir buvo – vartojimo skatinimas, į valstybės ekonomiką įliejant papildomas lėšas. Mums pavyko išlaikyti ir augantį darbo užmokestį – nors Lietuvos bankas bei Europos Komisija pandemijos pradžioje prognozavo užmokesčio mažėjimą daugiau kaip 8 proc., įvyko priešingai – darbo užmokestis 8 proc. pakilo.

Verslas taip pat demonstruoja pasitikėjimą valstybe – pramonės pasitikėjimo rodiklis yra netgi aukštesnis nei praėjusiais metais. Taigi, krizės metu verslas jaučia stabilumą ir valstybės pagalbą. Prie verslo pasitikėjimo augimo prisidėjo tai, kad į pandemijos ekonominių pasekmių šalinimą reagavome labai greitai, kur kas greičiau, nei dalis Europos senbuvių – antai, Prancūzija, ekonomikos skatinimo planą priėmė tik vasaros pabaigoje, kai tuo tarpu ateities ekonomikos DNR planą Lietuvai mūsų Vyriausybė patvirtino dar birželio pradžioje, o atskiros ekonomikos stabilizavimo priemonės buvo pradėtos įgyvendinti dar kovą. 

Tiek Lietuva, tiek ir kitos valstybės laikosi vieningos taktikos – per šiuos metus į ekonomikos mechanizmus įliejo papildomas lėšas. Skolos, kuri panaudojama ekonomikos skatinimui, lygis savaime nėra problema. Priešingai. Didelė dalis pasiskolintų pinigų, jei ekonomika atsigaus ir vystysis sparčiai bei tolygiai, ne tik bus grąžinti, bet ir duos grąžą ateityje. Tą pripažįsta garsiausi šalies ekonomistai. Pavyzdžiui, N. Mačiulis pažymi, kad esamu metu diskutuoti turime ne kaip šiuos pinigus grąžinsime, o kaip juos įdarbinsime.

Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis bus skirta socialinės apsaugos sričiai, įskaitant ir Valstybinio socialinio draudimo fondo (SODRA) biudžetą – 7 335 mln. eurų. Palyginus su 2020 metais, socialinei sričiai papildomai bus skiriama 783 mln. eurų. Taip pat ženkliai daugiau bus skiriama ekonomikai – iš viso 3 578 mln. eurų. Lyginant su 2020 metais, tai net 1 053 mln. eurų daugiau. Švietimui skiriamos lėšos taip pat augs – 683 mln. eurų, iš viso skiriant 3 064 mln. eurų. Sveikatos apsaugai numatyta skirti 2 732 mln. eurų, t. y. 396 mln. eurų daugiau nei 2020 metų patvirtintame plane.

Kitų metų biudžeto projekte numatyta skirti visuomenės apsaugai ir viešajai tvarkai 939 mln. eurų (13 mln. eurų papildomai, lyginant su 2020 metais) bei kultūrai ir religijai – 621 mln. eurų (26 mln. eurų daugiau nei 2020 metais). Gynybai biudžeto projekte numatyta skirti 1 117 mln. eurų (16 mln. eurų daugiau nei 2020 metais), aplinkos apsaugai – 417 mln. eurų (3 mln. eurų daugiau nei 2020 metais).

Lyginant su 2020 metais, artėjančiais metais numatoma, jog savivaldybių biudžetų bendros pajamos augs 276 mln. eurų (8,4 proc.). Dėl koronaviruso susidarius neįprastoms aplinkybėms, šiemet nukentėjo savivaldybių biudžetų pajamų surinkimas, todėl kitąmet iš valstybės biudžeto bus skiriamos lėšos ir kompensuojamos 2020 m. negautos pajamos.

Nekyla abejonių, kad tiek žmonių, tiek verslo pasitikėjimas, tiek ir priemonės ekonomikai stabilizuoti bei ateinančios papildomos lėšos (ne tik skolinti, bet ir Europos Sąjungos pandemijai suvaldyti skirti pinigai) – unikalus šansas Lietuvai, kuri ir gali, ir turi pasinaudoti savo esamu ekonominiu stabilumu bei investuoti į ateitį. To unikalaus šanso, o ne diržų veržimosi ir valstybės augimo galimybių sumenkinimo, siekėme ir kurdami Lietuvos 2021 metų biudžetą. O koks jis bus patvirtintas metų pabaigoje – jau priklausys nuo Jūsų.