„Tauta kasdien skaldoma, apie jokią toleranciją kitai, nei valdžios nuomonei nėra net kalbos.“

Ramūnas Karbauskis. Kaunas gali būti pavyzdžiu kitiems

2022 08 08

Mūsų valstybėje vidaus politikos ir šalies ekonomikos problemos nurašomos, ekonomika ir visuomenė paliekama savieigai, regionų politikos apskritai nebeliko, pasakant vieną stebuklingą frazę, kuri turėtų nuplauti bet kokią dabartinės valdžios atsakomybę – vyksta karas.

Mums kartojama, kad Lietuva tokioje prastoje padėtyje, nes Ukrainoje vyksta karas, nieko padaryti negalime. Bet palaukite, pirma pagal dydį ES ekonomika Vokietija sugebėjo sumažinti mokesčius degalams, darė įvairių nuolaidų ir tai pristabdė kainų augimą. Bet tai nebuvo argumentas mūsų valdžiai priimti atitinkamus sprendimus, kurie pasiteisino kitose valstybėse.   

Lenkijos teritorijoje, vos tik kirtus Lietuvos sieną, matome lietuviškas parduotuves, bet jau  su gerokai pigesniais maisto produktais. Tačiau niekas neanalizuoja ir niekas nevertina, kodėl pas mus tokia situacija, kodėl kainos kyla kasdien, kodėl užtenka valdžiai tik atsakyti, kad kainos kyla visur ir ko jūs norit, ir visi nutyla?

Ekonomistai nevyniodami nieko į vatą sako, kad infliacijos lygis skirtingose valstybėse priklauso nuo tų valstybių vyriausybių sprendimų. T.y. kitos valstybės ieško sprendimų ir juos diegia, nes reikia padėti žmonėms.

Siaurus klano interesus norima perkelti į savivaldą

Negana to, be visų ekonominių dirgiklių ir to, kas mus veikia globaliai, turime labai didelių problemų valstybės viduje, kurios susijusios su fundamentaliais dalykais, lemiančiais mūsų, kaip valstybės, kaip Tautos išlikimą  – kėsinimaisi  į mūsų valstybingumą, kalbą, šeimos sampratą. Absurdiškiausia yra tai, kad valstybės, valstybingumo ir tautiškumo susinaikinimo mechanizmą įjungė valdžia!

Tauta kasdien skaldoma, apie jokią toleranciją kitai, nei valdžios nuomonei nėra net kalbos. Kažkur pradingo ir žodžio laisvė. Jos nebeliko. Bet kuris, kuris prieštarauja valdžiai, sutrypiamas su žemėmis. Neapykantos kalba apsiginklavusius matome jau ne tik socialiniuose tinkluose.

Šių priemonių sąveika, nelikus objektyvumo, pagarbos ir žodžio laisvės, tampa tiksinčia bomba visuomenei, kurią stengiamasi paversti nemąstančių mankurtų armija.  Liko tik interesai, vienadienė kultūra, kuri bus pamiršta jau rytoj. Niekas negalvoja apie amžinas vertybes, kūrybą visose valstybės gyvenimo srityse ir tai, ką paliksime ateities kartoms.
Negana to, ši valdžia rūpinasi, kad tų ateities kartų net nebūtų, nes šeimos jiems tapo atgyvena ir su šeimų politika jiems nepakeliui apskritai.

Taigi, dabartinė centrinė valdžia net nesislėpdama atstovauja tik siauriems savo klano interesams. Juos norima perkelti ir į miestus bei miestelius.

Kristi žemiau nebegalima

Visa tai, apie ką dabar sakau, nėra tik nuojautos ar pagrindo neturinčios mintys. Nerimą kelia objektyvūs skaičiai ir institucijų ataskaitos. Korupcijos atvejų skaičius per metus taip pat smarkiai išaugo,  o valdžia to kažkodėl nemato, nesprendžia.

Visas mano paminėtas neigiamų veiksnių spektras valstybėje išties kelia nerimą. Tačiau turime tikėti valstybės ateitimi. Tai turi būti kiekvieno politiko, kiekvieno valstybės tarnautojo prioritetas. 

Reikalingos taiklios priemonės, kurios padėtų valstybei augti. Kristi jau daugiau nebegalime leisti. Būtina užkirsti kelią tolesniam Tautos skaldymui.  Be to, esami iššūkiai reikalauja aiškaus prioritetų susidėliojimo.

Kokio mero reikia Kaunui?

Kaunas istoriškai garsėja kaip valstybingumo ir kultūros židinys, nepabijojęs priimti mūsų valstybingumą simbolizuojantį paminklą – Vytį, kai sostinės valdžia, aukštinanti surūdijusių vamzdžių kultūrą, išdidžiai jo atsisakė.  Kaunas galėtų ir turėtų būti kelrodžiu miestu, pavyzdžiu ir įrodymu.

Kad misija įmanoma tai rodo istorija. Kaunas jau turėjo išties gerą LVŽS merą – Joną Vileišį. O dabar turime gerą kandidatą Aurelijų Verygą, kuris neabejotinai sugebėtų užtikrinti gerą miestiečių gyvenimo kokybę ne tik miesto centre, bet ir nutolusiuose nuo miesto centro rajonuose. Jis pasiruošęs puoselėti kultūrą ir įsiklausyti į visų gyventojų norus bei lūkesčius. Net neabejoju, kad tai būtų meras, kuris keltų pasididžiavimo Kaunu ir buvimo kauniečiais dvasią. Tai būtų meras, kuris ir bėdoje, ir miesto šlovės akimirkomis būtų greta savo miesto žmonių.

Kauną aštuonerius metus valdė meras-technokratas. Jis rūpinosi miesto infrastruktūra, verslo plėtra. Teigiamų pokyčių nepastebėti negalima. Juos tęsti reikia. Tačiau šiandien Kaunui reikia tokio mero, kuris sugrąžintų ir kurtų Kauną žmonėms. Mero, kuris būtų arčiau žmonių, girdėtų juos, bendrautų, dalyvautų bendruomenių gyvenime.

Kad Aurelijus geba vienu metu įgyvendinti daug skirtingų,  bet svarbių tikslų, jausti žmonių poreikius, įvykių pulsą, puikiai ir su pagarba kiekvienam komunikuoti, būti toliaregišku, ištikimu pamatinėms vertybėms ir tradicijoms, jis jau ne kartą įrodė.

Be jokios abejonės, sprendimas yra pačių kauniečių rankose. Tad linkiu Kaunui padaryti patį geriausią pasirinkimą, nes tinkamas žmogus tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku gali padaryti daugybę naudingų darbų!

Publikuojama iš leidinio „Už laimingą Kauno šeimą“