Kodėl valdantieji negirdi pusės Lietuvos

2022 10 06

Lapkritį dabartinio Seimo kadencija persivers į antrąją pusę. Deja, galime kalbėti ne apie Lietuvos žmonių gyvenimo gerėjimą, bet apie visą paketą jau antrus kadencijos metus išgyvenamų krizių: pandemijos valdymo, švietimo sistemos, užsienio politikos, energetikos, sveikatos, pabėgėlių ir jų srautų valdymo, pagaliau – puokštė dvasinių vertybių trypimo. Daugoka dvejiems metams? Taip, bet skaudžiausia, kad dabartinė konservatorių ir liberalų, „laisviečių“ Seimo dauguma tiesiog arogantiškai ignoruoja pusės Lietuvos rinkėjų valią. Iš valdančiosios Seimo pusės jaučiamos nuolatinės patyčios, kurios skirtos ne tik politikams, bet ir didelei daliai Lietuvos žmonių.

Jau dabar aišku, kad viena iš pagrindinių bėdų ta, kad ši Vyriausybė neplanuoja jokių priemonių, kurios palengvintų gyventojams atlaikyti šį sunkų laikotarpį ir padėtų spręsti tikras bėdas. Jeigu to nestabdysime, jeigu valdantieji girdės tik patys save, reikės kalbėti ir apie pasitikėjimo valstybe krizę, kuri ypač skaudi, nemaloni.

Apie dabartinę situaciją, įpusėjus kadencijai, kalba opozicijoje dirbantys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai.

Auš­ri­nė NOR­KIE­NĖ,
LVŽS frak­ci­jos se­niū­nė Sei­me

Mes ma­to­me aiš­kią vals­ty­bės vi­zi­ją, ku­rios pa­grin­das yra šei­ma. Val­dan­tie­ji per dve­jus me­tus val­džio­je pa­ro­dė, kad jiems vi­siš­kai ne­rū­pi ša­lies gy­ven­to­jų gy­ve­ni­mo ko­ky­bė ir tra­di­ci­nės, šimt­me­čiais puo­se­lė­tos lie­tu­viš­kos ver­ty­bės, o dau­gu­ma „bul­do­ze­rio“ prin­ci­pu prii­ma­mų spren­di­mų už­den­gia­ma skam­biais po­li­ti­niais šū­kiais. Jie pra­ra­do ry­šį su kraš­to žmo­nė­mis. LVŽS frak­ci­ja ne tik įvar­di­ja pro­ble­mas, ku­rias spren­džiant pa­si­gen­da­ma val­dan­čių­jų va­lios, bet ir siū­lo la­bai konk­re­čius žings­nius ir įsta­ty­mų pa­tai­sas, ku­rios ga­li pri­si­dė­ti prie ša­lies gy­ven­to­jų skur­do ir tur­ti­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mo. Ta­čiau Sei­mo dau­gu­ma mums tie­siog net ne­lei­džia pa­teik­ti šių pa­siū­ly­mų svars­ty­ti.

Ne­ra­mi­na šil­dy­mo se­zo­nas
Gy­ven­to­jai pra­dė­jo tau­py­ti, su­ma­žė­jo var­to­ji­mas, kai­nos ir to­liau ky­la, per su­mo­ka­mus mo­kes­čius ženk­liai su­ma­žė­jo įplau­kos vals­ty­bei ir su­si­da­rė sa­vo­tiš­kas pa­vo­jin­gai už­bur­tas ra­tas, rei­kia ieš­ko­ti išei­čių iš jo. Ar bus nu­ma­ty­tas kom­pen­sa­vi­mas var­to­to­jams dėl di­dė­jan­čių elekt­ros, du­jų ir šil­dy­mo kai­nų? Ar ši Vy­riau­sy­bė pa­ga­liau su­ma­žins pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tį (PVM) smar­kiai brangs­tan­tiems mais­to pro­duk­tams? Tai yra pro­ble­mos, rei­ka­lau­jan­čios ypač sku­bių, nea­ti­dė­lio­ti­nų spren­di­mų. Vy­riau­sy­bė tu­ri gal­vo­ti apie prie­mo­nes inf­lia­ci­jai su­val­dy­ti, nes dau­ge­lį ne­ra­mi­na šil­dy­mo se­zo­nas. So­cia­li­nė įtam­pa vis la­biau au­ga, to­dėl val­dan­tie­ji tu­ri ieš­ko­ti bū­dų, kaip pa­ža­bo­ti kai­nų ki­li­mą.

La­bai svar­bu su­re­gu­liuo­ti pa­gal­bą vers­lams, nes šia­me juo­se dir­ba daug gy­ven­to­jų. Šio­je si­tua­ci­jo­je vi­si vers­lai ir gy­ven­to­jai, o ypač Vy­riau­sy­bė tu­ri gal­vo­ti, kaip tau­py­ti, op­ti­mi­zuo­ti, amor­ti­zuo­ti kai­nas la­biau­siai pa­žei­džia­miems as­me­nims, nes jau pra­si­de­da la­bai sun­kus pe­rio­das. Vers­lai ma­to, „Ache­ma“ sto­ja, ki­ti vers­lai sto­ja, nes jie jau gau­na tas tik­ras kai­nas, ku­rių nie­kas iki šiol nea­mor­ti­za­vo. Rei­kia grei­to vei­ki­mo, ku­rio ne­ma­ty­ti.

Il­guo­ju pe­rio­du, LVŽS frak­ci­jos na­rių nuo­mo­ne, pir­miau­sia rei­kė­tų at­si­sa­ky­ti nau­do­ti bran­gų ku­rą šil­dy­mui ir ieš­ko­ti al­ter­na­ty­vų, sta­ty­ti nau­jus šil­dy­mo ka­ti­lus. Ši­lu­mos ga­min­to­jai ir tie­kė­jai tu­ri mo­der­ni­zuo­ti sa­vo ši­lu­mos per­da­vi­mo tra­sas, taip su­ma­ži­nant pa­čios ši­lu­mos ga­my­bos kie­kį ir pa­ti­ria­mas są­nau­das. La­bai svar­bu žmo­nėms pa­siū­ly­ti vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mą va­di­na­mą­ją ma­žą­ją ši­lu­mos punk­tų re­no­va­ci­ją, jei nė­ra ga­li­my­bės at­lik­ti vi­so na­mo re­no­va­ci­jos. Ir ga­liau­siai Vals­ty­bi­nė ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo ta­ry­ba pri­va­lo ati­džiau ver­tin­ti ener­gi­jos ga­min­to­jų pa­ti­ria­mas są­nau­das ir už­tik­rin­ti są­ži­nin­gą ta­ri­fą gy­ven­to­jams.

Dė­me­sys – šei­moms, sau­gu­mui
LVŽS frak­ci­ja ypa­tin­gą dė­me­sį ski­ria šei­moms, jų stip­ri­ni­mui ir ge­ro­vės au­gi­ni­mui. Mes ma­to­me aiš­kią vals­ty­bės vi­zi­ją, ku­rios pa­grin­das yra šei­ma. Ne­ri­mą ke­lia ir ki­ti klau­si­mai: šiuo me­tu la­bai svar­bu spręs­ti ša­lies gy­ven­to­jų sau­gu­mą. Ma­to­me daug neišsp­ręs­tų klau­si­mų ir pa­grįs­tai nuo­gąs­tau­ja­me dėl nuo­la­ti­nio in­for­ma­ci­jos trū­ku­mo.

Bręs­ta dar vie­na svei­ka­tos sis­te­mos pro­ble­ma. Be prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mos re­for­mos, įsi­ga­lio­ja nau­jas 2022 me­tų vais­tų kai­ny­nas. Iš kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų są­ra­šo dings­ta kai ku­rie vais­tai ir apie 300 000 pa­cien­tų juos tu­ri pirk­ti už sa­vo lė­šas. Ko­dėl priim­tas toks spren­di­mas? Val­dan­tie­ji neat­sa­ko.

Ža­lin­ga už­sie­nio po­li­ti­ka
LVŽS frak­ci­ja ma­to ir gir­di, kad Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Gab­rie­lius Lands­ber­gis da­ro vis­ką, kad tik vals­ty­bė bū­tų iš­ba­lan­suo­ta, nes už­sie­nio po­li­ti­ka – chao­tiš­ka ir ne­nus­pė­ja­ma. Ar tik­rai di­des­nio­ji Lie­tu­vos vi­suo­me­nės da­lis, rin­kė­jai pa­lai­ko to­kią už­sie­nio po­li­ti­kos kryp­tį? Už­sie­nio po­li­ti­ka yra la­bai svar­bi. Nuo jos spren­di­mų, kaip ma­to­me, daug pri­klau­so: eko­no­mi­ka, ener­ge­ti­ka, o ypač – vals­ty­bės sau­gu­mas.

Ven­gia­ma ob­jek­ty­vios nu­trauk­tų san­ty­kių su Ki­ni­ja ana­li­zės. Kas pa­dengs vals­ty­bės ir vers­lo pa­ti­ria­mus nuo­sto­lius dėl ne­no­ro at­sta­ty­ti san­ty­kius taip, kaip pra­ne­šė ofi­cia­lūs Ki­ni­jos as­me­nys Lie­tu­vo­je – iš­spren­džiant Tai­va­nie­čių at­sto­vy­bės pa­va­di­ni­mo klau­si­mą.

Ar Vy­riau­sy­bė pa­si­ruo­šė ag­re­sy­viai Ru­si­jos reak­ci­jai ir re­to­ri­kai dėl da­lies tran­zi­ti­nių kro­vi­nių į Ka­li­ning­ra­do sri­tį su­stab­dy­mo? Ar bu­vo kreip­ta­si į są­jun­gi­nin­kus dėl itin jaut­raus Ka­li­ning­ra­do tran­zi­to klau­si­mo? Į ši­tuos ir ki­tus klau­si­mus iki šiol at­sa­ky­mų nė­ra, o pa­sek­mes vi­si gy­ven­to­jai jau­čia jau da­bar.

Re­gio­nams – jo­kio dė­me­sio
LVŽS val­dy­mo lai­ko­tar­piu bu­vo priim­tas Re­gio­ni­nės plėt­ros įsta­ty­mas. Bu­vo aiš­kiai api­brėž­ta, ko­kiais įran­kiais tu­ri bū­ti stip­ri­na­mi re­gio­nai. Tarp ki­tų nu­ta­ri­mų, re­gio­nams tu­rė­jo bū­ti skir­ta 30 pro­cen­tų eu­ro­pi­nių in­ves­ti­ci­nių lė­šų. Da­bar šio įsi­pa­rei­go­ji­mo ne­si­lai­ko­ma. Sa­vi­val­dy­bės įspaus­tos į rė­mus – pri­va­lo vyk­dy­ti tik nu­ro­dy­tus pro­jek­tus. Dėl šios prie­žas­ties pra­ran­da pa­pil­do­mas lė­šas.

Per dve­jus me­tus ne­pa­di­dė­jo nei pa­trauk­lu­mas, nei pa­si­ti­kė­ji­mas re­gio­nais. Pas­lau­gos re­gio­nuo­se ei­na nuo žmo­gaus, o ne prie žmo­gaus. Mo­te­rys gim­dy­ti pri­vers­tos va­žiuo­ti net 100 ki­lo­met­rų. Ko­kia jau­na šei­ma no­rės gy­ven­ti re­gio­nuo­se, kai pa­slau­gos nu­to­lu­sios?

Kai­mo mo­kyk­los pa­smerk­tos my­riop. Neat­siž­vel­gia­ma nei į re­gio­no spe­ci­fi­ką, ne­si­gi­li­na­ma nei kaip vai­kai pa­sieks nu­to­lu­sias mo­kyk­las, nei ko­kia už­kla­si­nė veik­la jiems bus pa­sie­kia­ma. Apie švie­ti­mo tink­lo plėt­rą į re­gio­nus net ne­gal­vo­ja­ma. Ke­lių sek­to­riu­je taip pat trūks­ta il­ga­lai­kės stra­te­gi­jos, ku­rios pa­grin­du bū­tų ga­li­my­bė lai­ku pa­reng­ti pro­jek­tus, lai­ku su­pla­nuo­ti ša­lies in­ves­ti­ci­jas, o ran­go­vams tin­ka­mai or­ga­ni­zuo­ti sa­vo veik­lą.

Prak­tiš­kai ne­be­li­ko re­gio­ni­nės po­li­ti­kos, ku­ri ska­tin­tų dar­bo vie­tų kū­ri­mą ir in­ves­ti­ci­jas, inf­rast­ruk­tū­ros at­si­nau­ji­ni­mą. Su­si­da­ro toks įspū­dis, kad šios ka­den­ci­jos val­dan­tie­ji ne­su­ge­ba tei­gia­ma kryp­ti­mi vys­ty­ti vals­ty­bės, kom­pe­ten­tin­gai spręs­ti pro­ble­mas, priim­ti rei­ka­lin­gus vi­suo­me­nei spren­di­mus. Ma­to­me, kad dau­ge­lis svar­bių klau­si­mų strin­ga, to­dėl iš šios ka­den­ci­jos val­dan­čių­jų tei­gia­mų po­ky­čių jau ne­si­ti­ki­me.

Prof. Au­re­li­jus VE­RY­GA,
LVŽS frak­ci­jos na­rys, LVŽS pir­mi­nin­ko pirmasis pa­va­duo­to­jas

Svei­ka­tos skam­biais pa­si­sa­ky­mais ne­su­kur­si
Žmo­nių svei­ka­ta pri­klau­so nuo dau­gy­bės da­ly­kų, ta­čiau la­biau­siai – nuo mū­sų gy­ven­se­nos. Svei­kai gy­ven­se­nai są­ly­gas ga­li­ma tiek pa­ge­rin­ti, tiek pa­blo­gin­ti. O ko­kias ten­den­ci­jas ma­to­me pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus? Iš da­bar­ti­nio Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro A. Dul­kio gir­di­me skam­bius pa­reiš­ki­mus apie ko­rum­puo­tą ir mo­bin­go per­smelk­tą svei­ka­tos sis­te­mą, gir­di­me pa­reiš­ki­mus apie blo­gą žmo­nių psi­chi­kos svei­ka­tą, di­de­lį al­ko­ho­lio var­to­ji­mą ir au­gan­čius sa­vi­žu­dy­bių ro­dik­lius. Gir­di­me gra­si­ni­mus, kad il­gus me­tus me­di­kams li­cen­ci­jos bu­vo tik da­li­na­mos, o da­bar pa­ga­liau bus ima­ma­si jų ati­mi­nė­ji­mo.

Ta­čiau apie vis­ką kiek nuo­sek­liau. Praė­ju­sio­je ka­den­ci­jo­je bu­vo­me nuo­lat kri­ti­kuo­ja­mi dėl priim­tų spren­di­mų vi­suo­me­nės svei­ka­tos sri­ty­je. Bu­vo­me nuo­lat kal­ti­na­mi dėl drau­di­mų ir pan. Ypač daug net pa­šai­pių epi­te­tų te­ko iš­girs­ti man, net „mi­nist­ro-drau­di­ko“ var­das man bu­vo pri­kljuo­tas ir per­ša­mas. Ta­čiau ką iš tie­sų su­ge­bė­jo­me pa­da­ry­ti? Lie­tu­vo­je bu­vo priim­tas vi­sas pa­ke­tas moks­lu pa­grįs­tų al­ko­ho­lio kont­ro­lės prie­mo­nių, ku­rios per du me­tus vie­nam 15 me­tų ir vy­res­niam gy­ven­to­jui lei­do su­ma­žin­ti ab­so­liu­taus su­var­to­ja­mo al­ko­ho­lio kie­kį be­veik dviem lit­rais, o biu­dže­tą pa­pil­dė dau­giau kaip 100 mi­li­jo­nų eurų al­ko­ho­lio ak­ci­zų. Su­ma­žė­jo ir vai­kų al­ko­ho­lio var­to­ji­mas. Bu­vo įsteig­tas pri­klau­so­my­bių kon­sul­tan­tų tink­las, per­tvar­ko­mi pri­klau­so­my­bių gy­dy­mo cent­rai ir t. t. Ar atė­ju­si nau­ja val­džia ką nors at­šau­kė ir pa­kei­tė? Ne. Gar­siai rė­kau­ja­ma bu­vo tik prieš rin­ki­mus. Tie­sa, bu­vo ban­dy­mų pri­ta­rus Svei­ka­tos mi­nist­rui ir vy­riau­sy­bei li­be­ra­li­zuo­ti al­ko­ho­lio kont­ro­lės po­li­ti­ką, ta­čiau tie ban­dy­mai Sei­me pa­ty­rė fias­ko.

Praė­ju­sio­je ka­den­ci­jo­je la­bai daug pa­stan­gų bu­vo įdė­ta, kad vai­kų mai­ti­ni­mas bū­tų svei­ka­tai pa­lan­kus, o pa­tys ma­žiau­si bū­tų mai­ti­na­mi ne­mo­ka­mai. Šias pa­stan­gas da­bar bai­gia su­griau­ti re­kor­di­nė inf­lia­ci­ja, au­gan­čios ener­gi­jos ir mais­to pro­duk­tų kai­nos. Jo­kio pro­gre­so ne­be­gir­dim ir fi­zi­nio ak­ty­vu­mo sri­ty­je. Tai­gi ga­li­me sa­ky­ti, kad skam­būs pa­si­sa­ky­mai apie rū­pes­tį svei­ka­tai yra vi­siš­kai be tu­ri­nio.

Jei žvilg­tel­si­me į va­di­na­mą­ją gy­do­mo­sios me­di­ci­nos da­lį, ten iš­vy­si­me taip pat daug keis­tų da­ly­kų. Šei­mos me­di­ci­nos per­tvar­ka gra­si­na­si pa­suk­ti Lie­tu­vą ke­liu, nuo ku­rio sėk­min­gai nu­su­ko­me prieš tris de­šimt­me­čius. Pa­čių šei­mos gy­dy­to­jų nuo­mo­ne, vyk­do­ma re­for­ma at­gra­sys stu­den­tus nuo šei­mos me­di­ci­nos stu­di­jų, ap­sun­kins pa­cien­tams pa­si­rin­ki­mą, ati­to­lins šei­mos me­di­kus nuo pa­cien­tų ir pa­da­rys šią pro­fe­si­ją ne­pat­rauk­lia. Ta­čiau šie ar­gu­men­tai ne­bu­vo iš­girs­ti nei Vy­riau­sy­bė­je, nei da­bar­ti­nių val­dan­čių­jų Sei­me. Ne­bu­vo iš­girs­ta ir tai, kad ku­ria­mas mo­de­lis leis fi­nan­siš­kai skriaus­ti šei­mos me­di­ci­ną. O ir kas ga­lė­tų pa­neig­ti, kad dėl re­for­mi­nių in­ves­ti­ci­jų yra ap­gau­di­nė­ja­ma net pi­ni­gus ski­rian­ti Eu­ro­pos Są­jun­ga? Ne­be­li­ko ir skam­bių pa­ža­dų dėl spar­taus me­di­kų dar­bo už­mo­kes­čio di­di­ni­mo. O ir tą di­di­ni­mą, ku­ris bu­vo, bai­gia pra­ry­ti re­kor­di­nė inf­lia­ci­ja.

Praė­ju­sio­je ka­den­ci­jo­je pir­mo vais­to pa­sky­ri­mo tvar­ką kri­ti­ka­vę val­dan­tie­ji kon­ser­va­to­riai ir li­be­ra­lai da­bar pa­tys siū­lo spren­di­mus, ku­riais įsta­ty­me bū­tų „įkal­tas“ prin­ci­pas, kad prie­mo­ka vy­res­nio am­žiaus gy­ven­to­jui ar ma­žas pa­ja­mas tu­rin­čiam pa­cien­tui bū­tų kom­pen­suo­ja­ma tik už pi­giau­sią vais­tą. Ir tai jau ne­bep­rik­lau­sys nuo to, ar vais­tas ski­ria­mas pir­mą kar­tą, ar žmo­gus vais­tą jau var­to­jo anks­čiau. Nors var­gu ar rei­kia ste­bė­tis, kad iš­skir­ti­nes są­ly­gas bū­tent pri­va­čioms ug­dy­mo įstai­goms ir tur­tin­gų tė­vų vai­kams ku­rian­tys da­bar­ti­niai val­dan­tie­ji gal­vo­ja, kad ir bran­ges­nius vais­tus tu­ri gau­ti tik tie, ku­rie tu­ri dau­giau pi­ni­gų.

Api­bend­ri­ni­mas la­bai pa­pras­tas: kal­bė­ti yra vie­na, o da­ry­ti vi­sai kas ki­ta. Ma­li­mas lie­žu­viu Svei­ka­tos sis­te­mos ar pa­lan­kios ap­lin­kos svei­kai gy­ven­se­nai ne­su­ku­ria, tam rei­kia kom­pe­ten­ci­jos ir po­li­ti­nės va­lios. Ten­ka kons­ta­tuo­ti, kad šiuo me­tu nė­ra nei vie­no, nei ki­to.

Ro­ber­tas ŠARK­NIC­KAS,
LVŽS frak­ci­jos na­rys, Sei­mo Kul­tū­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas

Džiau­giuo­si, kad LVŽS praė­ju­sio­je ka­den­ci­jo­je su­ge­bė­jo įro­dy­ti bei įgy­ven­din­ti idė­ją, kad Kul­tū­ros pa­sas yra svar­bus ug­dant jau­ną as­me­ny­bę jau mo­kyk­los suo­le, kad pa­sku­ti­nį mė­ne­sio sek­ma­die­nį lan­ko­mu­mas yra ne­mo­ka­mas mu­zie­juo­se ir kt. Ta­čiau yra dar kur pa­dir­bė­ti iš pe­ties kul­tū­ros sri­ty­je.

Jau ant­ri me­tai ban­do­me įro­dy­ti da­bar­ti­nei val­džiai, kad Kul­tū­ros pa­grin­dų įsta­ty­mą se­niai me­tas priim­ti, jis rei­ka­lin­gas, ta­čiau mū­sų praė­ju­sios val­džios net dvie­jų mi­nist­rų pa­reng­tas Kul­tū­ros pa­grin­dų po­li­ti­kos įsta­ty­mo pro­jek­tas dirb­ti­nai yra vil­ki­ni­mas, gu­li stal­čiuo­se. Ir tai, pa­sa­ky­čiau, da­ro­ma ne­be­kul­tū­rin­gai.

Kul­tū­ros cent­rai nė­ra trak­tuo­ja­mi kaip vai­kų ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo įstai­gos, nors at­lie­ka šią funk­ci­ją ir net la­bai ge­rai, jiems ski­ria­mas per ma­žas dė­me­sys, per ma­žas tar­pins­ti­tu­ci­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas, per ma­ži kul­tū­ros dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mai, to­dėl sun­ku pri­trauk­ti jau­nus spe­cia­lis­tus, sun­ku iš­lai­ky­ti esa­mus ge­rus spe­cia­lis­tus, at­ly­gi­ni­mai tu­rė­tų bū­ti to­ly­gūs bent jau švie­ti­mo įstai­gų dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mams.

Dar ne­se­niai Sei­mo val­dan­tie­ji pri­ta­rė lie­tu­vių kal­bos abė­cė­lė­je ne­san­čių rai­džių – „q“, „w“, „x“ – ra­šy­bai Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čio as­mens ta­pa­ty­bę pa­tvir­ti­nan­čiuo­se do­ku­men­tuo­se, ci­vi­li­nės būk­lės ak­tų įra­šuo­se ir ki­tuo­se as­me­niui iš­duo­da­muo­se ofi­cia­liuo­se do­ku­men­tuo­se. Tiek šio įsta­ty­mo svars­ty­mo Sei­me me­tu, tiek iš­kart po jo priė­mi­mo įspė­jau, kad po šio spren­di­mo iš­kils grės­mė lie­tu­vių kal­bai ir ne­tgi Kons­ti­tu­ci­jai. Il­gai lauk­ti ne­rei­kė­jo: jie ap­su­ko, ap­vy­nio­jo įvai­riais sal­dai­nių bliz­gan­čiais po­pie­rė­liais, už­su­ko kie­tai po­pie­riu­kų ga­lus tvir­tin­da­mi, kad dau­giau neis gi­lyn į lie­tu­vių kal­bos iš­dar­ky­mą su­nai­ki­ni­mo link.

Jau tuo­met sa­kiau, kad Pan­do­ros skry­nia ati­da­ry­ta, mat ki­tas to­kio įsta­ty­mo priė­mi­mo pa­sek­mių žings­nis bus diak­ri­ti­nių ženk­lų nau­do­ji­mas žo­džiuo­se. Be­je, pro­ce­sas jau pa­ju­dė­jo. Ar ki­tas žings­nis ne­bus įtei­sin­ti ir ki­ri­li­cos ar ara­bų raš­me­nis?

Ši val­džia per pir­muo­sius va­do­va­vi­mo me­tus tiek su­dar­kė puo­se­lė­tą lie­tu­vių kal­bą, kiek ne­su­ge­bė­jo pa­siek­ti 50 me­tų tru­ku­si oku­pa­ci­ja.

Sta­sys TU­MĖ­NAS,
LVŽS frakcijos narys, šiau­lie­tis

Švie­ti­mo sis­te­mos kri­zė
Švie­ti­mas Lie­tu­vo­je ir to­liau ri­ta­si že­myn. Ne­bė­ra pra­smės var­dy­ti prie­žas­čių – te­lie­ka api­bend­rin­ti, kad mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­ka, Tūks­tant­me­čio mo­kyk­los, įtrau­ku­sis ug­dy­mas pro­ble­mų ne­spren­džia ir ne­spręs, o jas tik di­di­na ir di­dins.

To­kia si­tua­ci­ja su­si­da­rė, nes: 1. Vi­si re­for­muo­to­jai pa­mir­šo pa­grin­di­nį švie­ti­mo sis­te­mos ele­men­tą – Mo­ky­to­ją. 2. Nė­ra su­pra­ti­mo ir pa­jė­gų su­kur­ti sa­vą, au­ten­tiš­ką švie­ti­mo sis­te­mą, pe­ri­mant ge­riau­sią ki­tų ša­lių pa­tir­tį, tin­kan­čią Lie­tu­vai, bei ją pri­de­ri­nant prie sa­vo­jo švie­ti­mo mo­de­lio.

Įvyk­dy­tos ne­pa­si­tei­si­nu­sios aukš­to­jo moks­lo re­for­mos jau duo­da vai­sių – trūks­ta pe­da­go­gų, ku­riuos anks­čiau sėk­min­gai Lie­tu­vai ren­gė Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tas, Šiau­lių uni­ver­si­te­tas. Taip, šie uni­ver­si­te­tai ne­ga­lė­jo kon­ku­ruo­ti tarp­tau­ti­nė­je erd­vė­je, bet jie ga­lė­jo vyk­dy­ti na­cio­na­li­nės švie­ti­mo sis­te­mos už­da­vi­nius, to­dėl vals­ty­bė tu­rė­jo į juos in­ves­tuo­ti, o ne juos griau­ti. Da­bar jau­ni­mas su­vi­lio­ja­mas fi­nan­si­ne iš­mo­ka, ta­čiau tai yra nie­kur ne­ve­dan­tis ke­lias. At­ly­gis mo­ty­vuo­ja, bet ne­ga­ran­tuo­ja efek­ty­vaus – į mo­ki­nį ir į vals­ty­bės reik­mes orien­tuo­to – mo­ky­to­jo dar­bo.

Mi­nist­rė J. Šiugž­di­nie­nė ne­se­niai pri­pa­ži­no: „Iš­si­la­vi­ni­mo ro­dik­liai vis tik sig­na­li­zuo­ja kai ku­rias pro­ble­mas. Lie­tu­vo­je tu­ri­me daug iš­si­la­vi­nu­sių žmo­nių, aukš­to­jo moks­lo dip­lo­mų, ta­čiau ma­žai iš­si­la­vi­ni­mo“. Štai čia sly­pi dar vie­na Lie­tu­vos pro­ble­ma – aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tys as­me­nys neiš­nau­do­ja sa­vo po­ten­cia­lo, o vals­ty­bė taip pat tuo ne­suin­te­re­suo­ta. Pa­tiks­lin­ki­me, iš­si­la­vi­ni­mo lie­tu­viams ne­trūks­ta, bet nė­ra to re­zul­ta­to, ku­rį tu­rė­tų duo­ti iš­si­la­vi­ni­mas. Mo­ky­ma­sis aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je dėl pro­ce­so ir dip­lo­mo nė­ra tas ke­lias, ku­rio rei­kia XXI a. Lie­tu­vai.

Svei­ka­tos sis­te­mos kri­zė
Kiek­vie­nas Lie­tu­vos gy­ven­to­jas iš­var­dys be­ga­lę svei­ka­tos sis­te­mos bė­dų. Ir žmo­nės yra tei­sūs, nes jie lau­kia il­gus mė­ne­sius, kol gaus gy­dy­to­jo spe­cia­lis­to kon­sul­ta­ci­ją. Pas­ta­ro­ji taip pat daž­nai ne­pa­tei­si­na vil­čių, o žmo­gaus to­liau ser­ga, kol ga­lų ga­le mirš­ta... „Mū­sų ša­ly­je per­nai mi­rė 47 746 nuo­la­ti­niai gy­ven­to­jai (22,9 tūkst. vy­rų ir 24,9 tūkst. mo­te­rų).“ (Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas).

Svei­ka­tos re­for­ma ne­tu­ri prio­ri­te­tų, o svar­biau­sias bū­tų šis – gy­ven­to­jai tu­ri lai­ku gau­ti ko­ky­biš­kas svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas. Mi­nist­ro A. Dul­kio va­do­vau­ja­mos Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos rek­la­muo­ja­mas „Svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų tink­las, grįs­tas kom­pe­ten­ci­jos cent­rų ir bend­ra­dar­bia­vi­mo mo­de­liu“ iš es­mės tė­ra dar vie­na op­ti­mi­za­ci­ja, dar vie­na ad­mi­nist­ra­ci­nė re­for­ma. Pla­nuo­ja­mi 3 kom­pe­ten­ci­jų cent­rai (Vil­nius, Kau­nas, Klai­pė­da) dėl tre­ti­nio ly­gio as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros; 5 re­gio­nai (Vil­niaus, Kau­no, Klai­pė­dos, Šiau­lių, Pa­ne­vė­žio) dėl ant­ri­nių as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų or­ga­ni­za­vi­mo. Tai tik pa­tvir­ti­na, kad Lie­tu­vos gy­ven­to­jai ir to­liau ne­ga­lės lai­ku gau­ti ko­ky­biš­kų svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų. Neaiš­ku, ko­dėl ne Vil­niu­je, Kau­ne ir Klai­pė­do­je gy­ve­nan­tys as­me­nys ne­ga­li gau­ti tre­ti­nio ly­gio svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų.

Re­for­ma, kaip ir švie­ti­mo at­ve­ju, tu­rė­tų bū­ti vyk­do­ma pir­miau­sia at­si­žvel­giant į gy­dy­to­jų nuo­mo­nę, pa­tir­tį ir iš­sa­ko­mas pro­ble­mas bei ga­li­mus spren­di­mo bū­dus. Da­bar žmo­nės pa­grįs­tai sa­ko, kad gy­dy­to­jai ne gy­do, o pil­do duo­me­nis kom­piu­te­riu. Su žmo­nė­mis ne­si­kal­ba­ma, to­dėl jie išei­na iš kon­sul­ta­ci­jos neiš­ta­rę nei žo­džio... Gy­dy­to­jas ne­tu­ri dirb­ti biu­rok­ra­to dar­bo.

Ga­lų ga­le rei­kia pri­pa­žin­ti, kad Lie­tu­vo­je jau do­mi­nuo­ja pri­va­ti me­di­ci­na, ge­ban­ti veik­ti taip, kaip ne­su­ge­ba dirb­ti vals­ty­bi­nė me­di­ci­na. Lai­kas kal­bė­ti, kad bū­ti­na dar efek­ty­viau in­teg­ruo­ti pri­va­čią me­di­ci­ną į Lie­tu­vos svei­ka­tos sis­te­mą. Žmo­gus tu­ri tei­sę rink­tis, o vals­ty­bė pri­va­lo deng­ti da­lį žmo­gaus pri­va­čio­je me­di­ci­nos įstai­go­je pa­ti­ria­mų iš­lai­dų. Taip bū­tų spren­džia­ma ir gy­dy­to­jų dar­bo ke­lio­se dar­bo­vie­tė­se pro­ble­ma. Gy­dy­to­jų yra, bet jie dir­ba pri­va­čia­me sek­to­riu­je! Ta­čiau svar­biau­sia, kad gy­ven­to­jas gau­tų sa­va­lai­kę ir pro­fe­sio­na­lią pa­gal­bą – ta­da, kai jam rei­kia, o ne ta­da, kai ga­li stag­nuo­jan­ti ir nee­fek­ty­vi sis­te­ma.

Ener­ge­ti­kos kri­zė
Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je la­biau­siai jau­čia­ma Eu­ro­pą iš­ti­ku­si ener­ge­ti­kos kri­zė. Ko­kios jos prie­žas­tys? Val­dan­tie­ji sle­pia­si po Pu­ti­no vyk­do­mu ener­ge­ti­niu ka­ru ir ag­re­si­ja prieš Uk­rai­ną. Tai yra tie­sa, bet tik da­li­nė.

Ky­lan­čios du­jų kai­nos dėl gam­ti­nių du­jų trū­ku­mo Eu­ro­po­je, elekt­ros trū­ku­mas ir kos­mi­nė kai­na „Nord Pool“ bir­žo­je, di­džiau­sia inf­lia­ci­ja, ku­riai pa­grei­tį su­tei­kė ES ša­ly­se neap­gal­vo­tai vyk­dy­ta eko­no­mi­kos gai­vi­ni­mo po­li­ti­ka, vyk­dy­ta CO­VID 19 pan­de­mi­jos me­tu, to­ta­lus Lie­tu­vos pri­klau­sy­mas nuo elekt­ros ener­gi­jos im­por­to – tai komp­lek­sas prie­žas­čių.

Ta­čiau svar­biau­sia, kad Lie­tu­va pa­ti už­mir­šo in­ves­tuo­ti į elekt­ros ener­gi­jos ga­my­bą, kai 2009 m. už­da­rė Ig­na­li­nos ato­mi­nės elekt­ri­nės ant­rą­jį blo­ką. Blo­giau­sia ne tai, kad už­da­rė IAE (tai bu­vo geo­po­li­ti­nis spren­di­mas), bet kad ne­si­ruo­šė iš­nau­do­ti pi­gios at­si­nau­ji­nan­čios ener­ge­ti­kos (sau­lės, vė­jo etc.), ku­riai dė­me­sio at­si­ra­do tik su ES Ža­liuo­ju kur­su.

Prob­le­ma (-os): a) val­dan­tie­ji ne­tu­ri aiš­kaus pla­no; b) Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja rea­guo­ja pa­vė­luo­tai, ne­tu­ri sa­vo po­žiū­rio, o tai liu­di­ja vė­jo elekt­ri­nių Lie­tu­vos jū­ri­nė­je te­ri­to­ri­jo­je pro­jek­tas ar Lie­tu­vos pri­klau­so­my­bė nuo BRELL žie­do; c) ne­gir­di­mas vers­lo sek­to­rius, ku­rio iš­sa­ko­mas pro­ble­mas rei­kia spręs­ti da­bar, o ne 2023 m. biu­dže­to są­skai­ta; d) ig­no­ruo­ja­mi konk­re­tūs įvai­rio­mis for­mo­mis iš­dės­to­mi vers­lo at­sto­vų pa­siū­ly­mai; e) di­dė­ja ir di­dės gy­ven­to­jų skur­do ly­gis ir so­cia­li­nė at­skir­tis; f) lau­kia­ma iš­ga­nin­go ES spren­di­mo dėl ru­siš­kų du­jų kai­nos ri­bo­ji­mo ir naf­tos, du­jų ir ang­lies bend­ro­vių „virš­pel­nio“ pa­skirs­ty­mo. Vėl­gi sva­jo­ja­ma gau­ti, bet ne­mąs­to­ma, kaip su­kur­ti pa­tiems.

Ką val­džia pa­da­rė ar da­ro, kad Lie­tu­va ne­to­li­mo­je atei­ty­je ne­bū­tų ener­ge­tiš­kai pri­klau­so­ma nuo im­por­tuo­ja­mos ener­gi­jos?

Pa­si­ti­kė­ji­mo vals­ty­be kri­zė
Apž­vel­gus tik da­lį kri­zių pa­ke­to, aki­vaiz­du, kad grės­min­gai Lie­tu­vo­je bręs­ta pa­si­ti­kė­ji­mo vals­ty­be kri­zė. Ją ro­dy­tų: a) ne­pa­si­ti­kė­ji­mas po­li­ti­nė­mis par­ti­jo­mis [Vilmorus ap­klau­sa 2022 m. rug­sė­jo mėn. 15–24 d. – par­ti­jo­mis ne­pa­si­ti­ki 54,5 pro­c.]; b) ne­pa­si­ti­kė­ji­mas teis­mais [nepasitiki 27,8 pro­c.]; c) ne­si­ren­gi­mas pi­lie­ti­niam pa­si­prie­ši­ni­mui Ru­si­jos ka­ro prieš Uk­rai­ną aki­vaiz­do­je; d) ne­pa­si­ti­kė­ji­mas Sei­mu [nepasitiki 54,9 pro­c.]; d) ne­pa­vy­kęs elekt­ros ener­gi­jos rin­kos li­be­ra­li­za­vi­mas (Elekt­ros ener­gi­jos rin­kos li­be­ra­li­za­vi­mas ne­pa­si­tei­si­no, nes vals­ty­bė lai­ku ir ko­ky­biš­kai ne­pa­da­rė na­mų dar­bų.); e) ven­gi­mas mo­kė­ti mo­kes­čius; f) men­kas vals­ty­bės tar­ny­bos pres­ti­žas; g) chao­tiš­kos in­ves­ti­ci­jos į re­gio­nus; h) emig­ra­ci­ja; i) ma­žas gims­ta­mu­mas; j) ko­rup­ci­ja.

Šis są­ra­šas nė­ra baig­ti­nis, ta­čiau aiš­ku, kad pro­ble­ma ga­li bū­ti spren­džia­ma komp­lek­siš­kai, mąs­tant stra­te­giš­kai ir at­si­žvel­giant į vi­sos Tau­tos ir vals­ty­bės in­te­re­sus. Ne­be­ga­li­ma ma­ty­ti tik bū­si­mą ES fi­nan­sa­vi­mą, rei­kia su­vok­ti, kad men­kas pa­si­ti­kė­ji­mas vals­ty­be ir jos ins­ti­tu­ci­jo­mis ne­pas­ka­tins pi­lie­čio gin­ti kons­ti­tu­ci­nių ver­ty­bių, jei­gu iki to bus priei­ta.

Publikuota skrastas.lt
Užs. Nr. 518074.
Politinė reklama. Užsakyta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos.