„Dalyvaujamieji biudžetai gali vykti ne tik miestuose, bet ir mokyklose, kitose institucijose.“

Guoda Burokienė. Pokyčiai, priklausantys nuo mūsų iniciatyvumo

2021 03 01

Ar norėtumėte, kad Jūsų bendruomenėje būtų įrengta riedučių ir dviračių trasa, grilio zona, o gal pasodinta graikinių riešutų giraitė? Visa tai įmanoma. Tereikia būti aktyviems, siūlyti savo idėją, suburti bendraminčių ratą ir už ją balsuoti. Jei idėja surinks daugiausia balsų, ji tikrai bus įgyvendinta.

Dalyvaujamasis biudžetas. Kas tai?

Terminas „dalyvaujamasis biudžetas“ kai kam skamba gal dar neįprastai, tačiau pasaulyje tai nėra jokia naujiena. Pirmieji šį biudžetą prieš tris dešimtmečius pradėjo taikyti brazilai. Šalies ir miesto ekonomine būkle nusivylusiems Porto Alegrės miesto gyventojams buvo pasiūlyta patiems dalyvauti formuojant miesto biudžetą ir nuspręsti kokioms reikmėms ir kaip leisti biudžeto lėšas. Šiandien pasaulyje jau skaičiuojama apie pusantro tūkstančio dalyvaujamųjų biudžetų.

Dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvas įgyvendina labai skirtingų pasaulio šalių miestai, tačiau visi jie siekia panašių tikslų – daugiau skaidrumo savivaldybėse, didesnio gyventojų pasitikėjimo, geresnės savivaldybės reputacijos, bendrų veiklų su miestiečiais.

Įgyvendinama ir Lietuvoje

Dalyvaujamasis biudžetas įgyvendinamas ir Lietuvoje. Iš 60 savivaldybių tokio biudžeto programą turi 9 savivaldybės (Alytaus m., Panevėžio m., Panevėžio r., Kretingos r., Lazdijų r., Šiaulių m., Telšių r., Vilkaviškio r., Klaipėdos r.). Programas rengia dar 6. Tarpusavio pasitikėjimu grįstas savivaldybės biudžeto skirstymas leidžia visai bendruomenei nuspręsti ko reikia jų gyvenvietei, miesteliui ar miestui. O gyventojų idėjos – pačios įvairiausios, pvz. ant ežero tilto įrengta apžvalgos aikštelė, laisvalaikio ir poilsio zonos su treniruokliais, iš žemės trykštantis fontanas, japoniškas sodas, modernios informacinės sistemos įrengimas gatvėje, suoliukai, supynės, skulptūros ir t. t. Tiesa, dalyvaujamasis biudžetas neskirtas šaligatviams, gatvių, kelių apšvietimui ar kitai infrastruktūrai įrengti. Siūlomos idėjos įgyvendinimas neturi trukdyti esamiems inžineriniams tinklams ir komunikacijų sistemoms eksploatuoti. Siūlyti galima projektus viešosiose erdvėse.

Įgyvendinusios dalyvaujamąjį biudžetą savivaldybės skiria nuo 20 iki 300 tūkst. eurų. Daugeliu atveju kol kas tai sumos, siekiančios iki 1 proc. bendro savivaldybių metinių biudžetų. Nepriklausomai nuo to ar idėjos įgyvendinimas kainuos kelis šimtus, ar kelis tūkstančius eurų, visos jos svarbios, tačiau įgyvendintos bus tos, kurios bus labiausiai palaikomos gyventojų.

Idėja įgyvendinama ir mokyklose

Dalyvaujamieji biudžetai gali vykti ne tik miestuose, bet ir mokyklose, kitose institucijose. Tokie biudžetai mokyklose labai populiarūs Paryžiuje. Dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvas jau įgyvendino 4 ir šiuo metu įgyvendina dar 7 Lietuvos mokyklos. Po tokių iniciatyvų mokyklose padaugėjo mokinių, kurie gerokai labiau supranta, kaip veikia jų mokyklos biudžetas.

Skatinamas bendradarbiavimas

Gyventojų dalyvavimas biudžeto skirstymo procese skatina visuomenės ir savivaldybės bendradarbiavimą. Tai suteikia piliečiams galimybę tiesiogiai daryti įtaką valdžios priimamiems sprendimams, didinti demokratiją šalyje, kurią kuria tarpusavio pasitikėjimas ir bendras darbas. Todėl savivaldybės turėtų siekti, kad kuo daugiau gyventojų su skirtingomis kompetencijomis dalyvautų sprendimų priėmime ir pokyčių kūrime. Šiuo metu diskutuojama, jog valstybė turėtų įsikišti ir „patarti“ savivaldybėms įtraukti „dalyvavimo“ biudžetą, bet ar tai nebus pasitikėjimo tarp savivaldos ir piliečių mažinimas? Juk kaip žinia, kas per prievarta brukama, nieko gero iš to neišeina. Tik visuomenės ir vietos valdžios dialogas padeda nustatyti bendruomenės poreikius ir tuo pačiu padeda užtikrinti, kad į piliečių nuomonę būtų atsižvelgta. Na, o gyventojai kviečiami būti aktyviais, priimant sprendimus, nuo kurių priklauso ne tik mūsų gyvenamoji aplinka, bet ir bendruomeniškumas, pilietiškumas, tarpusavio susitarimas ir bendradarbiavimas.