Seimo LVŽS frakcijos seniūno pavaduotojo Tomo Tomilino teigimu, dabartiniame prastovų subsidijavimo paramos modelyje matomas vienas trūkumas – skatinama nedirbanti ekonomika, bet neskatinama dirbanti.

LVŽS frakcijos nariai siūlo taikyti pasiteisinusį ekonomikos gaivinimo modelį

2021 02 10

Šiandien LVŽS Seimo narių grupė užregistravo kompleksines Užimtumo įstatymo pataisas, numatančias subsidijų mechanizmą iš prastovų išeinančiam verslui. Seimo narių projekte taip pat taisomos kelios Užimtumo įstatymo spragos.

Seimo LVŽS frakcijos seniūno pavaduotojo Tomo Tomilino teigimu, dabartiniame prastovų subsidijavimo paramos modelyje matomas vienas trūkumas – skatinama nedirbanti ekonomika, bet neskatinama dirbanti.

„Pernai matydami šią problemą sukūrėme „poprastovinės“ paramos modelį, kuriuo pasinaudojo daugiau nei 30 tūkstančių įmonių. Tam buvo išleisti 611 milijonų eurų, todėl turėjome neblogus ekonomikos atsigavimo rodiklius. Užimtumo įstatymas be jokios konkurencijos buvo ir yra svarbiausia ekonomikos gaivinimo priemonė ir pagal mastą, ir pagal poveikį darbo rinkai. Kita svarbi intencija – ištaisyti viešojoje erdvėje skambėjusį įstatymo trūkumą, kai 10 tūkst. verslo liudijimų turėtojų dėl formalumo neteko galimybės gauti išmokos savarankiškai dirbantiems, nes jų veikla vykdoma dienomis, o ne mėnesiais“, – svarbiausius tikslus įvardijo frakcijos seniūno pavaduotojas T. Tomilinas.

Pasak buvusio socialinės apsaugos ir darbo ministro, Seimo nario Lino Kukuraičio, svarbu pabrėžti, kad kol kas nėra numatyta jokių užimtumo priemonių įmonėms, kurios nori išeiti iš karantino, o išeiti jos jau pradės artimiausiomis dienomis.

„Mes siūlome kuklesnį modelį nei tas, kuris galiojo pernai, tačiau matome didelį poreikį remti iš prastovų išeinantį verslą. Siūlome mokėti 4 mėnesių subsidiją nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms. Jeigu Seimas pritars siūlymui, pirmus du mėnesius būtų dengiama 70 proc., o kitus du – 30 proc. algos, bet ne daugiau nei MMA. Subsidijavimas būtų siejamas su įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašu ir įmonių įsipareigojimu išlaikyti darbo vietas, o intensyvesnė parama būtų skiriama smulkioms įmonėms. Pataisomis taip pat siūlome pratęsti darbo paieškos išmokos mokėjimą dviem mėnesiais. Tai padės įtempto pokarantininio laikotarpio metu užtikrinti bazines pajamas tiems, kurie neteko darbo dėl pandemijos (apie 70 tūkst. bedarbių), tačiau aktyviai jo ieško“, – teigia Seimo narys L. Kukuraitis.

Vienas iš pataisų iniciatorių, Seimo narys Lukas Savickas, pabrėžia jog svarbu, kad žaliosios ir aukštos pridėtinės vertės įmonės būtų remiamos papildomai kaip ir pernai. 2020 metų lapkritį publikuotoje EBPO Lietuvos ekonomikos apžvalgoje rekomenduojama „toliau teikti laikiną paramą namų ūkiams ir įmonėms, padedant perskirstyti išteklius gyvybingoms įmonėms“. Tačiau didelė dalis Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo numatomų priemonių, susijusių su pandemijos pasekmių valdymu, yra baigusios galioti 2020 metų gruodžio 31 d.

Pataisas taip pat rengė Guoda Burokienė, Aušrinė Norkienė, Rima Baškienė, Laima Nagienė, Laima Mogenienė, Jonas Jarutis, Rimantė Šalaševičiūtė ir Valius Ąžuolas.

Teikiamo Užimtumo įstatymo pataisose taip pat numatoma:
• Suteikti savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie dėl pandemijos prarado galimybę vykdyti veiklą, papildomai remiamo bedarbio statusą;
• Atlyginti profesiniame mokyme dalyvaujančių asmenų testavimo, vykdomo COVID-19 ligai nustatyti, išlaidas.