Juozas Varžgalys. Lietuvos keliai – blogiausios būklės per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją

2024 05 31

Dar pernai buvo skelbiama, kad šalyje vis dar nemenka dalis kelių yra tragiškos būklės. Beveik 4 iš 10 neatitinka kokybės reikalavimų. Asociacijos „Lietuvos keliai“ vertinimu, 5–10 metų perspektyvoje pagrindinių magistralių Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys ruožams reikės kapitalinio remonto. Nors, mums, kurie šiais keliais važiuojame kone kasdien, atrodo, kad to kapitalinio remonto reikia jau šiandien. Magistralinių kelių būklė kasdien blogėja, nes ilgą laiką jų remontui nebuvo skiriamas deramas dėmesys. Prasta ir tiltų būklė. Atrodo, kad valstybė pastaraisiais metais prarado tai, dėl ko buvo giriama eilę metų – mūsų keliai tapo kone prasčiausiais Europoje. Ir svarbiausia, kad blogi keliai ne tik didina transporto sąnaudas ir kartu CO2 emisiją, bet ir didina avaringumą. Taigi, transporto sektorius dėl blogų kelių skaičiuoja didėjančias išlaidas, gamta kenčia nuo taršos, o gyventojai neturi normalių kelių. Kenčia nuo to visi.

Susisiekimo ministerija skaičiuoja, jog norint, kad iki 2035 m. valstybinės reikšmės kelių tinkle neliktų kelių su bloga asfalto danga, blogų tiltų, pėsčiųjų ir dviračių takų, reikėtų prie esamo finansavimo papildomų maždaug 267 mln. eurų kasmet.

Iš ko finansuojami kelių remontai? Kelių remontas finansuojamas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų, šiam tikslui naudojamos ir Europos Sąjungos fondų, Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) investicijos, taip pat karinio mobilumo projektams skiriamos biudžeto lėšos. Atrodo, kad lėšų infrastruktūrai gerinti yra nemažai, tačiau lėšų, anot ministerijos, vis tiek nepakanka.

Kodėl mus kelių būkle lenkia kaimynai latviai ir estai?

Būtų galima daryti prielaidas, kad susisiekimo ir infrastruktūros gerinimo politika neatsiejama nuo kompetencijų. Kompetencijų trūkumas ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose lemia, kad šiandien turime prasčiausius kelius iš visų trijų Baltijos valstybių.

Estijos keliai pastebimai pagerėjo, ir tam įtakos turėjo valstybinė finansinių paskatų iniciatyva. Estijos atstovai teigia, kad 2018 m. valstybinė Estijos kelių agentūra pradėjo ieškoti labiau subalansuoto būdo, kuris paskatintų kelininkus nesiorientuoti tik į nustatytų reikalavimų įgyvendinimą. Taip, be baudų, atsirado ir premijų sistema, pagal kurią rangovai gauna papildomas pinigines išmokas, jei jų nutiesto kelio parametrai viršija reikalavimus. Valstybinė Estijos transporto agentūra yra suskaičiavusi, kad kelininkams išmokėtos premijos per laiką atsiperka ir finansiškai, nes geresni nutiesto kelio parametrai lemia ilgesnį dangos eksploatavimo laiką, mažesnes išlaidas remontui. Vos 5 proc. netinkamos kokybės naujai nutiesto kelio ploto lemia, kad remonto poreikis iškyla 20–50 proc. greičiau.

Tad nesunku paskaičiuoti, kas nutinka, jei rangovai ir darbų kokybės priežiūrą atliekančios institucijos numoja ranka į atrodytų tokius „nereikšmingus“ skaičius. Jeigu šiandien valdžioje būtų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, be jokių abejonių, didžiausias dėmesys būtų skiriamas kokybinius kelių parametrus apibrėžiantiems oficialiems norminiams dokumentams. Nes mes suprantame, kad matematika čia paprasta – kuo geresnė kokybė, tuo ilgiau tarnauja keliai. Lopinėliai mūsų kelių neišgelbės, tik atidės problemos sprendimą. Ką, matyt, daro ši valdžia, jei apskritai kažką daro.

Neseniai teko skaityti publikaciją, kurioje išsamiai aptariama, kaip Latvija tvarkosi su provėžomis. Man ir pačiam teko pastebėti, kad kirtus Latvijos sieną, kelio dangos kokybė pastebimai geresnė nei Lietuvoje. Ne vienerių metų latvių patirtis, kovojant su provėžomis keliuose, atskleidė, kad kelio patvarumo paslaptis, be kitų parametrų, tokių kaip oro tuštymių asfalto dangoje kiekis, dažnai slypi parenkant bitumą (rišančiąją asfalto medžiagą) projektuojant konkrečius kelio ruožus. Kuo labiau apkrautas kelio ruožas planuojamas, tuo aukštesni reikalavimai naudojamų medžiagų parametrams.

Žinau, kad Lietuvos mokslininkai daug dirba matuodami ir teikdami pasiūlymus, ką daryti su Lietuvos keliais. Žinant šią valdžią ir jos nebendravimo kultūrą (neva ši valdžia viską pati žino geriausiai), su mokslininkais bendraujama mažai. Kas yra didžiulė klaida. Bet tada natūraliai kyla klausimas, ar efektyviai leidžiami mūsų ir ES skiriami pinigai, kurių nuolatos kažkodėl trūksta?

Naudinga žinoti

ES biudžetas susieja visos Europos išteklius ir sudaro sąlygas ES valstybėms narėms kartu pasiekti daugiau, nei jos galėtų veikdamos kiekviena atskirai. Biudžetas taip pat padeda taupyti viešąsias lėšas, nes iš jo finansuojami, be kita ko, infrastruktūros projektai.

ES biudžetas iš esmės yra investicijų biudžetas ir papildo ES nacionalinius biudžetus, nes jo pagrindinis tikslas – skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą platesniu Europos lygmeniu. Jis naudojamas tik tais atvejais, kai lėšas veiksmingiau naudoti ne vietos, regionų ar nacionaliniu, o Europos lygmeniu. Iš biudžeto finansuojama tokia veikla, kaip kaimo vietovių plėtra.