Dabar susiklosčiusi situacija, kai asmenys, praradę darbingumą vėliau nei sulaukė 24 metų ir neturintys reikalingo socialinio draudimo stažo, negali gauti nei netekto darbingumo, nei šalpos pensijų.

LVŽS frakcija Seime siūlo nenutraukti šalpos pensijos mokėjimo įsidarbinus: nesąžininga, kai žmogus baudžiamas už norą dirbti

2021 04 29

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Linas Kukuraitis teikia Seimui Šalpos pensijų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama mažinti negalią turinčių žmonių patiriamą skurdą ir atskirtį bei paskatinti aktyvesnį jų dalyvavimą darbo rinkoje. Už jas po pateikimo balsavo 91 Seimo narys, niekas nebuvo prieš, 25 parlamentarai susilaikė. Dėl pasiūlyto projekto bus laukiama Vyriausybės išvadų, o rudens sesijoje jis vėl pateks į Seimo darbotvarkę.

„Šiuo metu Lietuvoje vis dar yra apie trys tūkstančiai negalią turinčių žmonių, kurie negauna jokių išmokų. Tikėtina, kad tai žmonės, turintys proto ar psichikos negalią, tai yra tie, kurie ir taip jau patiria daugiau iššūkių ir sunkumų integruojantis nei turintys tokį pat darbingumo lygį, tačiau kitokio pobūdžio negalią, žmonės“, – apie siūlomas pataisas sako Seimo narys „valstietis“ L. Kukuraitis.

Pasak jo, dabar susiklosčiusi situacija, kai asmenys, praradę darbingumą vėliau nei sulaukė 24 metų ir neturintys reikalingo socialinio draudimo stažo, negali gauti nei netekto darbingumo, nei šalpos pensijų.

„Šie žmonės yra vienintelė negalią turinčių žmonių grupė, liekanti už socialinės apsaugos sistemos ribų, tačiau ne vienintelė susidurianti su neteisingumo situacijomis, kurias siekiame spręsti šiais pakeitimais“, – sakė L. Kukuraitis.

Kita aktuali problema – teisės į šalpos išmoką praradimas vos ėmus dirbti ir gauti atlygį. Pagal esamą tvarką neįgalieji, darbingumo netekę po dvidešimt ketvirtojo gimtadienio, šalpos išmokos netenka jau kitą mėnesį po įsidarbinimo net ir tuo atveju, jei jų gaunamas darbo užmokestis mažesnis nei pati išmoka, šiuo metu siekianti 143 eurus.

„Susidaro paradoksali situacija, kai žmogus yra tarsi baudžiamas už tai, ką iš tiesų valstybė turėtų visokeriopai skatinti“, – komentuodamas dabartinę padėtį sako kitas įstatymo pataisų iniciatyvinės grupės narys Tomas Tomilinas.

„Tokia sistema visiškai neskatina žmonių dirbti, jei darbo užmokestis yra minimali alga arba mažesnis. Tuo pačiu neapsimoka ir darbas dalį dienos ar ne pilnu krūviu, nors galbūt jis būtų labiausiai priimtinas turint sveikatos problemų“, – teigia Seimo narys T. Tomilinas.

Nors visoms kitoms neįgaliųjų grupėms gaunamas darbo užmokestis niekaip nesiejamas su teise gauti netekto darbingumo ar šalpos pensijas, darbingumą praradę po dvidešimt ketvirtojo gimtadienio žmonės, projekto rengėjų teigimu, diskriminuojami trigubai: jie neturi socialinio draudimo, jiems mokamas tik šalpos pensijos bazinis dydis, o pabandę spręsti situaciją ir įsidarbinti, jie praranda teisę net ir į šią, minimalią išmoką.

Šią tvarką siekiama keisti užtikrinant, jog žmogus galėtų gauti dviejų minimalių algų dydžio darbo užmokestį išsaugodamas ir teisę į šalpos pensiją. Pataisas teikiantys LVŽS frakcijos Seimo nariai tikisi, kad pakeitimai paskatins negalią turinčius žmones įsitraukti į darbo rinką, o drauge pagerins ir jų integraciją į visuomenę.

„Siekiame išplėsti paramą gaunančių asmenų ratą, padidinti minimalias išmokas ir numatyti jų mokėjimus taip, kad maksimaliai padėtume darbingumą praradusiems žmonėms, kartu skatindami juos pagal galimybes dirbti ir užsidirbti oriam gyvenimui“, – apibendrindamas siūlomas pataisas sakė L. Kukuraitis.

Pasak jo, labai svarbu rūpintis pažeidžiamų visuomenės narių integracija ir socialiniu teisingumu, kai visiems sudaromos vienodos galimybės naudotis valstybės teikiama parama.

Įstatymo pataisų iniciatoriai skaičiuoja, kad valstybės biudžetui tai kainuotų papildomai apie 4 mln. eurų per metus. „Valstybės biudžeto kontekste tai nėra didelė suma, tačiau pokytis būtų labai reikšmingas“, – sakė T. Tomilinas.

„Maža to, ilguoju laikotarpiu šios investicijos tikrai atsipirktų, nes dirbantys žmonės moka mokesčius, įsigyja prekes, naudojasi paslaugomis, kaupia socialinio draudimo stažą. Ir tai tik finansinė grąža, tikrai ne mažiau svarbus yra socialinis aspektas, užtikrinantis didesnį negalią turinčių žmonių įsitraukimą į visuomenę, galimybę gyventi oriai, realizuoti save“, – kalbėjo Seimo narys.

Paramą šiai iniciatyvai išreiškė ir neįgaliuosius vienijančios bei jiems atstovaujančios organizacijos.