Ramūnas Karbauskis. Kieno interesai aukščiau? Paprasti žmonės ar konservatorius per rinkimus rėmęs verslas?

2021 01 05

Nauja valdžia nedrįso mažinti pensijų ar vaiko pinigų, bet nutarė pensininkus, jaunus tėvus ir kitus žmones apiplėšti, leisdama didintis pelnus farmacijos įmonėms. Ir tik laiko klausimas, kada pigesnių vaistų vėl važiuos žmonės ieškoti pas kaimynus lenkus. Kas nutiko? O gi Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas (net ne pats sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys) vakar anonsavo, kad Vyriausybė turi norą peržiūrėti vaistų politiką ir bus daroma viskas, kad kompensuojamųjų vaistų sąrašas būtų skelbiamas du kartus per metus. „Tą jau ir pradėjome įgyvendinti, ministras pasirašė įsakymą ir pratęsė kompensuojamųjų vaistų sąrašo galiojimą 2021 m. pirmam ketvirčiui.“ – sakė A. Matulas. Jo teigimu, tą darant keturis kartus tiek sukuriamos biurokratinės problemos, o Vyriausybė vaistų politiką kreips „individualizuotos medicinos kryptimi.“

Skamba labai „piariškai“ patraukliai. Žinoma, niekas neanalizuoja, nevertina šio sprendimo priežasčių ir pasekmių. Žiniasklaida, garsieji analitikai, skaidruoliai-influenceriai irgi tyli...

Ką reiškia dabar keičiama tvarka?

Pradėję dirbti 2016 metais, radome didžiules pacientų priemokas bei kartą per metus skelbiamą kompensuojamųjų vaistų kainyną, nors praktikoje jis skelbtas dar rečiau – skelbimas buvo nuolat nukėlinėjamas ir vėluodavo. Dėl to Lietuva, apskaičiuodama vaisto kainą, negalėdavo greitai reaguoti į vaistų kainų pokyčius kitose Europos Sąjungos valstybių narių rinkose. Sveikatos apsaugos ministerijai atlikus vertinimą, buvo nustatyta, kad kitose valstybėse, su kuriomis Lietuvos vaistų kaina buvo lyginama, vaistinių preparatų kainos per metus sumažėja apie 3–5 procentus, tačiau šiuo sumažėjimu nesuskumbama pasinaudoti. Aukštesnės vaistų kainos lemdavo ir tai, kad turėjome dideles pacientų priemokas. Be to, kartą per metus tvirtinant kompensuojamųjų vaistų kainyną vėluodavo ir inovatyvių naujų vaistų kompensavimas – jų įtraukimo į sąrašą dažnas pacientas būdavo taip pat priverstas laukti rizikuodamas savo sveikata ar net gyvybe. Visa tai matant ir norint sumažinti kompensuojamųjų vaistų kainas ir pacientų priemokas bei padaryti sistemą lankstesne, Seimas priėmė sprendimą kompensuojamųjų vaistų kainyną sudarinėti keturis kartus per metus – kas ketvirtį.

Vien dėl to, kad priėmėme sprendimą kompensuojamųjų vaistų kainas peržiūrėti keturis kartus per metus ir greičiau reaguojame į vaistų kainų mažėjimą kitose rinkose, nuo 2017 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo ši tvarka, esame PSDF biudžetui sutaupę per 12 milijonų eurų. Palyginimui – tos sumos pakaktų šešerius metus kompensuojamus vaistus senjorams nuo 75 metų skirti nemokamai.

Šis pakeitimas, kurį taip skuba dabar atšaukti konservatoriai, bei kitos mūsų įvestos priemonės lėmė, kad pacientų bendra mokama priemokų suma, tenkanti vienam kompensuojamajam receptui, sumažėjo net 67 proc.: nuo 5,7 Eur (2017 m. birželis, prieš įsigaliojant pakeitimui) iki 1,88 Eur (2020 m. rugpjūtis). Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) sutaupoma dalis dėl mažėjančių vaistų kainų leido per ketverius metus pradėti kompensuoti daugiau kaip 130 naujų veikliųjų medžiagų. Tad noras grįžti prie senos tvarkos, kai vaistų kainynas skelbiamas retai ir jo skelbimas nuolat nukėlinėjamas yra ne rūpestis pacientais ir biurokratinės naštos mažinimas, o nuoširdus ir atviras tarnavimas farmacijos interesams. Tai tikrai ne individualizuota medicina, apie kurią kuria pasakas A. Matulas, o individualizuota ir ciniška politinė korupcija.

Pone A. Matulai, ar tokiu būdu skubama atsilyginti už dosnias TS-LKD rinkimų kampanijos finansinių rėmėjų aukas, vienos iš farmacijos kompanijų generalinio direktoriaus pastangas finansiškai prisidėti prie TS-LKD pergalės?