„Matematika - labai svarbu. Ji skirta ne tik lengvai žongliruoti statistika. Ji - mūsų gyvenimas. Kiekvieni rinkimai Lietuvai, t. y. mums visiems, kainuoja 18 mln. Eur. Svarbu ateiti į rinkimus jau vien todėl.“

Kęstutis Skrebys. Ko Lietuvai Europos Sąjungoje neišsiderėjo konservatorius Pavilionis ir liberalas Auštrevičius?

2024 05 30

Kaip tik šiuo metu, minėdami svarbią Lietuvai datą, – pažymėdami Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES) 20-metį, kartu su tais pačiais metais prasidėjusia naryste NATO, džiaugiamės bene didžiausiu šalies laimėjimu per visą Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį.

Lietuva tapo pilnateise Vakarų Europos šeimos dalimi, Europoje jau užaugo nauja laisva karta. Visi jau pripratome ir laikome tai savaime suprantamu dalyku, džiaugiamės gerėjančiais pragyvenimo rodikliais, stengiamės vardinti džiugią statistiką.

Pavyzdžiui, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) nuo 2004-ųjų pakilo beveik 4 kartus. Vidutinis darbo užmokestis padidėjo daugiau nei 5 kartus – nuo 256 iki 1304 eurų. Augo vidutinė senatvės pensija, kuri 2004-aisiais tesiekė 109 eurus, o šiemet – jau 644 eurus. Šalies ekonomikai įstojimas į ES buvo didžiulė paskata. ES bendrijos parama Lietuvai jau gerokai viršijo 20 mlrd. eurų. Ir nors Lietuva kasmet moka mokesčius į ES biudžetą, bet iš jos gaunama milijardinė parama daugiau nei 4 kartus lenkia mūsų įnašus.

Tiesioginės užsienio investicijos nuo 2004 m. pradžios Lietuvoje išaugo 6 kartus. Lietuvos ekonomikos variklis – lietuviškos kilmės prekių eksportas per šį laikotarpį padidėjo beveik 4 kartus.

Matematika svarbu, tačiau...

Prieš širdį užliejant nesuskaičiuojam gėriui ir euro optimizmui – stabtelkime, ar tikrai viskas gerai, ar viskas švyti gražiomis vaivorykštės spalvomis?

Neabejotinai galime laisvai keliauti į ES šalis, ten legaliai dirbti, mokytis, turėti socialines garantijas. Po prisijungimo prie Šengeno sutarties, įpratome keliauti. Iki pandemijos pradžios keleivių oro uostuose skaičius, palyginti su 2004-aisiais, buvo išaugęs beveik 6 kartus. Na, taip, deja, keliaujame ne Lietuvos oro linijomis. Keliauti sekėsi taip gerai, kad bendras Lietuvą palikusių emigrantų skaičius per atkurtos nepriklausomybės laikotarpį jau seniai viršijo 1 milijoną šalies gyventojų. Na, bet galbūt galime pasidžiaugti kintančia imigracijos statistika, štai 2021 m. šalyje gyveno 87 tūkst. turinčių leidimą gyventi Lietuvoje užsieniečių, o štai 2024 m. sausio 1 d. tokių imigrantų šalyje buvo jau 222 tūkst. Ir iš kokių šalių gi atvyksta svečiai? Neatvyksta imigrantai iš ES, neatvyksta jie iš kaimyninės Latvijos ar Lenkijos. Taip, padedame kaimynams baltarusiams, atvykusiųjų iš ten jau 63 tūkst., iš Ukrainos priėmėme 74 tūkst., iš Rusijos jų skaičius nepakito – 16 tūkst., iš Indijos priėmėme 5 382, iš Kirgizijos - 6 753, iš Tadžikistano – 6,5 tūkst., iš Uzbekistano – 10 tūkst. gyventojų. Deja, tai ne politinio ar humanitarinio prieglobsčio prašantys, dažniausiai tai ekonominiai imigrantai.

Prieš šešerius metus mūsų parlamentarai net neskaitę patvirtino į lietuvių kalbą net neišverstą „Jungtinių Tautų visuotinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“. Vengrija, Australija, Izraelis, Lenkija, Slovakija, Čekija, Austrija, Šveicarija, Bulgarija, Latvija ir Italija nesutiko jam pritarti ar pažėrė rimtų abejonių, smarkai kritikavo jį ir JAV. Belgijos policija prieš JT migracijos paktui nepritariančius protestuotojus panaudojo ašarines dujas, o mes - galime ir neskaitę... Ciniška ir liūdna, kaip žmonės įvertinami pinigais. Arba priimi x skaičių imigrantų, arba sumoki tai šaliai x pinigų. Matome, kuo virto 2016 m. pradėta JT iniciatyva.

Pigios darbo jėgos importas neišvengiamai augina daugybę problemų netolimoje ateityje. 2023 m. paslaugų sektoriuje nustatyta 21 600 darbuotojų iš trečiųjų šalių kvota, 2022 m. Lietuvoje buvo įdarbinti 18 000 užsieniečių, iš jų 17 405 – krovinių vežėjų. Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko teigimu, iš 16 tūkst. kvotuotų užsienio šalių vairuotojų apie 45 proc. nebedirba Lietuvoje. Išvykę iš Lietuvos, žmonės Lietuvoje vidutiniškai tepadirbo apie 70 dienų.

Taip gerai dar niekada negyvenome?

Tikriausiai ne kartą teko išgirsti šią frazę, ypač prieš rinkimus. Dar sako, kad per šiuos 20 ES narystės metų, gyventi Lietuvoje tapo saugiau. Policijos duomenimis, užregistruotų nusikalstamų veikų ir nukentėjusių asmenų skaičius vidutiniškai sumažėjo 2 kartus. Palyginti su 2004-aisiais, automobilių vagysčių sumažėjo beveik 20 kartų, o vagysčių iš butų – apie 11 kartų. Retoriškai belieka mįslę minti – ar ne todėl, kad tie nusikaltėliai taip pat į šiltesnius kraštus emigravo?

„Šiuo metu infliacija Lietuvoje yra mažiausia ES, atlyginimų augimas – apie 10 procentų, bedarbystės lygis – tik 7 procentai, o gyventojai į bankus pasidėjo rekordinius milijardus eurų“, – trykšta optimizmu apžvalgininkai, o kai kas dantis sukandęs „dėkoja“ Europos centriniam bankui, už išaugusią būsto paskolą ir nemažinamas paskolų palūkanų normas, arba už Lietuvoje veikiančių bankų milijardinius pelnus. Jų paslaugų įkainiai, Europos Sąjungoje nėra suvienodinti, - kaip, tarkime, mobiliojo ryšio operatorių tarifai. Nenoriai žiūrime į skaičius, sakančius, kad šalis yra trečia ES narė, kurioje pajamų nelygybė didžiausia, ir ketvirta ES - pagal didžiausią skurdo ir socialinės atskirties riziką. Šalyje yra 26,3 % asmenų, gyvenančių žemiau ir prie skurdo ribos.

Oriai, kaip Švedijoje...

Svajojo gyventi Lietuvos žemdirbiai ir žvejai, stojant į Europos Sąjungą. Tik deja, tos startinės stojimo pozicijos iš karto buvo nevienodos. Džiaugėsi ir piktinosi jie 6 kartus mažesnėmis, nei ES šalių senbuvių tiesioginėmis išmokomis. Dar 2006 m. už žemės ūkį atsakinga Europos komisarė Mariann Fischer Boel, pasakojo, kaip naujame 2013 – 2020 metų finansiniame laikotarpyje numatomas tolygus tiesioginių išmokų vienodinimas. Planuota, kad didesnes išmokas gaunančių žemdirbių dalis mažės, o nuskriaustųjų – augs. Susivienodinti turėjome dar 2020-aisiais. Deja, tik 2023 m. Europos Parlamente buvo pritarta tik rezoliucijai, kuriai pritarė 333 parlamentarai iš 615. Ten rašoma, kad „būtina įpareigoti Tarybą peržiūrėti daugiametę finansinę perspektyvą, siekiant užtikrinti kuo spartesnį tiesioginių išmokų suvienodinimo procesą“.

„Neteisinga, kad ES senbuvėse ūkininkaujantys gauna ženkliai didesnes tiesiogines išmokas, lyginant su šalimis, kurios įstojo į bendriją 2004 metais ir vėliau.“, – sako mūsų deleguotas EP narys Bronis Ropė. Jis dar 2018 m. jis pateikė Europos Parlamentui 52 tūkst. Lietuvos žemdirbių, kaimo gyventojų ir piliečių, pasirašytą peticiją, pavadinimu „Sąjungoje, kurioje visi lygūs, negali būti antrarūšių ūkininkų!“, remiančią tiesioginių išmokų konvergencijos iniciatyvą.

Kas pasakė „miau“?

Kažkaip nepastebimai tyliai nebūtin išplaukė ir negrįžo apie 200 Lietuvos žvejybinių laivų ir laivelių. Pagreitino jų liūdną lemtį „pagerinti“ ES žvejybos kvotų, variklių taršos, triukšmingumo reikalavimai, 1,5 mln. supjaustyto laivo išmokos. ES išmokos padėjo išnykti ir linininkystės šakai šalyje.

Šiandien kaip niekada svarbu užtikrinti šalies energetinį saugumą. Svarbu išsivaduoti iš piktai agresyvaus kaimyno energetinio šantažo gniaužtų. Privalome užsitikrinti bent kelias alternatyvas. Nedrąsiai džiaugiamės, kad kartais ir pusę reikalingos energijos jau pasigaminame iš alternatyvių žaliosios energetikos šaltinių. Tiesa, dar nežinome, kaip paveiks mūsų pajūrio klimatą ir gamtines sąlygas jūros vėjo jėgainių parkas. Ne visi ir pamena, kaip iš pirmą vietą pasaulyje pagal elektros eksportą vienam gyventojui užimančios šalies virtome alkana elektros importuotoja. Energetikai dažnai atsidūsta, - padaryta klaida. Jau nedaugelis pamena, kurios šalies atstovai pirmieji pareiškė, jog reikia uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, nors į jos saugumą jau buvo investuotos pasakiškos sumos. Niekas nepaklausia – kiek atominių reaktorių veikia Švedijoje? Veikia šeši reaktoriai trijose skirtingose elektrinėse, o pernai Švedijos Vyriausybė pranešė, kad planuoja smarkiai didinti branduolinės energijos gamybą. Ne vėliau kaip iki 2035 m. numatomas gamybos augimas, prilygstantis dar dviems branduoliniams reaktoriams. Ne paslaptis, jog elektra Lietuvą pasiekia specialia „Nordbalt“ elektros jungtimi iš ten.

Laukia didelis darbas

Tikrai ne visi, eidami balsuoti 2004 m., skaitė ar bent vartė 520 lapų apimties Lietuvos stojimo į ES sutartį. Retai pastudijuojame ją ir dabar. Tai štai turiu nudžiuginti, galime ištaisyti ir patobulinti savo žinių spragas. Rengiama nauja Europos Sąjungos sutarties redakcija. Susipažinti su ja ir naujais pakeitimais (skelbiama ir lietuvių kalba) galima Europos Parlamento internetinėje svetainėje. Tai - ne tik teisininkams naudingas „skaitalas“.

Jau 2-ame ES sutarties straipsnyje galime pastebėti, kaip nejučia dingsta „vyrai ir moterys“! Seniau buvo deklaruojama, kad „Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir vyrų ir moterų lygybė.“ Dabar naujoje redakcijoje telieka „lyčių lygybė“. Vyrai ir moterys, ar Jums nieko nenutiko? Žinokite, Jūsų neliko ir visuose kituose ES sutarties straipsniuose, ten dabar „lytys“ – tikriausiai, įvairios...

Seniau sutarties 16 str. buvo sakoma, jog „Tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės ministro lygio atstovą, kuris gali prisiimti įsipareigojimus savo valstybės narės vyriausybės vardu ir balsuoti jos vardu.“ Dabar užteks ir paprasto „valstybės narės atstovo“. Seniau Taryba sprendė „kvalifikuota balsų dauguma“, dabar – „paprasta balsų dauguma“.
Sutartyje numatyta per 260 įvairiausių pakeitimų, tarp kurių - veto teisės, panaikinimas, drastiškas šalių narių teisių apribojimas, įvairios procedūrinės vingrybės. Rekomenduoju netingėti ir atidžiai pastudijuoti vieną svarbiausių mūsų ateities dokumentų ir užduoti daug klausimų savo deleguojamiems kandidatams į Europarlamentą.

Tai labai svarbu!

Matematika - labai svarbu. Ji skirta ne tik lengvai žongliruoti statistika. Ji - mūsų gyvenimas. Kiekvieni rinkimai Lietuvai, t. y. mums visiems, kainuoja 18 mln. Eur. Svarbu ateiti į rinkimus jau vien todėl.

Žinoma, niekas vyne mirkytomis rykštėmis nevaro, kaip tai darė demokratijos lopšyje senovės Graikijoje. Šiemet mūsų laukia Europos Parlamento, Prezidento, Seimo rinkimai ir referendumas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui. Kodėl valdantieji sumanė porą rinkimų rengti atskirai: vienus – gegužės 12-ąją, kitus – per atostogas, birželio 6 – 9 dienomis? Galbūt mes neturime kur padėti 18 milijonų? O galbūt konservatorių rinkėjai neatostogaus ir pavyzdingai ateis į visus rinkimus... Turime ateiti ir mes! Privalome pareikšti savo valią ir apsisprendimą!