Diskusijos metu išryškėjo dvi pagrindinės problemos, kurios apsunkina sklandų savivaldybės darbą - tai funkciniai ir vertybiniai iššūkiai.

Kas apsunkina sklandų savivaldybės darbą?

2024 05 09

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė ir jos pavaduotoja Guoda Burokienė surengė konferenciją – diskusiją apie tai, ar naujasis Vietos savivaldos įstatymas, kuris įsigaliojo prieš metus, sustiprino, ar susilpnino savivaldą, kaip įstatymas veikia praktikoje, ypač po to, kai tiesiogiai rinkti merai tapo vykdomosios valdžios atstovais. 
 
Diskusijoje dalyvavo Seimo nariai, savivaldybių merai, savivaldybių asociacijos atstovai, administracijos direktoriai, tarybų nariai, vidaus reikalų viceministrė ir LR Prezidento patarėjas. Dėkojame pranešėjams Klaipėdos rajono savivaldybės merui Broniui Markauskui, Anykščių rajono savivaldybės merui Kęstučiui Tubiui, bei Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkui Ričardui Juškai. 

Diskusijos metu išryškėjo dvi pagrindinės problemos, kurios apsunkina sklandų savivaldybės darbą - tai funkciniai ir vertybiniai iššūkiai: komplikuotas darbuotojų funkcijų pasidalinimas ir politinis (vertybinis) mero pareigų atskyrimas nuo tarybos veiklos. Anot diskusijos dalyvių, lengviausiai ir praktiškai „čia ir dabar“ galima išspręsti didžiąją dalį funkcinių problemų. Daugiausiai emocijų kelia įstatymu pakeistos mero atsakomybės. 

Dabartinė Vietos savivaldos įstatymo redakcija „sudėliota“ taip, tarsi savaime aišku, jog po savivaldybių tarybų rinkimų, nedelsiant susiformuos Tarybos dauguma, mažuma, o iš jos iš karto susiformuos ir opozicija. Tą liudija ir akivaizdūs pavyzdžiai. Iškart po 2023 metų savivaldos rinkimų kai kuriose savivaldybėse Taryboje mandatus gavusios politinės partijos pasiskelbė, kad Tarybos daugumos neformuos, o dirbs opozicijoje. Ir iškart įkūrė opozicinėmis save pasivadinusias frakcijas, tačiau taip, kaip tai numato Vietos savivaldos įstatymas, jos kaip visuma šio veiksmo neįteisino, t. y. nepateikė viešo bendro pareiškimo, kad vienijasi, formuoja koalicijas, savivaldybės tarybos mažumą, nepateikė savo veiklos krypčių - tiesiog nusprendė dirbti kiekviena sau ir pabrėžtinai opozicijoje. Tokiu būdu susitarus ir veikiant kryptingai buvo eliminuota daugiausia tarybos narių vienijanti frakcija, užkirstas kelias jai formuoti Tarybos narių daugumą.
 
Nors buvo bandoma reguliuoti šią besikuriančią tendenciją, bet visgi teisinių svertų nėra ir ši situacija lieka nesuvaldyta. Todėl nepaisant to, kad, kaip jau minėta, nėra oficialios Tarybos daugumos, akivaizdžiai matoma, jog opozicinėmis pasiskelbusių frakcijų atstovai, vienydamiesi tarpusavyje, kai jiems naudinga ir reikia, veikia kaip faktinė Savivaldybės tarybos dauguma. Susivieniję priima, ar atvirkščiai – nepriima, Tarybos sprendimus, taip, kaip tuo metu yra tarpusavyje apsitarę. Iki galo šiuo klausimu nesureglamentuotos VSĮ nuostatos, ir iš to apsimestinis formalios, bet neoficialios Tarybos mažumos, o faktinės daugumos buvimas leidžia susivienijusioms ir mažumai priklausančioms frakcijoms į visus Tarybos komitetų ir komisijų pirmininkų postus deleguoti ir paskirti savo atstovus.
 
Todėl galima teigti, jog pilna apimtimi Vietos savivaldos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios šiuos politinius darinius (daugumą, mažumą, opoziciją) ir jų teises bei pareigas, savivaldybėse neveikia.

Ir nei meras, nei pati savivaldybės taryba (jei tam nėra politinės valios), vadovaujantis dabar galiojančiomis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, neturi jokių galių visa tai ištaisyti, sureguliuoti, pakeisti ar įtakoti. Kadangi meras nuo Tarybos yra atskirtas, jis pirmininkaudamas Tarybos posėdžiui eilinį kartą tegali tik apeliuoti, raginti, o galų gale - konstatuoti, jog tiesiog taip yra ir tiek.
 
Pavyzdžiui, kaip formali mažuma, staiga tampa dauguma ir gali įtakoti ar net lemti vienokius ar kitokius strateginius veiksmus savivaldoje?
 
Anykščių rajono savivaldybės tarybai buvo teikiamas sprendimo projektas dėl išmokos, gimus vaikui, padidinimo, nuo tuo metu buvusių 20 Eur iki 200 Eur. Suplanuotame 2024 metų savivaldybės biudžete į šią sumą ir buvo orientuojamasi, ji buvo optimali ir subalansuota su kitais pinigų srautais biudžete. Tačiau Tarybos nariai, nagrinėdami šį klausimą komitetuose, „mestelėjo“ idėją padidinti šią sumą iki 500 Eur, be didesnių argumentų, tiesiog „gerų ketinimų“ vedini, kas yra 2,5 karto daugiau nei buvo suplanuota būsimame savivaldybės biudžete. Kad ir kokius argumentus tiek meras, tiek savivaldybės administracija teikė Tarybos posėdžio metu, į juos nebuvo atsižvelgta, ir Taryboje susivienijusių opozicinių frakcijų tokiam pasiūlymui buvo pritarta. Tokiu būdu paprastas populistinis sprendimas gali sujaukti kruopščiai ir ilgai planuotą biudžetą. Taigi, biudžete šiam tikslui buvo numatyta 20 tūkst. eurų, o dėl tarybos narių populistinių sprendimų, per pirmus 4 šių metų mėnesius jau išleista 10 tūkst. eurų.
 
Kitas klausimas - ar įsteigti Tarybos posėdžio pirmininko ir jo pavaduotojo pareigybes?
 
Merą tiesiogiai renka ir už jį balsuoja tūkstančiai, dešimtys tūkstančių rinkėjų, meras eidamas į rinkimus pristato savo politinę programą, kurios įsipareigoja laikytis ir kurią įgyvendina rengiant bei teikiant Tarybai su tuo susijusius sprendimų projektus, pirmininkaujant Tarybai, tuo tarpu Tarybos pirmininku, jo pavaduotoju teoriškai gali tapti Tarybos narys, kuris surenka viso labo šimtus rinkėjų balsų. Jei jie dar bus skirtingų politinių pažiūrų nei meras, akivaizdu, jog jie bus ne tik nesuinteresuoti sudarydami Tarybos posėdžių darbotvarkes, vesdami Tarybų posėdžius orientuotis į mero politinius siekius, bet neatmestinas variantas, jog net ir tiesiogiai sabotuoti juos.

Gyvybiškai reikalinga spręsti klausimą dėl Tarybos narių daugumos sąvokos peržiūros, nes būtent daugumai įstatymas numato daug pareigų, o be savivaldybės tarybos daugumos, kaip minėta, savivaldos veikimas yra nepilnavertis. Numatant, jog tais atvejais, kai Taryboje nesusidaro nei oficiali dauguma, nei mažuma, bet akivaizdžiai matyti, jog susitelkusi ir konsoliduota Tarybos narių mažuma vis tik veikia kaip dauguma, tai ir įvardinti, įteisinti tai – jog tai taip pat yra darinys, kuris įgyja daugumai VSĮ suteiktus įgalinimus. Taip pat svarstytinas ir, panašiai kaip yra Vyriausybėje „mažumos Vyriausybės“, taip ir „mažumos Tarybos“ valdymo modelis. 

Prieš ketverius metus visos parlamentinės partijos pasirašė savivaldos Vietos stiprinimo memorandumą, kuriame pažymima, kad bendromis pastangomis būtina stiprinti Lietuvos savivaldybių savarankiškumą. 
 
Nuo 2022 metų, kai Vietos savivaldos įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, jis keistas 14 kartų. Toks šio įstatymo nestabilumas, vis atsirandančios naujovės reikalauja be galo daug tiek valstybės, tiek savivaldybių resursų, vien tik tarybos narių darbo užmokesčiui, kitoms jų išlaikymo išlaidoms.

Keičiant Vietos savivaldos įstatymą, net ir menkiausios tokių pataisų nuostatos turi būti derinamos su Lietuvos savivaldybių asociacija, taip pat su savivaldoje dirbančiais praktikais, kurie žino ir supranta, kur link gali nuvesti net ir menkiausias pataisų niuansas, įsiklausoma į jų pasiūlymus, nes priešingu atveju, o ypač ignoruojant tokias praktikų pastabas bei pasiūlymus, tokios pataisos savivaldai įneša daugiau painiavos nei naudos.

Diskusijos įrašo nuoroda