Konferencijoje dalyvavo Seimo narys ir kandidatas į Kauno merus Aurelijus Veryga, EP narys Bronis Ropė ir kandidatė į Kauno miesto savivaldybės tarybą Vaida Pranarauskaitė.

LVŽS atstovai: „Pavyko išsaugoti daugiau nei 2 mlrd. eurų ES fondų lėšų“

2023 02 10

Vykusios konferencijos „ES paramos „pyrago“ dalybos: kodėl nusipelnome gyventi ne prasčiau, nei sostinėje“ metu kalbėta apie regioninę atskirtį, europinių pinigų išsaugojimą regionams, Sanglaudos politiką ir regioninės politikos įgyvendinimą Lietuvoje.

Konferencijoje dalyvavo Seimo narys ir kandidatas į Kauno merus Aurelijus Veryga, EP narys Bronis Ropė ir kandidatė į Kauno miesto savivaldybės tarybą Vaida Pranarauskaitė.

Atskirtis tarp Vilniaus ir kitų regionų išlieka didelė, o kai kuriose savivaldybėse atotrūkis tarp vidutinio darbo užmokesčio siekia net 577 eurus. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, praeitų metų trečiąjį ketvirtį Vilniuje ir sostinės apskrityje vidutinis mėnesio atlyginimas prieš mokesčius sudarė 1984,6 eurus, tuo tarpu Tauragės regione – buvo vienas mažiausių ir siekė tik 1401,6 eurus. Maža to, nedarbo lygis Vilniuje yra gerokai mažesnis ir 2021 m. siekė tik 4,8 proc., tuo tarpu Vidurio ir Vakarų regione nedarbas sudarė net 8,2 proc. Didelis nedarbo lygis dar labiau pagilina socialinę ir finansinę atskirtį tarp tų žmonių, kurie gyvena Vilniuje ir šalies regionuose.

Kadangi Vilnius gerokai lenkia likusias Lietuvos savivaldybes pagal vienam gyventojui tenkantį BVP, ir ši statistika gerokai iškreipia bendrą visos Lietuvos BVP statistiką ES kontekste, kilo grėsmė, kad 2021-2027 m. finansiniu laikotarpiu ES parama Lietuvai ženkliai sumažės. Matydamas šią grėsmę, LVŽS deleguotas Europos Parlamento narys Bronis Ropė, bendradarbiaudamas su tuometine LVŽS Vyriausybe, dar praeitoje kadencijoje pasiekė, kad Lietuva ES būtų traktuojama ne kaip vienas, o kaip du atskiri statistiniai regionai – Sostinės regionas (Vilniaus apskritis, 130 proc. ES BVP vidurkio) bei Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas (likusios 9 apskritys, 70 proc. ES BVP vidurkio). Tokiu būdu 2021-2027 m. laikotarpiu Lietuvai teks ne 4 mlrd. eurų ES Sanglaudos fondo investicijų, kaip būtų buvę nieko nedarant, o 6,4 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad į Lietuvos regionus atkeliaus gerokai didesnė, nei būtų atkeliavusi ES parama.

Atsižvelgus į statistinius duomenis, kurie byloja apie pajamų nelygybę ir skurdą šalies regionuose, Europos Parlamento narys Bronis Ropė pažymi, kad regionai turi gauti gerokai daugiau lėšų, nei Sostinės regionas, esantis labai arti 130 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto vidurkio. „Šalys, turinčios žemesnį už 75 proc. ES BVP vidurkio gali pretenduoti gauti didesnę sumą lėšų iš europinių lėšų. Turtingesni regionai gauna mažesnį finansavimą iš Sanglaudos pinigų ir privalo prisidėti prie projektų įgyvendinimo, skiriant savo dalį lėšų. Padalinus Lietuvą į du regionus, pavyko išsaugoti net 2 mlrd. eurų. Tam, kad padalinus regionus būtų galima gauti didesnį finansavimą, užtruko net trejus metus, tačiau pavyko spėti į 2021-2027 m. ES fondų lėšų etapą“, – sako Bronis Ropė.

Anot EP nario Bronio Ropės biurų vadovės Lietuvoje Rūtos Bičiuvienės, šis pasiekimas įrodo, kiek daug gali nuveikti vienas, tačiau motyvuotas pasiekti rezultato Europos Parlamento narys. B. Ropės pasiekimą, garantavusį Lietuvai per du milijardus eurų didesnę vien Sanglaudos fondų paramą, tiesiogiai pajus kiekviena Lietuvos savivaldybė. Tačiau nepaprastai svarbu, kad paramos lėšos būtų leidžiamos ūkiškai ir tiksliai tam, kam reikia – atskirčiai tarp savivaldybių mažinti.

Seimo narys ir kandidatas į Kauno miesto merus Aurelijus Veryga akcentavo, kad regionų atskirtis stabdo visos šalies ekonominį išsivystymą. „Europos Sąjungos investicijos – svarbi dedamoji, vykdant didelius ir reikšmingus projektus. Dauguma projektų Kaune yra įgyvendinti naudojant europinius pinigus, tarp tokių projektų – Aleksoto gatvių tvarkymas, S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcija ir kiti reikšmingi projektai. Kaunas galėjo įgyvendinti nemažai projektų, nes turėjo atramą nacionalinėje valdžioje. Šiandien Kaunui būtina atnaujinti viešąjį transportą, turi būti pastatytas infekcinių ligų klasteris ir investuojama didesnė dalis lėšų į švietimą. Negalima visko sukelti vien į Vilnių“, – klausia Aurelijus Veryga.

Peticijos autorė ir kandidatė nuo LVŽS į Kauno miesto savivaldybės tarybą Vaida Pranarauskaitė dėkojo už galimybę realiomis demokratijos priemonėmis pakeisti neteisėtus valdžios sprendimus. Vaida – viena iš peticijos autorių, pabrėžė, kad tiesioginių užsienio investicijų Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui, lyginant su Sostinės, tenka gerokai mažiau. Pavyzdžiui, Sostinės regione vienam gyventojui tenka daugiau nei 16 tūkst. eurų tiesioginių investicijų, tuo tarpu Vidurio ir Vakarų regiono gyventojui – 5 tūkst. eurų. „Džiugu, kad mūsų peticija buvo išnagrinėta Europos Parlamente. Pernai balandžio 26 d. gautas atsakymas, kad Europos Komisija su Lietuvos Vyriausybe pasiekė kompromisą ir į Sostinės regioną perkels tik 363,88 mln. eurų, o 314,9 mln. eurų liks Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui“, – sako kandidatė į Kauno miesto savivaldybės tarybą Vaida Pranarauskaitė.

Rinkimai į savivaldybių tarybas ir merus vyks šių metų kovo 5 dieną. Rinkimuose dalyvaujančios LVŽS numeris – 12. Viso įvyksiančiuose savivaldos rinkimuose Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kelia 52 kandidatus į merus visoje Lietuvoje. Tarp jų – profesoriai, gydytojai, Seimo nariai ir dabar pareigas einantys merai.