Frakcijos seniūnės teigimu, valdantieji iš sesijos darbotvarkės turi pašalinti antraeilius ir visuomenę skaldančius klausimus.

LVŽS frakcija: mes žadame padėti, o valdantieji turėtų pažadėti neskaldyti

2022 03 09

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė įsitikinusi, kad Seimo pavasario sesijoje privalo būti svarstomi prioritetiniai Lietuvos saugumo klausimai.

Planuojama raginti visas Lietuvos parlamentines partijas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę kuo skubiau sutelkti pastangas stiprinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir visiškai atsiriboti nuo rusiškų energetinių išteklių, taip pat spręsti, kaip padėti socialiai pažeidžiamiems gyventojams atlaikyti toliau smarkiai augančias kainas. Be to, frakcijos seniūnės teigimu, valdantieji iš sesijos darbotvarkės turi pašalinti antraeilius ir visuomenę skaldančius klausimus.

„Mes, kaip didžiausia opozicinė frakcija, pažadėjome padėti valdantiesiems. Pažadą tesėsime, bet norėtume, kad ir valdantieji neskaldytų visuomenės. Su LVŽS frakcijos kolegomis Seime aptarėme veiksmus, kurių imsimės jau pirmomis sesijos dienomis. Mes nuolat raginame visas politines jėgas ir visus Seimo narius neapkrauti darbotvarkės prieštarą ir susiskaldymą visuomenėje keliančiais klausimais. Tai nėra klausimai, kurie kaip nors pagelbėtų Lietuvai šiuo nelengvu metu. Priešingai – jau turėjome ne vieną progą įsitikinti, kokias įtampas jie kelia“, – sako A. Norkienė.

Reikia susitelkimo

Anot frakcijos seniūnės, ši sesija bus kitokia nei įprastai. Pirmiausia bus sprendžiami šalies gyventojų saugumo klausimai. LVŽS frakcija palaikys NATO, Vakarų lyderių, Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vyriausybės pastangas užtikrinti Ukrainos teritorinį vientisumą ir Lietuvos žmonių saugumą bei gerovę. Frakcija visais įmanomais būdais neleis Kremliaus režimui griauti žmonių gyvenimų ir pasaulio taikos.

„Dabar kaip niekada reikalingas susitelkimas visoje Lietuvoje. Negalima leisti dominuoti įtampai, todėl reikia susitelkti ir, priimant sprendimus, galvoti apie šalies ateitį“, – įsitikinusi A. Norkienė.

LVŽS frakcijos seniūnės teigimu, turime padaryti viską, kad Lietuva ir Europa taptų nepriklausomos nuo Rusijos energetinių resursų. Lietuva gali ir turi prie to prisidėti visomis savo išgalėmis. Kaip valstybė, turime pergalvoti visą atsinaujinančios energetikos projektų rengimą ir įgyvendinimą reglamentuojančią tvarką.

LVŽS frakcijos nariai akcentuoja, jog energetikos srityje Lietuva turi visas sąlygas vystyti biodujų, vėjo, saulės energijos gamybą ir tai turi tapti prioritetine kryptimi, nes šiuo metu Lietuva yra viena labiausiai nuo energijos importo priklausančių pasaulio valstybių sąraše. Valstybė turi daug sparčiau eiti žaliosios energijos kryptimi, nei tai vyko iki šiol, nes infliacija, brangstančios žaliavos, ištekliai diktuoja pokyčius, kurių reikia imtis nedelsiant.

Svarbūs, anot A. Norkienės, bus ir socialiniai klausimai. Jos manymu, valstybėje dėmesys socialinei nelygybei yra nepakankamas, todėl bus siūloma ieškoti modelio, kuris padėtų išspręsti šią problemą. LVŽS frakcijos teigimu, viena priemonių, galinčių duoti teigiamą efektą, galėtų būti susijusi su universaliomis bazinėmis pajamomis, tačiau dar reikalingos diskusijos, kurių metu galėtų atsirasti unikalus ir Lietuvai tinkantis modelis.

„Šiuo metu taip pat nereikėtų tikėtis, kad energetinių resursų kainos kris. Valstybė turi pasirūpinti labiausiai pažeidžiamais žmonėmis ir padėti jiems išgyventi. Socialinė įtampa vis auga, todėl valdantieji turi ieškoti priemonių, kaip pažaboti kainų kilimą. Vyriausybė turi galvoti ir apie priemones infliacijai suvaldyti. Kiek dar kils maisto ir paslaugų kainos ir ar bus numatytas kompensavimo mechanizmas vartotojams dėl didėjančių elektros, dujų ir šildymo kainų? Tai yra problema, reikalaujanti neatidėliotinų sprendimų“, – sako A. Norkienė.

LVŽS frakcija rekomenduoja taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą tiekiamai elektros energijai buitiniams vartotojams. Elektros kainos mažėjimas prisidės prie finansinės naštos mažinimo visiems buitiniams vartotojams, o ypač gyventojams, pasirinkusiems ekologišką oras–vanduo šildymo sistemą, kuriai jokia PVM lengvata netaikoma.

Nepritars manipuliacijoms su merais

Seniūnė pabrėžia, kad LVŽS frakcija yra pasirengusi svarstyti, padėti ir pritarti svarbiausiems su šalies išlikimu ir gynyba susijusiems klausimams. Tačiau neplanuoja pritarti valdančiųjų brukamiems pakeitimams, kai šalia mero pareigų siūloma įvesti savivaldybės tarybos pirmininko pareigas.

„Susidaro įspūdis, kad valdantieji siekia stiprius merus paversti paklusniais, mažiau veikliais vykdytojais. Jų siūlomas modelis merui atimtų turimas funkcijas, suteiktų mažiau savarankiškumo, praktiškai prilygindamas jį administracijos direktoriui. Jei būtų priimtas šis valdantiesiems patogus variantas, tai mero, kuris renkamas tiesiogiai, pareigybė būtų labai nuvertinta. Gali atsitikti ir taip, kad stiprūs lyderiai net nenorės dalyvauti rinkimuose, o tai reiškia, kad savivaldybių spartesnis vystymasis gali sustoti“, – sako A. Norkienė.

Atsižvelgdama į šiuos nerimą keliančius signalus LVŽS siūlo, kad savivaldybės meras būtų savivaldybės vadovas, šauktų savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkautų, nustatytų ir sudarytų tarybos posėdžių darbotvarkes, teiktų tarybos sprendimų projektus, pasirašytų tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus.

Kodėl pabrango kompensuojamieji vaistai?

Pasak A. Norkienės, bręsta dar viena sveikatos sistemos problema, nes įsigaliojus naujajam 2022 metų vaistų kainynui, iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo dingo kai kurie vaistai ir apie 300 000 pacientų juos turi pirkti už savo lėšas. Tai pabrėžiama Seimo Sveikatos reikalų komitetui atsiųstame Pacientų organizacijos rašte.

„Kaip naujajame vaistų kainyne keitėsi vidutinė paciento priemoka už kompensuojamuosius vaistus ir kiek naujų veikliųjų medžiagų per praėjusius metus buvo įtraukta į vaistų kompensavimo sąrašą? LVŽS frakcijos nariai nori tiksliai išsiaiškinti ir kokia planuojama sveikatos sistemos reforma“, – teigia A. Noreikienė.

Oficialiuose sveikatos apsaugos ministerijos pareiškimuose ministerija regionuose planuoja tapti dar 10-ies didelių gydymo įstaigų dalininke. Teigiama, kad tai prisidės prie geresnio paslaugų planavimo.

LVŽS frakcijos nariai nori išgirsti, kaip tai prisidės prie geresnės sistemos veiklos ir kas nuo ministerijos bus deleguoti dalyvauti ligoninių valdymo procesuose – politinės vadovybės atstovai ar valstybės tarnautojai?

Ir toliau gins lietuvių kalbą

Be to, LVŽS frakcijos Seimo nariai, gindami lietuvių kalbą, praėjusioje sesijoje kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl priimtų įstatymų pataisų, kuriomis mūsų šalies piliečių asmens dokumentuose įteisinamos nelietuviškos abėcėlės X, Q , W raidės ir laukia sprendimo ar priimtos įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai.

„Buvome priversti kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes manome, kad Seime priimtas nutarimas yra pavojingas Lietuvos valstybinės kalbos likimui. Tikiuosi, kad teismas priims teisingą sprendimą ir sustabdys valdančiųjų buldozerį, kuris naikina visus lietuvybės pamatus. Susidaro įspūdis, kad ko neišdrįsta padaryti sovietmečiu, valdantieji daro laisvoje Lietuvoje, neva gindami užsieniečių ar lietuvaičių, nutekėjusių į tolimas šalis, teises“, – sako A. Norkienė.

Anot LVŽS frakcijos narių, nė viena save gerbianti pasaulio valstybė neleidžia tapatybės dokumentuose rašyti kitaip nei valstybine kalba. Lietuvos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę.

LVŽS frakcija, planuodama darbotvarkę, siekia apimti aktualiausius valstybės klausimus. Darbotvarkėje ne tik įvardinamos problemos ar tie klausimai, kurių sprendimams pasigendama valdančiųjų rankos, bet ir į Seimo darbotvarkę siūlomi įstatymų projektai, kurie prisidės ir prie šalį užklupusių krizių sprendimo, ir prie šeimos politikos stiprinimo.