„LVŽS aiškiai pasisako, kad visi mūsų partijos veiksmai, pradedant kiekvienu eiliniu partijos nariu ir baigiant frakcijoje dirbančiais Seimo nariais, turi būti nukreipti į politiką, kuri grindžiama tradicinės šeimos, kaip pagrindinės vertybės, puoselėjimu.“

LVŽS Taryba įpareigojo frakciją Seime nepalaikyti valdančiųjų rengto partnerystės įstatymo

2021 07 30

LVŽS Taryba priimtame nutarime primena LVŽS frakcijos Seime nariams, kad jie turi būti ištikimi savo įsipareigojimui rinkėjams ir balsavimas už valdančiųjų liberalių politinių jėgų teikiamą teisės aktą arba bet kurį kitą teisės aktą, kuris partnerystėje gyvenantiems asmenims siektų de facto suteikti šeimos teisinį santykį, būtų didžiosios LVŽS rinkėjų dalies išdavystė. Tokiu atveju, išsiskyrus vertybėms, LVŽS Taryba ragintų frakcijos narius veikiau palikti LVŽS frakciją ir neklaidinti LVŽS vertybėmis tikinčių ir už LVŽS balsavusių žmonių.

„LVŽS aiškiai pasisako, kad visi mūsų partijos veiksmai, pradedant kiekvienu eiliniu partijos nariu ir baigiant frakcijoje dirbančiais Seimo nariais, turi būti nukreipti į politiką, kuri grindžiama tradicinės šeimos, kaip pagrindinės vertybės, puoselėjimu. Jei kažkam tai netinka, gali pasirinkti kitas politines jėgas, kurios turi ir finansavimą ir kitus resursus, kuriuos nukreipia vienalyčių porų ideologijai stiprinti ir kurti jiems palankią įstatyminę bazę, griaunat tradicinį lyčių ir šeimos suvokimą. Taryba nutarė, jog šis klausimas mums yra principinis ir už jį stovėsime iki galo“, – sako LVŽS Pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

LVŽS Taryba nutarimu atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinio kodekso 6 knygoje esantį jungtinės veiklos institutą, jau keletą dešimtmečių nuosekliai taiko kartu gyvenančių asmenų turtiniams santykiui apibrėžti. Antai, 2011 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011). Ta pati tendencija stebima ir pastarųjų metų bylose (civilinė byla Nr. e3K-3-196-421-2020).

LVŽS, įvertinusi susiklosčiusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ir toliau remia Lietuvos Respublikos Seime registruotas Civilinio kodekso pataisas, kuriomis siūloma spręsti kartu gyvenančių asmenų turtinius klausimus taikant Kodekso 6 knygoje esantį jungtinės veiklos institutą, tačiau nesuteikiant kartu gyvenantiems asmenims šeimos teisinio santykio, ir sieks šių pataisų tobulinimo bei priėmimo.

LVŽS pasisako prieš valdančiųjų liberalių politinių jėgų bandymus reguliuoti partnerystę atskiru įstatymu, kaip santykį, apibrėžtą Civilinio kodekso šeimos knygoje su atitinkamais šeimos institutui būdingais bruožais.