Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, pasaulyje sparčiai kyla grūdų, kukurūzų, rapsų, saulėgrąžų, sojų ir kt. augalininkystės produktų bei trąšų kainos.

LVŽS siūlo Lietuvos žemės ūkį pripažinti gyvybiškai svarbiu ir suteikti jam ypatingą statusą

2022 03 31

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija Seime, pasigedusi valdžios dėmesio žemės ūkiui, ragina suteikti šiai šakai ypatingos svarbos statusą – žemės ūkį pripažįstant kaip nacionalinio saugumo garantą. LVŽS frakcija šiuo klausimu parengė ir Seimui teikia rezoliuciją. 

„Matydami, kad pasaulio rinkose kyla grūdų kainos, didėja paklausa žemės ūkio produktų, kurie negalės patekti į rinkas ir būti eksportuojami dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje, kviečiame valdančiuosius ir visą opoziciją priimti rezoliuciją, kuria žemės ūkiui būtų suteiktas ypatingas statusas. Turime būti užtikrinti, kad Lietuvoje maisto netrūks, kad nebus manipuliuojama kainomis, nenutrūks maisto grandinės nei dabar, nei vėliau, kad galėsime padėti ir kitoms šalims, jei situacija Ukrainoje negerės”, – sako LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

Pasak Seimo narės, kai kurie politikai dažnai nepelnytai žemino žemdirbius, o dabar pats laikas pripažinti, kad jie ir visos Europos žemdirbiai yra vienas svarbiausių saugumo garantų, kurie, iškilus karo grėsmei ar esant kitoms krizinėms situacijoms, atlieka vieną svarbiausių misijų – aprūpina visuomenę maisto produktais.  

LVŽS parengtoje rezoliucijoje ragina Seimą:

 - atkreipti dėmesį, jog kai kurios šalys jau pranešė stabdančios grūdų eksportą, o tai turės įtakos ne tik žemės ūkiui, bet ir kiekvienam vartotojui;

- priminti, kad kai kurios Europos Sąjungos (ES) šalys, tokios kaip Lenkija, Estija, Vokietija, Prancūzija ir kt. nacionaliniais teisės aktais jau yra įtvirtinusios maisto pramonę kaip ypač svarbų pramonės sektorių ir yra patvirtinusios būtiniausias priemones, reikalingas šakos gyvybingumui užtikrinti;

- įvertinti tai, jog Lietuva yra labai svarbi pasaulinės grūdų rinkos dalyvė, eksportuojanti iki penkių procentų viso Europos Sąjungos grūdų eksporto, tačiau šalies potencialas vis dar nėra išnaudotas;

- suprasti, kad siekiant išlaikyti esamą ar didinti grūdų, pieno, mėsos gamybos ir perdirbimo lygį, reikia numatyti daugiau investicijų į žemės ūkį;  

- pabrėžti, kad turime sudaryti sąlygas investuoti ūkininkams ir žemės ūkio sektoriuje dirbančiam verslui, kurie nori dalyvauti ne tik pasaulinėje grūdų, pieno ir mėsos rinkoje, bet ir vietinėje;  

- priminti, kad žemės ūkis jau daug metų yra Lietuvos ekonomikos stabilumo garantas ir jis gali dar labiau prisidėti prie šalies gyventojų gerovės didinimo.

Rezoliuciją Seimui priėmus, bus kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę bei raginama atsižvelgti į šioje rezoliucijoje išsakytus argumentus:

- naujai įvertinti žemės ūkio politikos tikslus ir priemones – parengti strategiją, kaip išlaikyti ir didinti maisto gamybą, 

- išnaudoti ES paramą veikiantiems ūkiams, jų palaikymui ir plėtrai, 

- užtikrinti nenutrūkstamą maisto produktų, žaliavų tiekimą bei siekti, kad maisto gamyba taptų nacionalinės svarbos sritimi, o žemės ūkis būtų vertinamas, kaip Lietuvos ir visos ES nacionalinio saugumo garantas.

Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, pasaulyje sparčiai kyla grūdų, kukurūzų, rapsų, saulėgrąžų, sojų ir kt. augalininkystės produktų bei trąšų kainos. Rusija ir Ukraina yra vienos didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje, todėl karo pasekmės neabejotinai palies ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio maisto pramonę.

Analitikai skelbia prognozes, jog brangstančios žaliavos atsispindės ne tik galutinių maisto produktų kainose, bet ir gali sukelti grūdų nepriteklių šalyse, kurios pačios grūdų neaugina.