„Tenka tik apgailestauti, jog valdantieji nepritarė mūsų pasiūlytoms alternatyvoms, kurios nedekriminalizuojant narkotikų būtų leidusios norinčius gydytis, tačiau suklydusius, asmenis atleisti nuo atsakomybės.“

Ramūnas Karbauskis. Kodėl LVŽS nepritars narkotikų dekriminalizavimui?

2021 10 14

Laisvės partijos pasiūlytam narkotikų dekriminalizavimui nepritariame, nes:

• Dekriminalizuojamas ne tik „mažo kiekio“ narkotikų vartojimas ir laikymas, bet ir gamyba, perdirbimas, gabenimas – visi veiksmai, kurie tiesiogiai susiję su prekyba narkotikais. Mūsų niekas ir niekada neįtikins, kad nedidelio narkotinių ar psichotropinių medžiagų ne vien laikymo, bet ir visos narkotikų platintojų grandinės - gaminimo, perdirbimo, gabenimo - dekriminalizavimas Lietuvoje atliekamas tik tam, kad žmogus vartotų „savo reikmėms“.

• Siūlomos baudos už „mažo kiekio“ narkotikų vartojimą, laikymą, gamybą, perdirbimą, gabenimą – neadekvačios, ypač įvertinus šių veikų pavojingumą visuomenei.

• Projekto iniciatoriai skleidžia melagingą informaciją, kad už „žolės“ suktinukę – sugriauti žmonių gyvenimai, nes neva biografijoje lieka dėmė – teistumas, tačiau pagal baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį „tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą“. Teistumas atsiranda tik už nusikaltimus. Už baudžiamuosius nusižengimus pagal to paties kodekso 97 straipsnį teistumas neatsiranda, asmenys laikomi neteistais. Taigi, biografijoje, priešingai nei teigiama, nelieka teistumo dėmių.

• Dekriminalizavus narkotikus gali išaugti jų vartojimas, jų daroma žala sveikatai. Antai, 2002 pabaigoje Estijai dekriminalizavus narkotikus, mirčių nuo perdozavimo skaičius nuosekliai augo ir reikėto didelių investicijų į įvairias programas, paslaugas priklausomybę turintiems asmenims, kad apie 2015 metus mirčių skaičius pradėtų kristi ir grįžtų į pirminį lygį.

• Narkotikų vartojimas tiesiogiai siejasi su pavojingais kriminogeninės situacijos pokyčiais ir dekriminalizavimą pasirinkusiose šalyse kriminogeninė situacija yra blogesnė. Tą rodo dekriminalizavimo keliu pasukusių kitų valstybių – Nyderlandų, Estijos, Portugalijos pavyzdžiai. Ten su narkotikais susijusių įstatymų pažeidimų yra daugiau: Nyderlanduose 100 tūkst. 15-64 metų gyventojų tenka 167 pažeidimai, Estijoje – 685, Portugalijoje – 254. Kai tuo tarpu Lietuvoje tokiam pat gyventojų skaičiui tenka vos 140 pažeidimų (EMCDDA, 2019).

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje valdžia ruošiasi leisti žudyti savo piliečius. Ir paruošiamuosius darbus liberalų bei konservatorių politikai daro ypač gudriai – pasakodami jautrias istorijas apie neva teisėsaugos sugriautus jaunų narkomanų gyvenimus bei pamiršdami papasakoti kitą gyvenimo pusę - kiek narkomanų tiesiog miršta nuo perdozavimo, kiek jų, apsvaigę nuo narkotikų, padaro sunkius nusikaltimus, nužudydami netgi mažamečius vaikus. To liudininkė – ir visiems Lietuvoje gerai žinoma Matuko istorija. Teismo ekspertų teigimu, Matuko nužudymu kaltinami sugyventiniai vartojo narkotikus, galėjusius sukelti neregėto mąsto agresiją.

Tad šiandien, Seimui balsuojant dėl narkotinių medžiagų dekriminalizavimo pamatysime tikrąjį liberalų ir konservatorių veidą – ar jie tikrai už smurto prieš vaikus panaikinimą, ar vis tik kova su smurtu buvo tik butaforija, o tikrieji kėslai – narkotikai žmonių gyvenime.

Tenka tik apgailestauti, jog valdantieji nepritarė mūsų pasiūlytoms alternatyvoms, kurios nedekriminalizuojant narkotikų būtų leidusios norinčius gydytis, tačiau suklydusius, asmenis atleisti nuo atsakomybės.