„Matydami, kaip neatsakingai elgiamasi su jų pinigais, žmonės negali atsiimti savo turto – piniginių lėšų – iš nepatikimų privačių pensijų fondų valdytojų.“

Ligita Girskienė. Lietuvos piliečiai – privačių pensijų fondų įkaitai

2024 06 03

Kiekvienas mūsų pagalvojame apie orią, sočią ir prasmingą senatvę. Dirbame daug, mokame mokesčius ir tikimės, kad senatvėje valstybė mums užtikrins bent minimalių poreikių tenkinimą. Deja, valstybė neturi neišsenkančio šaltinio, nei puodo, kuris saldžios košė privirtų visiems. O ir verdančių košę kasmet mažėja. Visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas akivaizdžiai pralaimi demografijos lenktynėse. Jau dabar aišku, kad oria, sočia mūsų didžiosios dalies piliečių senatve valstybė nebus pajėgi pasirūpinti. Tiesiog nebus kam uždirbti pinigų senoliams.

Išeičių buvo pradėta ieškoti dar 1999 m. Dienos šviesą išvydo Pensijų fondų įstatymas, kuris sudarė galimybes privačių pensijų fondų steigimui ir veiklai. 2000 m. Seimas priėmė Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą. Buvo tikimasi, kad privatūs pensijų fondai papildys esamą socialinio draudimo pensijų sistemą ir gyventojams sudarys geresnes sąlygas pasirūpinti savo ateitimi. Taigi, pagrindinis pensijų kaupimo sistemos tikslas buvo užtikrinti kiekvienam piliečiui pakankamas ir nuolatines pajamas senatvėje, kad būtų galima išlaikyti bent panašią gyvenimo kokybę, kokia ji buvo dirbant.

Didžioji dalis mūsų, susižavėję galimybe alternatyviai kaupti lėšas savo senatvei, pasižvalgę po kitas Europos Sąjungos šalis ir jų taikomas papildomas pensijos kaupimo galimybes, pasirašėme kaupimo sutartis su privačiais pensijų fondais. Ir uoliai mokėjome įmokas kas mėnesį...

Palaipsniui, keičiantis Vyriausybės nariams, į politikų duris nenuilstamai besibeldžiant privatiems pensijų fondams atstovaujantiems lobistams, kaupimas senatvei tapo privalomu. Taip Lietuvos piliečiai tapo privačių pensijų fondų įkaitais. Be galimybės rinktis. Gerai tai ar blogai - spręskite jūs.

Per Lietuvą nuvilnijus istorijai apie Šarūno Stepukonio, kurio realiai po skandalo visuomenė gyvo nematė, kazino, esą, praloštus „BaltCap“ milijonus, kurių didžiąją dalį sudarė ir privačių pensijų fondų pinigai, žmonės masiškai ėmė ieškoti galimybių atsiimti savo sunkiai uždirbtus, nuvertėjusius pinigus iš neatsakingų valdytojų. Prasidėjo bylų nagrinėjimas teismuose. Laukiame teismų nutarčių ir teismų praktikos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnyje piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas. Įvirtinta nuostata, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai.

Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės neliečiamybė ir apsauga reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės.

Matydami, kaip neatsakingai elgiamasi su jų pinigais, žmonės negali atsiimti savo turto – piniginių lėšų – iš nepatikimų privačių pensijų fondų valdytojų. Pastarieji neprisiima atsakomybės dėl nuostolingų investicijų, kaip ir neprisiims atsakomybės dėl praloštų pensijų fondų pinigų.

Mes privalome leisti žmonėms patiems pasirūpinti savo skalsesne senatve, investuoti savo uždirbtus pinigus jiems priimtinu būdu, o iki šiol privačiuose pensijų fonduose sukauptus ir kasdien nuvertėjančius pinigus – leisti atsiimti.

Įvertinusi kitų Europos Sąjungos šalių praktiką pensijų kaupimo sistemoje, registravau Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus, kuriuos priėmus, asmenims būtų sudaryta galimybė atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, pateikti prašymą nutraukti sutartį ir per 30 kalendorinių dienų atgauti sumokėtas įmokas. Juk ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas neseniai priėmė nutarimą, kuriame konstatavo, kad Pensijų kaupimo įstatymo nuostatos, kuriomis kaip vienas iš pensijų kaupimo pabaigos būdų nenumatytas pensijų kaupimo sutarties nutraukimas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.